-
Alžyras: Didžioji vakarų smėlio jūra
Atlaso kalnai
Ulad Saido oazė
Achagaro kalnynas
Tasilio Adžeras (Tassili N`Ajjer)
Afrika: Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , ZimbabvėĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Alžyras: Didžioji vakarų smėlio jūra
Data: 2010-04-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 803, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Alžyre, įsikūrusiame Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje, galima pamatyti gražiausių ir mažiausiai gyvybės turinčių kraštovaizdžių pasaulyje. Šiaurėje ir pietuose šią šalį supa kalnų virtinės ir plynaukštės, ją kerta Sacharos dykuma. Alžyre taip pat yra didžiausios pasaulyje smėlio kopų sistemos, tarp jų ir Didysis Vakarų ir Didysis Rytų Ergas. Žemumų baseinuose plytinčios smėlio jūros, kaip manoma, yra buvusių seklių jūrų ir ežerų liekanos. Skirtingai negu Sacharoje, kurios žemė yra sudaryta iš akmenų ir žvirgždo, šios smėlio jūros įkūnija daugelio įsivaizduojamą romantinį dykumos vaizdą: čia nesibaigiančios auksaspalvės jaudinančios kopos driekiasi tolyn horizonto link.
Atlaso kalnai
Data: 2010-04-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1991, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Atlaso kalnai driekiasi per Maroką, Alžyrą ir Tunisą, jų ilgis siekia apie 2400 km. Maroke kalnai skirstomi į Vidurio Atlasą, Aukštąjį Atlasą ir Antiatlasą, kylantį prie Atlanto pakrantės ir nusidriekiantį į rytus, į Alžyrą. Šie kalnai susiformavo prieš milijonus metų, kuomet Europos ir Afrikos tektoninės plokštės susidūrė ir pakilo. Šie kalnai skiria nuosaikesnį Viduržemio jūros klimatą šiaurėje nuo sausesnio, šiurkštesniu Sacharos dykumos klimato pietuose.
Vakarinė kalnagūbrio dalis Vidurio Atlasas dunkso į pietus nuo Feso. Šie gražūs kalnai yra apaugę ąžuolų, kamščiamedžių ir kedrų miškais, juose krenta kriokliai ir tyvuliuoja vulkaniniai ežerai. Šis regionas nėra labai lankomas, todėl norint jį geriau apžiūrėti, reikės automobilio. Keliaudami į pietus pasieksite Mideltą, už kurio kyla jaudinančios Aukštųjų Atlaso kalnų viršūnės. Ulad Saido oazė
Data: 2008-08-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 915, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje
Tuščiuose Sacharos tyrlaukiuose derlingoje salelėje veša medžiai ir teka vanduo.
Vandu - dykumoje gyvybės šaltinis, šimtai Sacharoje išsibarsčiusių oazių primena derlingas salas negyvenamoje jūroje. Įprastas oazės įvaizdis yra gana romantiškas: vėduoklėmis mojuojančios palmės šalia tyro vandens duburių - čia klajokliai, prieš keliaudami toliau, pasipildo vandens atsargas. Tai idiliška, tačiau ne visai teisinga vizija, nes kai kuriose oazėse, tokiose kaip Ulad Saidas Alžyre, jau seniai gyvena nuolatinės ūkininkaujančios bendruomenės.
Palmių miškeliais ir čiabuvių daržais žaliuojantis Ulad Saidas yra nepaprastai patraukli vietovė, čia gatvėse raudonuoja namai, pastatyti iš dumblo, o tarp jų marguoja moterų drabužiai. Jis labai išsiskiria iš aplinkos - Didžiojo Rytų ergo. Ten didžiulės kopos kyla kaip vilnijančios smėlio jūros bangos, o negailestinga saulė vasaros dieną įkaitina orą iki 49oC ar daugiau. Keleivis, likęs be pavėsio ar vandens, per 48 valandas numirtų nuo saulės smūgio ir dehidracijos. Achagaro kalnynas
Data: 2008-07-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1175, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
Sacharos gilumoje yra šalis, kurios kraštovaizdis, legendos ir žmonės galbūt įkvėpė sukurti „Tūkstantį ir vieną naktį“.
Sacharoje, bent kai saulė aukštai, nėra horizontų – tik pieninė migla, kurios ribos galėtų būti ir arti, ir toli. Tačiau važiuojant į pietus, nuo Salacho oazės didžiosios dykumos centro link, pamažu ta dykuma tirštėja, tamsėja ir užlieja visas tolumas.
Pamažu tamsioji sritis virsta kylančiomis, regis, begalinėmis uolomis, tai – Alžyro Achagaro masyvo bastionas. Tarp daugybės Afrikos gamtos stebuklų Achagaras yra stebėtinas reiškinys: didžiulė, apytikriai Prancūzijos dydžio, sala, susidariusi Sacharos okeano vidury. Iš trijų pusių apsuptas kyšančių uolų, vakaruose jis nepastebimai pereina į Tanezrufto plynaukštę („Troškulio šalį“), kurioje senovės keliautojui, atsilikusiam nuo karavano, paprasčiausiai tekdavo ruoštis mirčiai. Tasilio Adžeras (Tassili N`Ajjer)
Data: 2008-07-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 810, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Sacharos vidury, kur beveik nėra gyvybės, yra išlikusių paslaptingų gyvūnų ir medžiotojų atvaizdų.
Pinigingieji atskrenda lėktuvu. Mažiau pasiturintys arba drąsesni keliautojai į didingą Alžyro Tasilio Adžero kalnų masyvą per žvyrą, uolas ir slenkantį smėlį, kur oras virpa virš žemės, įkaistančios iki 70oC, nusigauna sunkvežimiu keturiais varomais ratais.
Šios kelionės tikslas nėra kalnynas įprasta prasme, nors jis iškilęs iki 2250 m virš jūros lygio. Iš tikrųjų tai – 640 km ilgio smiltainio plokščiakalnis, suskaldytas į atskirus masyvus, kuriuos nesuskaičiuojama galybė griovų ir išdžiuvusių upių vagų sklaido į uolų ir akmens smailių chaosą. Tai keistas grožis, su juo mažai ką galima palyginti.
Galbūt geriausia būtų pirmąkart pamatyti jį auštant, kai susukiotus uolų kontraforsus paliečia žara – rožinė ir purpurinė, o jie meta ant smėlio indigo spalvos šešėlius.
Tada, pasitelkus bent mažumą vaizduotės, erozijos išgraužtos uolos virsta dangoraižiais ir katedromis, smailėmis ir kaminais.