Etiopija - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Etiopija:
    Tanos ežeras
    Data: 2010-08-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 658, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Tanos ežeras Tanos ežeras, tyvuliuojantis šiaurinėse Etiopijos aukštumose, yra ne tik didžiausiais šalies ežeras. Iš jo išteka Žydrasis Nilas ir nuvingiuoja apie 1500 km į Kartumą Sudane. Čia jis susilieja su Baltuoju Nilu ir tampa garsiąja Nilo upe, tekančia per Egiptą ir pasiekiančia Nilo deltą bei Viduržemio jūrą. Tanos ežeras yra labai svarbus maisto ir vandens šaltinis. Be to, hidroelektrinė aprūpina elektra visą Etiopiją, ji padeda išgyventi dešimtims milijonų žmonių, įsikūrusių žemesniame Nilo baseine.
    Ežero ilgis 85 km, plotis 65 km, jis tyvuliuoja 1800 metrų aukštyje virš jūros lygio. Ežerą maitina keturios nuolatinės upės ir daugybė sezoninių upelių. Vidutinis jo gylis siekia 8 metrus, tačiau sausuoju ir drėgnuoju periodu jis skiriasi beveik 2 metrais. Priklausomai nuo metų laiko skiriasi ir ežero paviršiaus plotas: nuo 3000 iki 3500 kv. km.
    Simieno nacionalinis parkas
    Data: 2010-08-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 590, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Simieno nacionalinis parkas Simieno nacionalinis parkas yra įsikūręs viename iš gražiausių pasaulio kampelių. Bėgant amžiams Etiopijos plynaukštė dėl erozijos tapo panaši į Mėnulį: driekiasi lygumos ir dunkso kalnai, juos skiria jaudinantys stačių šlaitų tarpekliai, nubėgantys tolyn į plačius slėnius ir pievas.
    4620 metrų aukščio Ras Dašenas yra ketvirtoji pagal aukštį Afrikos viršukalnė. Nors parkas plyti vos už 13 laipsnių į šiaurę nuo pusiaujo, aukštesnėse jo teritorijoje dažnai sninga, o temperatūra bet kuriuo metų laiku gali nukristi žemiau 0 °C.
    Parkas ypatingas ir tuo, jog čia gyvena keletas labai retų gyvūnų, pvz., kalniniai ožiai, kuriuos galima pamatyti tik šiuose plotuose, gelados, Etiopijos šakalai.
    Lalibela: uolose iškirstos bažnyčios ir Aksumo stelos
    Data: 2008-08-09, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 943, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Lalibela: uolose iškirstos bažnyčios ir Aksumo stelos Nors Etiopija nėra romantiškai susijusi su senovės Egiptu, jos istorija siekia beveik tokią pat žilą senovę. Iš tikrųjų faraonų laikų egiptiečiai tikėjo, kad kai kurie jų dievų atėję iš Etiopijos. Tačiau nuo IV a. po Kr. Etiopija susijo su krikščionybe. Žinios apie krikščionybę sklido skirdingais būdais: per sąlytį su Egipto koptų Bažnyčia ir iš Sirijos bei Palestinos, prekybos su Aksumo imperija keliu. Etiopija tapo krikščioniška beveik tuo pat metu kai Romos imperija, tačiau ilgą laiką ji vystėsi beveik visiškai nepriklausomai. XIX a. misijonieriai „iš naujo atrado“ Etiopijos krikščionybę ir labai nustebo pamatę, kaip skirtingai čia suprantamas tikėjimas. Šio tikėjimo jėgą kaip niekur kitur galima justi žvelgiant į 11 Lalibelos bažnyčių, iškaltu kietoje šio krašto uolienoje. Platus šių sumanymų užmojis liudija, kad jų tikėjimas buvo toks pat stiprus kaip ir religija, paskatinusi pastatyti didįjį sfinksą ir piramides.
    Erta Alė ugnikalnis
    Data: 2008-06-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 875, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Erta Alė ugnikalnis Iš Danakilių įdubos kyla ugnikalnių virtinė – skurdo, siaubo ir mirties gamtovaizdis.
    Britų tyrinėtojas Ludovico M. Nesbittas 1934 m. rašė: „Galbūt mūsų vaikaičiai atras priemonę keliauti į žvaigždes – tada jie šypsosis iš skausmingų mūsų pastangų, kurias dėjome braudamiesi į nežinomas žemės vietoves“. Kaip ir kiti jo kartos keliautojai, jis buvo įsitikinęs, kad, norint įžengti į paskutines neištirtas Žemės sritis, būtina maksimaliai sutelkti Žmogaus pastangas.
    Jo nuomone, automobilis ir lėktuvas yra per daug nutolę nuo natūralios gamtos. Pats jis mielai naudojosi senoviniais lėtais tyrimo būdais, kurie verčia tyrėją, nors ir skausmingai, tačiau tiesiogiai pajusti atokių ir primityvių teritorijų skonį ir kvapą.
    Tokiais metodais naudojosi ir 1928 m. ekspedicija. Tuomet jis su dviem bendrakeleiviais italais buvo pirmieji europiečiai, pamatę didžiąją ugnikalnių grupę, vadinamą Erta Alė.