Ras Muhamado nacionalinis parkas - Egiptas - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Ras Muhamado nacionalinis parkas
    Data: 2008-12-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1490, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ras Muhamado nacionalinis parkas Ten, kur Azija ribojasi su Afrika, įsiterpusi Raudonoji jūra. Ji tyvuliuoja litosferos plokščių lūžyje ir atsirado, dėl plokščių judėjimo prasiskyrus Žemės paviršiui. Šis procesas prasidėjo prieš 20 milijonų metų, kai nuo Afrikos atplyšo Arabijos pusiasalis. Dabartinės jūros baseino ilgis - daugiau kaip 2200 kilometrų, o plotis - vos 300 kilometrų.
    Šiaurėje Raudonąją jūrą perpus dalija Sinajaus pusiasalis. Mažesnioji, rytinė atšaka sudaro Akabos, didesnioji, vakarinė - Sueco įlanką. Kraštovaizdžio spalvos tokios, kokios įprastos dykumoje: rusvi smėlynai ir bronziniai rifai, atspindintys kaitrios saulės šviesą. Kiek akys užmato, plyti dykvietė, žemė be gyvybės. Bet žmonių, kurie panirs į viliojamai skaidrų vandenį (jo temperatūra net žiemos viduryje nebūna žemesnė kaip 24 °C), laukia staigmena. Po vandeniu susiformavo labai įdomi ekosistema, nes maždaug metro gylyje palei krantą prasideda koralų rifai. Šie povandeniniai sodai pilni gyvybės, įsikūrusios Raudonojoje jūroje labai seniai - patekusios čia iš Indijos vandenyno, su kuriuo Raudonoji jūra susisiekia Bab al Mandebo sąsiauriu.
    Taikydamiesi prie unikalių aplinkos sąlygų, šie gyvieji organizmai pamažu keitėsi. Norint apsaugoti Raudonosios jūros fauną, kuriai prilygstančios pasaulyje nėra, 1983 metais įkurtas Ras Muhamado nacionalinis parkas. Šiandien jo plotas - 207 kvadratiniai kilometrai pietinėje Sinajaus pusiasalio dalyje, už kelių kilometrų nuo garsiojo kurorto Šarm al Šeicho.
    Parkas buvo pavadintas kyšulio, kurį sudaro senovinės uolos, vardu. Su sausuma kyšulys susietas siauru, vos kelių kilometrų pločio žemės ruožu. Jis taip pavadintas pranašo Muhamado, islamo kūrėjo, apaštalo ir politinio veikėjo garbei. Tačiau nederėtų pamiršti, kad senovės Romos laikais jis buvo vadinamas Poseidonu: vieta tokia graži, kad manyta, jog mitiniai jūrų dievo rūmai galėtų stovėti tik čia.

    Povandeninis pasaulis

    Parke reikia laikytis labai griežtų taisyklių, kaip antai draudžiama liesti koralus ir šerti žuvis. Nedrausmingus turistus stebi gausūs prižiūrėtojai. Jie kiaurą parą plaukioja valtimis ir važinėja džipais po parką, reikalaudami deramos pagarbos gamtai. Čia išsipildo visos nardytojų su akvalangu svajonės. Vanduo nepaprastai skaidrus, per jį matyti dugnas su švariu koraliniu smėliu. Kiekvieną uolą aplipę įvairiausių formų ir akinamai ryškių spalvų koralai. Visų pirma krinta į akis raudonos gorgonijos, kurių čia pilna visur, todėl niekam nebekyla klausimas, kodėl jūra pavadinta Raudonąja.
    Povandeninio pasaulio gyventojai šiek tiek domisi įsibrovėliais, nors pastaraisiais metais turistų apsilanko tiek, kad jie turbūt atrodo gyvūnams „įprasti atvykėliai iš sausumos". Sidabriškos karangės ir užgaidžios raguotės atsikišusiomis burnomis ir itin spalvingais kūnais mielai priplauks pasisveikinti. Visur guotais plaukioja antijai, dažniausiai oranžiniai. Jie žaibiškai pasislepia tarp koralų, pajutę pavojų. Būriui antijų patelių vadovauja patinas, kai jis pastimpa, stambiausia patelė pakeičia lytį ir užima jo vietą.
    Ne retenybė po vandeniu ir barakudos. Jos tyko nejudėdamos ir vangiai stebi, kas darosi aplink. Šios žuvys gali būti 2 metrų ilgio, o jų nasrai pilni aštrių durklo formos dantų. Grobį jos puola žaibiškai ir dingsta gelmėje. Bet iš tikrųjų jums pasisekė, jei pasinėręs sutiksite Naujosios Zelandijos lūpažuvę Cheilinus undulatus.
    Egiptas - Ras Muhamado nacionalinis parkas Ši didžiulė ir ramaus būdo lūpažuvė gali būti trijų metru ilgio ir sverti daugiau kaip 100 kilogramų. Snukis atrodo labai geranoriškai, o ant viršugalvio - gumbas, todėl žuvis panaši į klouną su skrybėle. Žuvies galva išmarginta stačiakampiais ornamentais, panašiais į maorių tatuiruotes, o žali žvynai, kuriais apaugęs kūnas, švyti gelsvai mėlyna spalva. Tai kilnus šios jūros valdovas, jis pasitinka lankytojus ir net leidžia paglostyti nugarą.
    Gruperiai baikštesni, bet ne mažiau smalsūs, todėl susiranda saugų prieglobstį ir kaišioja galvą it moteriškė pro langelį. Koraliniam rifui būdinga dar viena žuvis, nedidelis taškuotas gruperis, arba garupa, Cephalopholis miniata. Ji ryškiai oranžinė, išmarginta tamsiai mėlynais taškučiais. O kai pasirodo dar vienas gyvūnas, pajunta visi: ką tik žaismingai viena kitą vaikiusios žuvys dingsta, įsiviešpatauja staigi ir neįprasta ramybė. Atplaukė rykliai, jūrų plėšrūnai, žmonėms irgi keliantys baimę.
    Visi žino, kad žmogui grėsmę kelia vos viena kita rykliu rūšis ir kad nė viena jų negyvena taip arti koralų rifo, ir vis dėlto negalima paneigti, jog per nugarą perbėga šiurpulys pastebėjus melsvą ryklio siluetą. Rifiniai rykliai dažnai plaukioja tarp koralų kolonijų. Ant jų nugaros peleko galiuko yra balta dėmė. Baisu ir įdomu žiūrėti, kaip jie lėtai plaukia ratu virš mūsų, paskui šalia mūsų, neva nesidomėdami, lėtai, tingiai pliaukštelėdami uodega. Paskui rykliams nusibosta, ir jie dingsta taip pat tyliai, kaip atsirado.
    Murenos beveik visada slepiasi uolų plyšiuose ir griovose, kantriai laukdamos akimirkos, kai galės netikėtai pulti priplaukusį grobį. Murena nėra gražuolė, ypač ją bjauroja nasrai, pilni mažų, bet aštrių dantų, o akių forma irgi keistoka, todėl apie šią unguriažuvę sukurta daugybė kraupių istorijų. Murena nėra pavojinga žmogui, netyčia gali jį užpulti tik per klaidą, palaikiusi žmogaus ranką savo įprastu grobiu - aštuonkoju. Murenos įkandimas skausmingas, nes palieka gilias žaizdas. Priešingai nei Viduržemio jūros rūšys, atogrąžų murenos užauga didesnės (gali sverti 10 kilogramų), bet tokio didumo žuvį pamatyti nelengva - nebent ji nuspręstų jūsų akivaizdoje kraustytis į kitą būstą ir nuplauktų, raitydamasi kaip gyvatė.
    Šaltinis: Nepaliestas pasaulis – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Afrika , Egiptas
    Susijusios nuotraukos iš Flickr:
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*