|
|
-
Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Pirino kalnai
Balatono ežeras
Baradlos-Domicos olos
Kuršių nerija
Butrinčio nacionalinis parkas
Transilvanijos Alpės
Dunojaus delta
Dobšinos ledo ola
Ochrido ežeras
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.Atsitiktiniai straipsniai: Septynios Indijos pagodos
Svaldbardo archipelagas
Rilos vienuolynas - švenčiausia Bulgarijos relikvija
Triumelbacho kriokliai
Melko benediktinų vienuolynas
Atlaso kalnai
Viktorijos krioklys
Triglavo kalnas ir Julijaus Alpės
Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Gimelvaldas
Populiariausi straipsniai: Elvio ola
Bras de Kavernės griovos
Zalckamergutas
Stebuklų urvas
Vario kanjonas
Džengdžou - Kelionė laike
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Simieno nacionalinis parkas
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Straipsniai pagal vietovę:
Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika
Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras
Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela
Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija
Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas
Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė
Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija
Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai
Naujausi straipsniai: Hortobadžio nacionalinis parkas
Data: 2012-01-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 20, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Hortobadžio nacionalinis parkas, kurio plotas yra 800 kv.km, - didžiausias ištisinis pievų ruožas Europoje. Tai sūrios pelkės, pievos ir balos aplink Tisos upę rytų Vengrijoje, arba Pusta (stepė) - atšiaurus, bauginantis kraštas, kuriame siaučia nuožmūs vėjai, labai svyruoja temperatūros ir pasirodo miražai.
Kraštovaizdis, atrodo, nusidriekia į begalinius tolius, keistai įvairuojanti augmenijos mozaika susilieja su begaliniu dangaus skliautu ir jokių žmogaus veiklos pėdsakų, tik retkarčiais pasitaikantis tradicinis šulinys ar piemens trobelė, galintys labai jus sutrikdyti, kai paaiškėja, kad tai danguje pakibusi keista optinė apgaulė - dažnai čia pasitaikantis miražas. Pirino kalnai
Data: 2012-01-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 14, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Ši grublėta kalnų virtinė pietvakarių Bulgarijoje žinoma ne tik savo vaizdingais kalkakmenio ir granito kraštovaizdžių reginiais, bet taip pat gausia ir įvairia laukine augmenija bei gyvūnija. Didžioji šio regiono dalis saugoma nacionalinio parko, kuris 1983m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu. Apie 60km iš šiaurės rytų į pietvakarius besidriekiančios kalnų virtinės plotis įvairuoja nuo 25 iki 40 km. Pirino kalnuose gausu upių; pagrindinė kalnų ketera sudaro takoskyrą tarp Mestos ir Strumos upių baseinų.
Aukščiausia kalnų viršūnė, Vihrenas, yra 2914m aukščio, o dar apie 60 viršukalnių iškyla virš 2500m. Tai nuostabus alpinis granito ir marmuro kalnų kraštovaizdis ir vaizdingi ledyniniai ežerai, supami gilių amfiteatrų. Didžiausias ir giliausias iš jų - Popovo ežeras, bet yra dar apie 180 kitų telkinių su tyru tarsi krištolas vandeniu, supamų sniego kepurėmis pasidabinusių kalnų. Balatono ežeras
Data: 2012-01-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 26, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Balatono ežeras, esantis už 80km į pietvakarius nuo Budapešto, yra didžiausias ežeras centrinėje Europoje. 77km ilgio ežero pakrantės nusidriekia daugiau nei 170km, o jo plotas 592kv.km. Vengrija yra sausumos šalis, neturinti prieigos prie jūros, tad Balatono ežeras su nuostabiais paplūdimiais, švariais vandenimis, kurių temperatūra vasarą siekia 25°C, visuomet buvo puikus „pajūrio“ kurortas. Vaizdingos ežero apylinkės teikia galimybes pasivaikščioti, važinėtis dviračiais, stebėti paukščius, o paežerėje išsidėstę miestukai ir kaimai sunkte persunkti istorijos. Ežeras yra pačioje vynininkystės regiono širdyje.
Pietinė ežero pakrantė - tai vientisas ilgas paplūdimys su pakrantės kurortais. Tai ypač puiki vieta atostogauti šeimoms su vaikais, nes dėl nedidelio kranto nuolydžio vaikams saugu žaisti vandenyje. Pietvakarių pusėje driekiasi unikalūs Kiš Balatono pelkynai - draustinio plotas su nendrėmis apaugusiomis pelkėmis - tikras rojus gamtos mylėtojams ir paukščių stebėtojams. Baradlos-Domicos olos
Data: 2012-01-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 23, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Baradlos-Domicos olų sistema ne tik didžiausia, bet ir viena žaviausių cenrinėje Europoje. Ji driekiasi apie 31km pačioje didingojo centrinės Europos Pasaulio paveldo karstinio kraštovaizdžio širdyje, po žeme kirsdama Vengrijos šiaurės rytų sieną su Slovakija, ir apima daugiau nei 700 olų.
Baradla yra viena žinomiausių ir geriausiai ištyrinėtų olų visame pasaulyje. Čia aptikta daug archeologinių radinių, liudijančių gyvenus žmones priešistoriniais laikais. Viduramžiais iš šių olų buvo vežimais vežami akmenys. Ši ola pirmą kartą aprašyta 1549m., o pirmasis pasaulyje žinomas olos žemėlapis, vaizduojantis jos 2km ilgio atkarpą, buvo sudarytas 1794m. Rimti geologiniai tyrinėjimai buvo pradėti XIXa. viduryje, nuo tada oloje ėmė lankytis ir turistai. 1932m. buvo nustatyta, kad Baradla ir Domica faktiškai yra du atskiri įėjimai į tą pačią olą, o jas skiria požeminė Stikso upė. Kuršių nerija
Data: 2012-01-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 46, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Legenda byloja, kad milžinė Neringa, pasigailėjusi audrų dievo įbaugintų žvejų, išpylusi į jūrą prijuostę smėlio - taip atsiradusi Kuršių nerija ir Kuršių marios, kuriose žvejai galėję ramiai gaudyti žuvį.
Ši nepaprasta 98km ilgio miškų juosiama sekluma su šen bei ten išsimėčiusiais žvejų kaimeliais yra mažiausiai 5000 metų amžiaus; jos lakiojo smėlio kopos aukščiausios Europoje - iki 60m. Nerija driekiasi į šiaurę nuo Rusijai priklausančio Sembos pusiasalio ir pirmieji 46 kilometrai yra Rusijos teritorijoje. Likusi nerijos dalis priklauso Lietuvai - Neringos miesto savivaldybei. Šiaurinį nerijos galą nuo Klaipėdos uosto, esančio pagrindinėje šalies teritorijoje, skiria tik siauras sąsiauris - išėjimas į Kuršių marias. Nerijos plotis įvairuoja nuo vos 400m iki 4km. Vienintelis kelias veda pro devynias mažas žvejų gyvenvietes su tradiciniais mėlynai ir rudai išdažytais mediniais, čerpėmis dengtais namais. Ir Rusijai, ir Lietuvai priklausančios nerijos dalys yra nacionaliniai parkai, o visa nerija paskelbta pasaulio paveldo objektu. Butrinčio nacionalinis parkas
Data: 2012-01-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 24, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Butrinčio nacionalinis parkas išsidėstęs Albanijos pietvakarinėje dalyje; vakarinis jo galas siekia Jonijos jūrą, o pietuose parkas nusitęsia iki sienos su Graikija. Parke yra ne tik unikali pelkynų ekosistema ir didelė skirtingų buveinių įvairovė, bet ir senovinio Butrinčio griuvėsiai. Parko ribose esantis senovinis miestas ir dalis jį supančių apylinkių su ežerais, tarp jų ir Butrinčio ežero pietinė dalis, paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu, o toliau besidriekiantys pelkynai saugomi Ramsaro konvencijos.
Parko kraštovaizdis nepaprastai įspūdingas ir labai įvairus. Miškuose auga daugiausia ąžuolai, guobos, uosiai, baltosios tuopos ir lauramedžiai, o Ksamilio pusiasalyje ir salose veši tipiška Viduržemio jūros augmenija. Iš 90 čia įregistruotų augalų rūšių 32 įtrauktos į Albanijos Raudonąją knygą... Transilvanijos Alpės
Data: 2012-01-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 26, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Legendinį vampyrų kraštą supa grublėti kalnai, iš kurių aukščiausi ir labiausiai laukiniai yra Transilvanijos Alpės - barjeras, skiriantis Transilvaniją nuo pietinės Rumunijos dalies. Šie kalnai aukštesni nei 2000m, o kai kurios jų viršukalnės iškyla virš 2500m; tai nuošaliausia ir įspūdingiausia virtinė iš 1500km ilgio arkos pavidalo kalnų grandinės, kurią sudaro centrinės Europos Karpatų kalnai.
Transilvanijos Alpės - vienas paskutiniųjų likusių neišvystytų Europos regionų, besidriekiantis 360km į vakarus nuo Prahovos upės iki Timišo upės. Kalnų šlaitai nuolaidesni Transilvanijos pusėje; čia viešpatauja romantiška žydinčių pievų, slėnių su srauniomis upėmis ir pasakiškų pilių aplinka (tarp jų matyti ir Bradas - grafo Drakulos šeimos dvaras); ramiai ganosi avys, tarp kalvų jaukiai įsitaisę viduramžiški kaimai su mediniais namais... Dunojaus delta
Data: 2012-01-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 20, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Dunojaus delta yra didžiausi ištisiniai pelkynų plotai Europoje, neaprėpiami vandens tyrai po milžinišku dangaus skliautu ir beveik negyvenamos jų apylinkės. Delta priklauso dviem valstybėms - Rumunijai ir Ukrainai; čia Dunojaus vandenys įteka į Juodąją jūrą. Deltos augmeniją daugiausia sudaro nendrės, augančios plūduriuojančiose ar tikrose salelėse.
Visas deltos plotas, susidedantis iš dvylikos skirtingų buveinių, kurios įvairuoja nuo ežerų iki užliejamų pievų ir miškų, augančių šiek tiek tvirtesniame grunte, 1991m. buvo paskelbtas Gamtos pasaulio paveldo vieta, turinčia tarptautinę reikšmę tiek vietoje perintiems, tiek migruojantiems paukščiams. Čia buvo užregistruota daugiau nei 300 paukščių rūšių, tarp jų kormoranai, pelikanai, garniai, gandrai, gulbės, sakalai ir lingės.Puslapiai: