Naujienos - wildlife
  • Naujausi straipsniai:
    Balatono ežeras
    Data: 2012-01-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 6, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Balatono ežeras Balatono ežeras, esantis už 80km į pietvakarius nuo Budapešto, yra didžiausias ežeras centrinėje Europoje. 77km ilgio ežero pakrantės nusidriekia daugiau nei 170km, o jo plotas 592kv.km. Vengrija yra sausumos šalis, neturinti prieigos prie jūros, tad Balatono ežeras su nuostabiais paplūdimiais, švariais vandenimis, kurių temperatūra vasarą siekia 25°C, visuomet buvo puikus „pajūrio“ kurortas. Vaizdingos ežero apylinkės teikia galimybes pasivaikščioti, važinėtis dviračiais, stebėti paukščius, o paežerėje išsidėstę miestukai ir kaimai sunkte persunkti istorijos. Ežeras yra pačioje vynininkystės regiono širdyje.
    Pietinė ežero pakrantė - tai vientisas ilgas paplūdimys su pakrantės kurortais. Tai ypač puiki vieta atostogauti šeimoms su vaikais, nes dėl nedidelio kranto nuolydžio vaikams saugu žaisti vandenyje. Pietvakarių pusėje driekiasi unikalūs Kiš Balatono pelkynai - draustinio plotas su nendrėmis apaugusiomis pelkėmis - tikras rojus gamtos mylėtojams ir paukščių stebėtojams.
    Baradlos-Domicos olos
    Data: 2012-01-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 4, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Baradlos-Domicos olos Baradlos-Domicos olų sistema ne tik didžiausia, bet ir viena žaviausių cenrinėje Europoje. Ji driekiasi apie 31km pačioje didingojo centrinės Europos Pasaulio paveldo karstinio kraštovaizdžio širdyje, po žeme kirsdama Vengrijos šiaurės rytų sieną su Slovakija, ir apima daugiau nei 700 olų.
    Baradla yra viena žinomiausių ir geriausiai ištyrinėtų olų visame pasaulyje. Čia aptikta daug archeologinių radinių, liudijančių gyvenus žmones priešistoriniais laikais. Viduramžiais iš šių olų buvo vežimais vežami akmenys. Ši ola pirmą kartą aprašyta 1549m., o pirmasis pasaulyje žinomas olos žemėlapis, vaizduojantis jos 2km ilgio atkarpą, buvo sudarytas 1794m. Rimti geologiniai tyrinėjimai buvo pradėti XIXa. viduryje, nuo tada oloje ėmė lankytis ir turistai. 1932m. buvo nustatyta, kad Baradla ir Domica faktiškai yra du atskiri įėjimai į tą pačią olą, o jas skiria požeminė Stikso upė.
    Kuršių nerija
    Data: 2012-01-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 16, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kuršių nerija Legenda byloja, kad milžinė Neringa, pasigailėjusi audrų dievo įbaugintų žvejų, išpylusi į jūrą prijuostę smėlio - taip atsiradusi Kuršių nerija ir Kuršių marios, kuriose žvejai galėję ramiai gaudyti žuvį.
    Ši nepaprasta 98km ilgio miškų juosiama sekluma su šen bei ten išsimėčiusiais žvejų kaimeliais yra mažiausiai 5000 metų amžiaus; jos lakiojo smėlio kopos aukščiausios Europoje - iki 60m. Nerija driekiasi į šiaurę nuo Rusijai priklausančio Sembos pusiasalio ir pirmieji 46 kilometrai yra Rusijos teritorijoje. Likusi nerijos dalis priklauso Lietuvai - Neringos miesto savivaldybei. Šiaurinį nerijos galą nuo Klaipėdos uosto, esančio pagrindinėje šalies teritorijoje, skiria tik siauras sąsiauris - išėjimas į Kuršių marias. Nerijos plotis įvairuoja nuo vos 400m iki 4km. Vienintelis kelias veda pro devynias mažas žvejų gyvenvietes su tradiciniais mėlynai ir rudai išdažytais mediniais, čerpėmis dengtais namais. Ir Rusijai, ir Lietuvai priklausančios nerijos dalys yra nacionaliniai parkai, o visa nerija paskelbta pasaulio paveldo objektu.
    Atsitiktinės nuotraukos: