Vieniša miškų moteris - Diana Fossey
Data: 2008-05-26,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 897,
Komentarų: 0,
Daugiau nei du dešimtmečius ji vykdė karštą kampaniją, kad nuo išnykimo išgelbėtų kalnų gorilas Rytų Afrikos Virungos kalnuose. Jos atsidavimas ir kryptingas pasiaukojimas sukėlė konfliktą ir su miškų brakonieriais, ir su Ruandos vyriausybę.
„Ne likimas, ne lemtis mane atvedė į Afriką, - rašė Fossey. – Taip pat ne romanas. Aš labai norėjau pamatyti laukinius gyvūnus ir gyventi su jais pasaulyje, kurio dar visiškai nepalietė žmogus“. Jos tėvai išsiskyrė, kai jai sukako šešeri, o patėvis neprisileido jos arti. Vienišas vaikas ieškojo gyvūnų draugystės, tačiau mergaitei buvo uždrausti visi naminiai gyvūnėliai, išskyrus auksinę žuvelę, kuriai nugaišus ji verkė visą savaitę.
Fossey planas tapti veterinare žlugo, kai ji neišlaikė chemijos ir fizikos egzaminų magistro laipsniui gauti Kalifornijos universitete Deivise. Moteris tapo darbo terapijos specialiste ir dirbo su fiziškai bei emociškai neįgaliais vaikais Luisvilio ligoninėje, Kentukio valstijoje. Susidomėjimą Afrika pakurstė jaunas gerbėjas iš Rodezijos. Bet Fossey manė, kad vedybos yra per didelė kaina mokėti už bilietą į juodąjį kontinentą. Ji pradėjo taupyti pinigus kelionei ir 1963 m. išvyko į Rytų Afriką.
Tanzanijoje Fossey susitiko žymųjį antropologą Louis Leakey, kuris jos paklausė, ką ji vis dar nori pamatyti. Kai atsakė, kad jos didžiausia viltis pamatyti vulkaninės Virungos kalnų gorilas, Leakey pasiteiravo, ar ji domisi jomis kaip žiūrovė ar kaip žurnalistė. „Daug daugiau nei tai, - atsakė ji. – Vieną dieną aš planuoju atvykti čia gyventi ir dirbti“. Po kelių dienų ji pamatė pirmąsias gorilas. „Jos buvo didelės ir impozantiškos, bet visiškai nesiaubingos, - rašė ji. – Jos labiau atrodė tarsi pikniko dalyvės, nustebintos įsibrovėlių“. Išvykdama iš Afrikos Fossey neabejojo, kad sugrįš praleisti viso gyvenimo su gyvūnais. Po ketverių metų, gavusi Nacionalinės geografijos draugijos dotaciją, ji įkūrė Karisokės tyrimų stotį.
Diana Fossey buvo toli gražu ne be prieštaravimų asmenybė. Jos patys artimiausi draugai sakė, kad ji esanti geraširdiška, visiškai atsidavusi moteris, ir vadino ją „Beždžionių karaliene“. Fossey daug padarė, kad Rytų Afrikoje kalnų gorilos nebebūtų nykstanti rūšis. Ruandos nacionaliniame vulkaniniame parke šiandiena gyvena mažiausiai dvidešimt gorilų šeimų, o 1970 m. jų išvis buvo puse tiek.
Tyrimais apie didžiųjų gyvūnų gyvenimo būdą ir elgesį, Fossey sugriovė Holivudo inspiruotą bauginančio ir žiauraus King Kongo mitą. Pradžioje iš tolo apžiūrėjusi švelnius milžinus odiniais veidais, ji galiausiai įsiliejo į jų būrį imituodama šūkavimo, niurnėjimo garsus. Moteris išmoko šių gyvūnų specifinę kūno kalbą: suimti rankas, kad parodytų draugiškumą, ir susigūžti taip, kad niekada neatrodytų didesnė už šeimos vadą. Pamažu gyvūnai ją priėmė kaip vieną iš savųjų. Moteris ilgas valandas sėdėdavo su jais kramsnodama jų mėgstamus laukinius salierus ir jai buvo leista kasyti ir išblusinėti savo tiriamuosius.
Nyiramachabelli, „vieniša miško moteris“, - taip Fossey vadino čiabuviai. Ji labai daug pasiekė savo veikalais apie gyvūnus ir jai galima paskirti nuopelnus už pagalbą saugant juos nuo išnykimo. Tačiau Fossey motyvai ir metodai lieka karštų diskusijų objektu. Jos nepaprastai asmeniškas santykis su kalnų gorilomis pranoko ir mokslinį susidomėjimą, ir normalų prisirišimą, kurį dauguma žmonių jaučia gyvūnams. Akivaizdus jos meilės goriloms kontrastas buvo nenumaldoma neapykanta brakonieriams, kurie naikino jų arealą ir nepelnytai žudė žvėris. Moteris ne gailestingai juos persekiojo, atiminėjo jų įrankius bei ginklus ir net asmeniškai juos mušė.
Greitai ji pradėjo kariauti ne tik su brakonieriais, bet ir su Ruandos valdžia, kuri tikėjosi turistams įkurti vaizdingą vulkaninį parką. Fossey tam griežtai priešinosi. Gorilos buvo ne zoologijos sodo eksponatai, ir ji pagrasino šausianti į kiekvieną turistą, kuris artinsis prie jos stoties. Laikui bėgant dėl tokio užsispyrusio pasiaukojimo Fossey susilaukė daug priešų – vienas jų, be abejonės, buvo nežinomas žudikas, kuris ją nužudė 1985 m. gruodžio 27d.
Po keturių dienų moterį palaidojo mažose stoties gyvūnų kapinėse šalia kelių gorilų, kurioms ji atidavė savo gyvenimą, kapu. Po devynių mėnesių McGuire`as ir vienas stoties darbuotojas Emmanuelis Rwelekana buvo nuteisti už 54-erių metų Fossey žmogžudystę. Čiabuvis nusižudė, o McGuire`as, patarus JAV ambasadai Ruandoje, paliko šalį dar prieš jį suimant. Nors jam nedalyvaujant jis buvo teisiamas ir pripažintas kaltu, nedaugelis jo kaltę pripažino...
Šaltinis: Didžiosios praeities paslaptys – Alma littera
Daugiau straipsnių:
Afrika
,
Ruanda
,
Uganda
Komentarai:
Komentarų nėra...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: