Egiptas - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Egiptas:
    Sivos oazė
    Data: 2010-07-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 546, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Sivos oazė Ši atoki oazė Vakarų dykumoje, Didžiosios Smėlio jūros pakraštyje, yra tik už kelių kilometrų nuo Libijos sienos ir už 550 km į vakarus nuo Kairo. Ši vieta jau tūkstančius metų siūlo ramų prieglobstį. Ji plyti 82 km ilgio ir 9-28 km pločio žemumoje. Vidutinis gylis yra 18 m žemiau jūros lygio. Daugiau kaip 1000 silpnai druskingų upių neša vandenis per smiltainio uolienas į paviršių, be to, tyvuliuoja trys pagrindiniai sūraus vandens ežerai. Vietos gyventojai gali čia auginti alyvuoges bei datules, todėl oazėje žaliuoja sodrios, tankios šių medžių giraitės. Kai kuriuose upeliuose galima maudytis, teigiama, jog jų mineralinis vanduo pasižymi gydomosiomis savybėmis. Populiariausia vieta – Kleopatros baseinas, kur vanduo burbuliuodamas veržiasi iš po žemių į gilų baseiną. Tačiau maudynės ežere, kuris priklausė dievybėms ir kur lankydavosi Aleksandras Didysis, yra laikomas šventvagišku elgesiu.
    Hurgados povandeniniai sodai
    Data: 2010-04-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1570, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Hurgados povandeniniai sodai Raudonoji jūra driekiasi nuo Sueco kanalo 800 km į pietus. Visai neseniai Hurgada buvo mažas, ramus žvejų kaimelis, o šiandien tai - visame pasaulyje žinomas nardymo ir plaukiojimo po vandeniu centras bei galimybė pamatyti gyvų spalvų povandeninius „sodus“. Tikras džiaugsmas, jog tik už 10 metrų nuo Hurgados dunkso rifai, kuriuose knibždėte knibžda įvairiaspalvių žuvų. Visi norintys gali mėgautis šiuo povandeniniu pasauliu. Net jei ir nemokate plaukti, galite užsisakyti kelionę valtimi su stikliniu dugnu ir plaukdami krištolo skaidrumo vandenyje matysite apačioje besidriekiančius rifus.
    Dachlos Al-Kasras oazė
    Data: 2009-01-31, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1329, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Dachlos Al-Kasras oazė Kalbant apie Egiptą neįmanoma pamiršti jo oazių - į dykumą įsiterpusių pasakiškų salų, kur žaliuose slėniuose ir kalvose auga medžiai, teka upeliai ir čiurlena šaltiniai. Viena didžiausių Egipto dykumų yra Vakarinė Libijos dykuma, kurios istorija, kaip rodo naujausi archeologiniai radiniai, prasidėjo neolito laikotarpiu, kai čionykštis klimatas buvo panašus į tą, kuris dabar viešpatauja Afrikos savanoje.
    Dachlos oazė (al-Dakhla - arab. „vidinė oazė“) yra beveik per vidurį tarp dviejų didelių oazių: beveik 200 km nuo Chargos (al-Kharga - arab. „išorinė oazė") ir daugiau kaip 250 km nuo Farafros oazės. Jos ribas žymi du miestai Muta (Mut) ir Al-Kasras (Al-Kasr). Oazės sostinė yra Mutos miestas (manoma, kad pavadinimas susijęs su Tėbų triados deivės Mutos, dievo Amono žmonos, vardu), kurį sudaro kalno šlaituose vingiuojančių gatvelių labirintas ir nedegtų plytų namai. Kalno viršūnėje yra išlikę senovinės tvirtovės griuvėsiai. Iš šios vietos, kuri kažkada buvo miesto centras, atsiskleidžia nuostabūs viduramžių miesto, uolėtų šlaitų, kopų ir dykumos vaizdai.
    Islamiškasis Kairas
    Data: 2009-01-31, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1603, Komentarų: 3, Vieta žemėlapyje
    Islamiškasis Kairas Islamiškuoju Kairu vadinama viduramžius menanti miesto dalis, kurioje spiečiasi mečetės, medresės, mauzoliejai, rūmai, užeigos, karavansarajai, turgūs, ligoninės, vartai ir gynybinės sienos, administracinės ir socialinės paskirties pastatai... Eidamas jo gatvėmis, keliautojas tarsi persikelia šešis ar septynis šimtmečius į praeitį. Savitą jo kvartalų, ypač Darb al-Ahmaro (Darb al-Ahmar - arab. „raudonasis kelias"), atmosferą kuria siaurutės gatvelės, nedegtų plytų namai, vaikščiojantys maisto pardavėjai, ožkos, kupranugariai ir asilai. Kur bepasuksi, pamatysi mečetes ir šventyklas. Ore sklando ciberžolių, kmynų ir gyvūnų kvapai.
    Tarp islamiškojo Kairo architektūros vertybių išsiskiria graži ir elegantiška Ibn Tuluno (Ibn Tulun) mečetė, esanti į vakarus nuo tvirtovės komplekso, Saijidos Zainabos (As Sayyidah Zaynab) kvartale. Ši viena didžiausių pasaulyje mečetė buvo pastatyta IX a.; šalia ir aukščiau jos stiebiasi minaretas, į kurį lipama išoriniais sraigtiniais laiptais. Kita įžymybė - imamo Al-Šafio (Al-Shafi`i) mauzoliejus, kur palaidotas vienas svarbiausių islamo religinių lyderių. Tai didžiausias šio tipo statinys Egipte.
    Ras Muhamado nacionalinis parkas
    Data: 2008-12-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1489, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ras Muhamado nacionalinis parkas Ten, kur Azija ribojasi su Afrika, įsiterpusi Raudonoji jūra. Ji tyvuliuoja litosferos plokščių lūžyje ir atsirado, dėl plokščių judėjimo prasiskyrus Žemės paviršiui. Šis procesas prasidėjo prieš 20 milijonų metų, kai nuo Afrikos atplyšo Arabijos pusiasalis. Dabartinės jūros baseino ilgis - daugiau kaip 2200 kilometrų, o plotis - vos 300 kilometrų.
    Šiaurėje Raudonąją jūrą perpus dalija Sinajaus pusiasalis. Mažesnioji, rytinė atšaka sudaro Akabos, didesnioji, vakarinė - Sueco įlanką. Kraštovaizdžio spalvos tokios, kokios įprastos dykumoje: rusvi smėlynai ir bronziniai rifai, atspindintys kaitrios saulės šviesą. Kiek akys užmato, plyti dykvietė, žemė be gyvybės. Bet žmonių, kurie panirs į viliojamai skaidrų vandenį (jo temperatūra net žiemos viduryje nebūna žemesnė kaip 24 °C), laukia staigmena. Po vandeniu susiformavo labai įdomi ekosistema, nes maždaug metro gylyje palei krantą prasideda koralų rifai. Šie povandeniniai sodai pilni gyvybės, įsikūrusios Raudonojoje jūroje labai seniai - patekusios čia iš Indijos vandenyno, su kuriuo Raudonoji jūra susisiekia Bab al Mandebo sąsiauriu.
    Abidas - Sečio I ir Ozyrėjo šventyklos
    Data: 2008-12-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1108, Komentarų: 3, Vieta žemėlapyje
    Abidas - Sečio I ir Ozyrėjo šventyklos Šventasis Abido miestas yra didžiausia Egipte laidojimo vieta; čia buvo laidojama jau 3100 m.pr.Kr. Požeminės karalystės dievui Ozyriui skirta XIX dinastijos faraono Sečio I (1305-1290 m.pr.Kr.) šventykla yra viena geriausiai išsilaikiusių Egipte. Vyrauja nuomonė, kad jo sūnus Ramzis II, pastatęs čia šventyklą, buvo Biblijoje minimas faraonas, kuris išvarė izraelitus į dykumą.
    Ne mažiau nuostabi yra keista šventykla, vadinama Ozyrėju; kadaise manyta, jog tai - Ozyrio, kuris čia buvo labai gerbiamas, kapas. Sklido gandai ir apie kitą šventyklą šalia Sečio I šventyklos, tačiau tik XIX a. pabaigoje Margaret Murray, prakasusi smėlio sluoksnį, ją aptiko. 1912 m. šventyklą atkasė profesorius Naville`is. Ji pastatyta iš didžiulių „kiklopiškų luitų" ir panaši į priešais Sfinksą Gizoje stovinčią šventyklą Naville`is buvo įsitikinęs, jog ji statyta tuo pačiu metu kaip Sfinksas (mat tada manyta, kad jis yra senesnis už piramides) ir gali būti seniausias Egipto statinys. Tačiau kitas archeologas, Henris Franfortas, aptiko iškaltą Sečio vardą ir šio faraono pastatytą išorinį koridorių. Jo nuomone, Setis I pastatydinęs visą šventyklą. Kiti mano, kad tai yra kenotafas - tuščias kapas, mauzoliejaus pavidalo paminklas.
    Dendera - Deivės Hator šventykla
    Data: 2008-12-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1264, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Dendera - Deivės Hator šventykla Romos valdymo laikais (30 m.pr.Kr. – 14m. Po Kr.) pastatyta įspūdinga dangaus ir vaisingumo deivės Hator šventykla Denderoje yra karštų ginčų objektas. Ji vieniša stovi tarp Luksoro ir Abido plytinčios dykumos pakrašty. Archeologiniai tyrinėjimai atskleidė, kad ji pastatyta vietoj kitos šventyklos, kurios data neaiški. Ant šventyklos stogo vienoje koplytėlėje, skirtoje Ozyriui, įrengtas saulės laikrodis ir Zodiako ratas, sudarytas iš dviejų žvaigždynų žiedų, netiksliai uždėtų vienas ant kito. Vieno centras sutampa su geografiniu Šiaurės ašigaliu, kito - su tikruoju Šiaurės ašigaliu. Zodiako rato, kurio dabar yra tik kopija (originalas Luvre), ašis kerta Žuvis, parodydama, kad ji buvo pastatyta, kaip žinome, Žuvų eroje, daugiau kaip prieš 2000 metų. Tačiau du hieroglifai Zodiako rato pakrašty nurodo, kad kita ašis eina per Tauro eros pradžią, t. y. 4000 metų anksčiau ir 1000 metų iki dinastinio Egipto pradžios. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pirminė šventykla galėjo būti pastatyta niūriu, masyviu Abido Ozyrėjo stiliumi. Didžiuliai akmens blokai, perdengiantys architravus, rodo, jog Hator šventykla iš tiesų buvo statyta ankstesniojo pastato stiliumi. Paslaptingoji šventykla iš tikrųjų primena dinastijų mauzoliejus.
    Ramzis II ir Abu Simbelis
    Data: 2008-08-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1699, Komentarų: 5, Vieta žemėlapyje
    Ramzis II ir Abu Simbelis UNESCO išgelbėjo dykumų šventyklą nuo užtvindymo.
    Keliaudamas kupranugariais išilgai Nilo per Nubijos dykumą švedų tyrinėtojas Johanas Liudvigas Bukhartas 1813 metų gegužę aptiko nuostabų dalyką. Savo dienoraštyje jis įrašė: "Mano akis užkliuvo už keturių didžiulių skulptūrų, dūluojančių gilioje įkartoje kalno šone. Gaila, bet jas baigia užpilti smėlis, kurį čionai tarsi vandens purslus prie krioklio nepailsdamas nešioja vėjas. Aiškiai matyt vienos statulos galva ir dalis krūtinės, kitą šalia vos begali įžiūrėti - ji be galvos ir liemuo lig pečių užpustytas. Kitų dviejų tekyšo galvos apdangalai". Šitaip nenuorama Bukhartas atrado Abu Simbelio šventyklą.
    Prabėgo visas šimtmetis, kol 1907 metais iš po smilčių buvo atkasta 30,8 m aukščio šventyklos priekinė siena. Tuomet statulos, kurių menką dalį išvydo švedų keliautojas, pasirodė visa savo puikybe. Paaiškėjo, jog tai Ramzio II, didingai sėdinčio soste, atvaizdai. Dievu laikytas Egipto karalius žvelgia į raibuliuojantį Nilą ir už jo plytinčias bekraštes dykumas - rytų link, ten, iš kur pateka saulė. Prie valdovo kojų matyti mažesnės statulėlės, vaizduojančios jo motiną, mylimą žmoną Nefertitę ir keletą iš gausaus būrio vaikų.
    Tėbai: kadaise šimto vartų miestas
    Data: 2008-07-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1713, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Tėbai: kadaise šimto vartų miestas Šimtus metų Egipto valdovai statė Luksoro šventyklą.
    Raudonojo granito smaigas tarsi pirštas rodo į dangų. Tai vientisas 25 m aukščio ir 260 tonų svoriu akmuo, pastatytas čia galingų Egipto valdovų ir dar galingesniu dievų garbei. Jo darbas – saugoti vartus į faraono Ramzio II šventyklą. Kadaise tas pareigas eiti jam padėjo brolis, antras toks pat milžinas, išskobtas iš vientiso granito. Tačiau, kaip mėgdavo sakyti vienas apsukrus devynioliktojo šimtmečio veikėjas, diplomatas Benardinas Drovetis, „Senovė – tartum sodas, kurio vaisiai, gamtos potvarkiu, priklauso tiems, kurie geba juos vertinti ir laiku nusiskinti“. Žodžiu, vieną iš raudonojo granito stulpų, pastatytų čia tryliktajame amžiuje pr.m.e. Egipto karaliaus Ramzio II įsakymu, tasai mikluolis Drovetis 1836 metais įsigudrino nuplukdyti į Paryžių ir kaip savo padovanoti Prancūzijos karaliui Luji Pilypui. Anais laikais štai šitaip savintis meno kūrinius bei senovės vertybes nebuvo laikoma didele nuodėme. Egiptas daugeliui rodės neišsemiamas senienų lobynas, taigi jų vertintojai, kaip ir vagys, gvelbė ką tik nutverdami.
    Faraonų piramidės
    Data: 2008-07-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2800, Komentarų: 3, Vieta žemėlapyje
    Faraonų piramidės Didžiausios kapavietės pasaulyje – Gizoje, netoli Kairo.
    Metai po metų tūkstančiai smalsuolių klupdami ir stumdamiesi ankštais praėjimais, neramiai kosčiodami spraudžiasi vienas kitam išpasakos vien tam, kad pagaliau patektų nykion gal 100 m ilgio, 5 m pločio ir 6 m aukščio ertmėn. Jos lubos ir sienos – iš glūdinto granito be jokių puošmenų ar įrašų. Vakarų pusėje – paprasčiausias akmens karstas be dangčio, kuriame prieš puspenkto tūkstančio metų atgulė ketvirtosios Egipto valdovų sekos faraonas Cheopsas, tikriau, kvapniomis dervomis bei aliejais įtrintas ir tangiai drobule apvyniotas jo kūnas: tikėta, atėjus laikui iš čia jis pakilo į dangų.