Tėbai: kadaise šimto vartų miestas - Egiptas - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Tėbai: kadaise šimto vartų miestas
    Data: 2008-07-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1714, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Tėbai: kadaise šimto vartų miestas Šimtus metų Egipto valdovai statė Luksoro šventyklą.
    Raudonojo granito smaigas tarsi pirštas rodo į dangų. Tai vientisas 25 m aukščio ir 260 tonų svoriu akmuo, pastatytas čia galingų Egipto valdovų ir dar galingesniu dievų garbei. Jo darbas – saugoti vartus į faraono Ramzio II šventyklą. Kadaise tas pareigas eiti jam padėjo brolis, antras toks pat milžinas, išskobtas iš vientiso granito. Tačiau, kaip mėgdavo sakyti vienas apsukrus devynioliktojo šimtmečio veikėjas, diplomatas Benardinas Drovetis, „Senovė – tartum sodas, kurio vaisiai, gamtos potvarkiu, priklauso tiems, kurie geba juos vertinti ir laiku nusiskinti“. Žodžiu, vieną iš raudonojo granito stulpų, pastatytų čia tryliktajame amžiuje pr.m.e. Egipto karaliaus Ramzio II įsakymu, tasai mikluolis Drovetis 1836 metais įsigudrino nuplukdyti į Paryžių ir kaip savo padovanoti Prancūzijos karaliui Luji Pilypui. Anais laikais štai šitaip savintis meno kūrinius bei senovės vertybes nebuvo laikoma didele nuodėme. Egiptas daugeliui rodės neišsemiamas senienų lobynas, taigi jų vertintojai, kaip ir vagys, gvelbė ką tik nutverdami.
    Juo labiau kad šito gero čia išties netrūko. Vien tik Karnake ir Luksore, miestose, kurie liko senųjų Tėbų vietoje, kiek tik akys užmato, plytėjo senovės griuvėsiai. O Karalių Slėnio kapinynuose galėjai prisirinkti kokių tik nori keistenybių. Kaip kandžiai 1831 metais rašė kultūros tyrinėtojas ir dvasiškis Ferdinandas de Žeromas, „kiekvienas grįžęs iš Egipto į Europą būtinai tūrėjo mumiją vienoje rankoj ir krokodilą – kitoje“.

    Kad šlovintų vardą

    Niekur pasauly nėra tokių įspūdingų griuvėsių, kaip senuosiuose Tėbuose, pelnytai vadinamuose karalių miestu ir miestų karaliumi. Juk Tėbai ir Vidurinės (apie 2050 – apie 1700 m.pr.m.e.), ir Naujosios (apie 1580 – apie 1070 m.pr.m.e.) karalystės laikais su nedidelėmis pertraukomis buvo Didžioji Egipto sostinė. Ypač ji suklestėjo apie 1500 m.pr.m.e., tapusi tuometinio pasaulio ašimi, galybės tvirtove, menų ir prekybos sostine. Nors 5 - 8 a.pr.m.e. Tėbai neteko buvusios didybės ir liko reikšmingi tik kaip Dievo Amono žynių buveinė, Homeras juos pagarbiai vadina „šimtavarčiais“.
    Egipto valdovai nuo seno buvo linkę rodyti galią bei šlovinti savo vardą didingais, nepaprastais statiniais. Taigi didžiulę, 260 m ilgio Amono Ra šventovę ant Nilo kranto Luksore statė net kelios faraonų kartos. Jos didngus pastatus puošė dailių kolonadų giraitės, granito koplyčios, dievų bei faraonų skulptūros, akmens raižiniai, vaizduojantys puotas ir medžiokles. Iš šios į kitą šventyklą pro didžiulius vartus ėjo graži sfinksų alėja, o prie vartų stovėjo įspudingos Ramzio II statulos ir pora didžiulių vientiso granito skulptūrų. Įrašai ant jų byloja kam skirtas šis didžiulis sumanymas: „Pasaulio valdovas, Saulė, Teisybės Gynėjas liepė pastatyti jį savo tėvo Amono garbei...“.
    Senovės egiptiečiai nebuvo itin išrankūs dievams, be to, nepeikė ir svetimų – Egipte amžiams bėgant jų garbinta daugiau kaip pora tūkstančių. Suprantama, daugelis ilgainiui buvo užmiršti arba išstumti kitų dievybių. Apie 2000 m.pr.m.e. madingas tapo vėjo bei oro dievas Amonas, netrukęs išaugti į galingąjį Amoną Rą, Saulės dievą. Jo garbinimas Egipte tapo valstybiniu tikėjimu, o žyniai nestokojo valdovų bei tikinčiųjų malonių: jiems atiteko derlingiausios žemės 65-iose vietovėse, jų labui nugaras lenkė apie 90 000 žmonių. Neregėtai sustiprėjo karalystės prekybinis laivynas, o galingojo dievo šventyklų virtinė nusitęsė ligi pačios Nubijos (dabar šiaurės Sudanas). Svarbiausias apeigas atlikdavo vyriausias Amono žynys, pats faraonas. Jis melsdavo Nilo žemei geros kloties bei derlingumo.

    Taikos karalius Ramzis II

    Ant granito stulpo prie Luksoro šventyklos vartų iškaltas Ramzis Didysis (Ramzis II), aukojantis aukas dievui Amonui. Jis valdė 66 metus ir buvo bene iškiliausias Egipto valdovas, jaunystėje garsėjęs kaip veržlus užkariautojas, o vėliau, tapęs taikos sergėtoju – kaip nepailstamas kūrėjas ir statytojas. Žvelgdami į didingų jo statinių liekanas galime įsivaizduoti buvusią Egipto didybę. Juo labiau, kad tai – menki andainykštės jo šlovės likučiai. Luksoro šventyklos papėdėje tebėra įrašas, jog kadaise čia viskas spindėję baltu marmuru, vartai buvę iš paauksuoto dygmedžio, o jų viršuje švytejęs Amono vardas, išdėliotas iš puikiausių brangakmenių.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų– Aktėja
    Daugiau straipsnių: Afrika , Egiptas
    Komentarai:
    as susidomejau egiptu ..........nes!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
    Data: 2008-09-30, Parašė: akvile
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*