Faraonų piramidės - Egiptas - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Faraonų piramidės
    Data: 2008-07-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2801, Komentarų: 3, Vieta žemėlapyje
    Faraonų piramidės Didžiausios kapavietės pasaulyje – Gizoje, netoli Kairo.
    Metai po metų tūkstančiai smalsuolių klupdami ir stumdamiesi ankštais praėjimais, neramiai kosčiodami spraudžiasi vienas kitam išpasakos vien tam, kad pagaliau patektų nykion gal 100 m ilgio, 5 m pločio ir 6 m aukščio ertmėn. Jos lubos ir sienos – iš glūdinto granito be jokių puošmenų ar įrašų. Vakarų pusėje – paprasčiausias akmens karstas be dangčio, kuriame prieš puspenkto tūkstančio metų atgulė ketvirtosios Egipto valdovų sekos faraonas Cheopsas, tikriau, kvapniomis dervomis bei aliejais įtrintas ir tangiai drobule apvyniotas jo kūnas: tikėta, atėjus laikui iš čia jis pakilo į dangų.

    Senovės didybė

    Egipte, kaip niekur kitur, išsiplėtojo mirusiųjų garbinimas. Didžiausias valdovų rūpestis buvo pasistatyti kuo įspūdingesnę kapavietę. Šioj srity visus pranoko ketvirtosios Egipto valdovų sekos faraonas Cheopsas. Jo kvapas – tai dirbtinis kalnas vidury dykumos, kuriam sukrauti panaudota 2 400 000 akmenų luitų daugiau kaip pustrečios tonos kiekvienas. Atlikdami šį pragarišką darbą žmonės tvirtai tikėjo, jog suteiks mylimam valdovui nemirtingumo, o paskui ir patys galės lydėti jį į kitą pasaulį, slapta vildamiesi taip pat tapti nemirtingi.
    Kadaise 130 m aukščio piramidės viršūnė žibėjo auksu. Lauždama saulės spindulius giedrame danguje ji, sakytum, šlovino kasdienį saulės dievo susiliejimą su motina žeme. Šiandien piramidė yra beveik 10 m žemesnė. Kadaise ji, kaip ir kitos, buvo dailiai apdėta kalkakmenio plokštėm, kurias tryliktajame amžiuje žmonės nurinko ir panaudojo statyboms.
    Į pietvakarius nuo didžiosios Cheopso piramidės, pastatyta ant to paties uolėto pagrindo, dunkso kita, mažesnė, jo sūnaus Chefreno (2520 – 2494 m.pr.m.e.). Prie jos, tarytum budrus mirusiųjų šalies sargas, guli Didysis sfinksas. Išplėtęs akis jis dėmesingai žvelgia į rytus – ten, iš kur pateka saulė. Chefreno sūnus bei į pėdinis Mikerinas (2490 – 2471 m.pr.m.e) taip pat pasistatė piramidę – kiek atokiau į vakarus. Ši iš trijulės mažiausia.
    Iš tolo šie didžiuliai kūgiai atrodo nelabai nukentėję nuo laiko, tačiau privažiavęs artyn pamatai, kad ištisus šimtmečius žmonės juos nepaliaujamai ardė ir akmenis, matyt, naudojo statyboms. Tačiau didingiausios piramidės, rodos, nepaiso nieko – ir ilgiausi tūkstančiai metų niokojimo joms tartum nė motais. Jos ir sfinksas – seniausias ir vienintelis išlikęs iš septynių senovės pasaulio stebuklų.
    Štai jau keturi tūkstančiai metų žmonija mėgina įspėti Gizos piramidžių paslaptį. Kalifas Abdula al Maumas 820 metais bene pirmasis įsigavo Cheopso piramidės vidun. Anot pavadinimo, jos podėliuose buvę prikrauta nerūdijančių ginklų, nedūžtančių stiklų ir daugybė kitų neįkainuojamų brangenybių. Kalifas pasivadinęs su savimi visą būrį statytojų, išradėjų, meistrų, kad šie ištirtų slaptuosius faraono kapo įrengimus. Jie kruopščiai žvalgė viską, bet taip ir nerado slapto įėjimo į kapą. Tuomet jiems buvę įsakyta iškirsti landą piramidės vidun.
    Didžiajam savo nusivylimui, įsilaužėliai nerado jokių lobių. Manoma, jog kapas galėjęs būti apiplėštas praėjus vos penkiems šimtams metų po faraono mirties. Mintis, kad jie pasigrobė viską, įskaitant ir karsto dangtį, neduoda ramybės tyrėjams ir šiandien. O gal ši kapavietė tėra priedanga, o pats faraonas palaidotas visai kitur? Net ir labiausiai įgudę vagišiai palieka kokių nors pėdsakų – nuolaužų, įbrėžimų, vilkimo šliužių, be to, pasiima tik vertingiausius, brangiausius daiktus... Tuo tarpu nei šioj, nei kitose piramidėse kasinėtojai nieko panašaus neaptiko.
    Galiausiai ieškotojams nusišypsojo šiokia tokia sėkmė: 1838 metais britų karininkas Howard Vyse`as įsigavo Mikerino piramidėn ir aptiko ten užantspauduotą puošnų karstą – sarkofagą (gr.k. sarkofagos – mėsėdis [akmuo], tai yra, akmens karstas ar antkapis). Sutramdęs savo smalsumą atradėjas nutarė nuplukdyti savo radinį Anglijon ir tik ten atidaryti. Tačiau laivas kažkur prie Ispanijos krantų nuskendo, ir vienintelis „pilnas“ Gizos sarkofagas pradingo amžiams.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Afrika , Egiptas
    Komentarai:
    labai idomu. aciu
    Data: 2011-09-18, Parašė: egiptiete
    MAN labai patinka egiptas gal kas galit parsyti kur rasti daugiau egipto foto busiu labai dekinga
    Data: 2009-07-05, Parašė: rasa
    mamas
    Data: 2009-01-14, Parašė: b
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*