Naujienos - wildlife
  • Foto albumas-knyga:
    Foto albumas-knyga - Rytų Afrikos gyvūnai
    Data: 2010-06-27, Paskelbė: Marius
    Foto albumas-knyga

    Apie knygą: 25x20cm dydžio, 70 puslapių, kietas viršelis, aukštos kokybės spauda, tvirtas įrišimas, lakuoti puslapiai. Knygoje rasite įvairių paukščių, žinduolių, roplių nuotraukų iš kelionių po Rytų Afriką.

    Naujausi straipsniai:
    Žaisdro viršukalnė
    Data: 2010-09-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 5, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Žaisdro viršukalnė Kartu su Erebuso kalnu Antarktikoje ir Kilauea Havajuose, Žaizdro viršukalnė (Piton de la Furnaise) yra vienas iš aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Jis dunkso pietrytiniame Prancūzijos salos Reunjono kampe. Pati sala plyti Indijos vandenyne, tarp Madagaskaro ir Mauricijaus.
    Manoma, jog ugnikalnis yra daugiau kaip 500 000 metų amžiaus. Vietos gyventojai jį vadina labai paprastai – „Ugnikalniu“. Nuo XVII amžiaus yra užfiksuota daugiau negu 150 išsiveržimų. Bėgant šimtmečiams šio ugnikalnio išsiveržimai sutapdavo su didesnio, senesnio, bet dabar jau užgesusio ugnikalnio salos šiaurės vakaruose – Sniego viršukalnės (Piton des Neiges) - išsiveržimais.
    Viršutinė ugnikalnio dalis, siekianti 2632 m aukštį, yra kaldera, arba krateris, kurio plotis 8 km ir kuriame yra 400 metrų storio lavos sluoksnis. Dažniausiai išsiveržimai apsiribodavo kaldera, o kadangi čia negyvenama, tai didesnės žalos būdavo išvengiama. Tačiau yra užfiksuotų išsiveržimų ir ne kalderos ribose (paskutinis - 1986 m.), kurie gali būti pavojingi...
    Bras de Kavernės griovos
    Data: 2010-09-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 4, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Bras de Kavernės griovos Prancūzijai priklausanti Reunjono sala plyti už 650 km nuo Madagaskaro rytinės pakrantės, netoli Mauricijaus salos. Jos ilgis 65 km, o plotis 45 km. Šią salą mėgsta nuotykių ištroškę turistai, kuriuos vilioja vaizdingas kalnuotas regionas salos centre.
    Griovos, pvz., Bras de Kavernės upės dugnas, susiformavo dėl vulkaninių lūžių, todėl praeityje į šį regioną patekti buvo nelengva. Dėl tos priežasties buvo išsaugotas atogrąžų miškas, kuriame klesti milžiniški viržiai, paparčiai ir kerpės. Deja, žemesnėse salos vietose žaliavę miškai beveik išnyko. Viena iš didžiausių, populiariausių ir įspūdingiausių įdubų yra Geležies duobė (Trou de Fer). Apie 3,5 km ilgio teritorijoje Bras de Kavernės upė krenta 930 m žemyn trijose vietose, kur susidaro trys jaudinantys kriokliai, o paskui vėl nuvingiuoja tolyn siauru kanjonu, kol pakeliui į Indijos vandenyną susilieja su Mato upe.
    Madagaskaro atogrąžų miškai
    Data: 2010-08-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 4, Komentarų: 0,
    Madagaskaro atogrąžų miškai Ketvirtoji pagal dydį pasaulio sala - Madagaskaras - plyti Indijos vandenyne, didingai atsiskyrusi nuo Afrikos krantų ir nutolusi nuo jų 480 km į pietryčius. Nuo Afrikos žemyno sala atsiskyrė prieš 150-180 milijonų metų, o tai lėmė, jog čia susiformavo unikalios augalijos ir gyvūnijos rūšys, aptinkamos tik šioje saloje. Didžioji Madagaskaro atogrąžų miškų dalis buvo sunaikinta praėjusiame šimtmetyje - nuo 1950 m. jų sumažėjo 50 procentų. Miškų kirtimas yra tiesiogiai susijęs su kavos auginimu: kadangi daugiausiai derlingose žemėse auginama eksportui skirta produkcija, vietos gyventojai turi išsivalyti miškingas atšlaites savo ūkiams.
    Likusieji Madagaskaro atogrąžų miškai driekiasi rytiniame salos pakraštyje iš šiaurės į pietus, įsiterpę tarp kalnuotų centrinių aukštumų ir pakrantės. Juos sudaro amžinai žaliuojantys augalai, kurių aukštis pasiekia apie 30 metrų. Saloje klesti tikri biologiniai lobiai - reti, tik šioje saloje aptinkami augalai ir gyvūnai. Čia galima rasti beveik visus Madagaskaro žinduolius, tarp jų ir žymiausius lemūrus, kurių priskaičiuojama 15 rūšių ir porūšių - dabar visos rūšys yra nykstančios...
    Atsitiktinės nuotraukos: