Kenija - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Kenija:
    Nakuru ežeras
    Data: 2010-08-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 836, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Nakuru ežeras Mažiau negu už 160 km nuo Kenijos sotinės Nairobio esantis Nakuru ežeras pasaulyje garsėja flamingais, kurių didžiuliai pulkai gyvena pakrantėse. Kvapą gniaužia regint, kaip prie ežero juda daugiau negu milijonas flamingų, susiliejančių į didžiulę rausvą dėmę.
    Flamingus čia traukia dumbliai, vešintys sekliame, šiltame šarminiame ežero vandenyje. Mokslininkai apskaičiavo, jog per metus flamingai iš vieno hektaro sunaudoja apie 250 000 kg dumblių. Sausuoju periodu ežero plotas sumažėja iki 5 kv. km, o po lietaus padidėja iki 45 kv. km. Priklausomai nuo to, skiriasi ir flamingų skaičius. Įprasta Nakuru ežere pamatyti pelikanus ir kormoranus, o iš viso, manoma, ežere ir aplink jį esančiame parke gyvena daugiau kaip 400 paukščių rūšių.
    Elgono kalno nacionalinis parkas
    Data: 2010-08-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 537, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Elgono kalno nacionalinis parkas Užgesęs Elgono ugnikalnis dunkso nuostabaus nacionalinio parko centre. Tai teritorija, kuriai būdinga plati gyvūnijos įvairovė: čia gyvena dėmėtosios hienos, damanai ir leopardai. Tačiau parkas išgarsėjo dėl dramblių bandos.
    Skurdi augalija, kuria maitinasi daugybė žolėdžių, nepajėgia jų aprūpinti reikiamomis mineralinėmis medžiagomis, todėl jiems reikia ieškotis kitų šaltinių. Todėl gyvūnai išnaudoja druskas, kurias išskiria uolos ir išplauna vanduo. Tokių vietų kartais galima rasti netoli vandens telkinių, iš kurių atsigerti atkeliauja gyvūnai. O štai Elgono kalno nacionaliniame parke drambliai yra išradingesni.
    Elgono kalne žiojėja keletas urvų, kuriuose yra druskos klodų. Per daugelį šimtmečių drambliai urvus pagilino, kad galėtų pasiekti druską. Didžiausias urvas - 200 metrų ilgio Kitumas. Kasnakt dramblių banda, kurią veda bandos vyresnieji, patraukia į urvą prie druskos klodų, savo iltimis skaptuodami uolienų paviršių, kad galėtų pasiekti druską ir ją išlaižyti.
    Kenijos kalnas
    Data: 2010-08-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1562, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kenijos kalnas Įspūdingo grožio užgesęs ugnikalnis - Kenijos kalnas - tai antrasis pagal aukštį Afrikos kalnas (5119 m). Nepaisant to, jog kalnas stūkso visai netoli pusiaujo, jau tūkstančius metų jo viršūnes dengia ledas, kuris pastaruoju metu tirpsta bauginančiu greičiu. 1949 metais čia įkurtas nacionalinis parkas, o 1997 metais UNESCO jį paskelbė pasaulio paveldo vietove.
    Aukštos viršukalnės, kylančios virš U formos ledinio Makinderio slėnio ir smaragdinių ežeriukų, vilioja alpinistus. Žemesniuose šlaituose gausu nuostabių augalų ir gyvūnų.
    Sausuoju periodu didieji žinduoliai - kanos, drambliai, buivolai ir zebrai - patraukia aukštyn į atviras viržynes, tuomet šių žvėrių galima pamatyti net 4000 metrų aukštyje.
    Tsavo ir Amboselio nacionaliniai parkai
    Data: 2009-01-17, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1959, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Tsavo ir Amboselio nacionaliniai parkai Begalinis aukso spalvos ruožas su tūkstančiais geltonų, oranžinių, rusvų pustonių pamažu virsta dangaus raudoniu su mėlynais ir violetiniais debesimis, lydinčiais milžinišką besileidžiančios saulės diską. Diena tuoj baigsis, ir nuo akacijų šakų ieškoti vabzdžių vienas po kito pabirs į didžiaakius elfus panašūs galagai. Nuo termityno, ant kurio buvo nutūpusi pailsėti, tyliai pakils pelėda, į medžioklę išpėdins leopardas. Savanos gyvūnai ruošiasi nakčiai. Pietryčių Kenijos parkų kotedžai puikūs, ne blogesni už Europos viešbučius, be to, sostinė Nairobis netoli, todėl į juos plūstelėjo minios - gal net per daug - turistų, svajojančių apie „laukinę Afriką".
    Lankytojai kratosi duobėtais keliais, kaista uždaruose automobiliuose, bet nufotografavę girdyklą ar sėlinantį plėšrūną, džiūgauja taip, lyg būtų tapę kino (bent jau dokumentinio) žvaigždėmis. Taip būna didžiajame Cavo parke (Kenija), įkurtame 1948 metais ir padalytame į Cavo rytinį ir Cavo vakarinį nacionalinius parkus, kad būtų lengviau tvarkytis. Parkas pavadintas per jį tekančios upės vardu. Šis akambų, bantų pogrupio kalbos, patekusios į šį kraštą turbūt nuo Kilimandžaro, žodis reiškia „žudynės".
    Kilimandžaro kalnas
    Data: 2008-06-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1560, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Kilimandžaro kalnas Kai du vokiečių kunigai ėmė tvirtinti pačioje Afrikos širdyje regėję snieguotas viršukalnes, daugelis pamanė, jog jiems nuo karščio ir ligų bus pasimaišęs protas. Sniegas ? Afrikoje ? Kokia nesąmonė. Klausytojai nepatikliai kraipė galvas.
    Mokslavyriai susiskirstė į dvi stovyklas. Londono geografų draugijos nariai buvo tikri, jog tiedu šventikai iš anglikonų bažnyčios bendruomenės apsiriko. Tačiau garsus Berlyno gamtotyrininkas Aleksandras Humboltas nebuvo toks griežtas. Juo labiau kad netrukus panašiai ėmė kalbėti ir kiti keliautojai, lankęsi vidurio rytų Afrikoje. Taigi 1848 metais pirmasis iš europiečių Kilimandžarą išvydo vokietis kunigas Johanas Rebmanas, o po metų – ir jo bendražygis Liudvigas Krapfas.
    Kilimandžaras stūkso vidury plynos savanos. Tai ne tik aukščiausia Afrikos viršukalnė, bet ir aukščiausias pasauly kalnas vienišius. Jo vardas čiabuvių kalba reiškia „baltumu spindintis kalnas“, mat didesniame kaip 4877 m aukštyje spirgina toks šaltis jog sniegas ir karščiausia vasarą netirpsta. Iš tikrųjų Kilimandžaras susideda iš trijų užgesusių ugnikalnių: Kibo (5895 m), Mavenzio (5150 m) ir Šyros (3962 m)...
    Masai Mara Nacionalinis Rezervatas
    Data: 2008-06-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1026, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Masai Mara nacionalinis rezervatas yra vienas žinomiausių ir populiariausiu turistų tarpe parkas Afrikoje. Tai parkas, kurį turi įrašyti keliautojas į savo lankytinų vietų sąrašą pirmoje eilėje: jokia kelionė į Keniją nebūtų užbaigta be vizito į Masai Marą. Tiesa, kad tai nėra geriausias parkas paukščių stebėjimui ar, kad kai kurios gyvūnų rūšys nėra lengvai surandamos, tačiau čia galima išvysti leopardus ir raganosius, daugiau kaip 450 paukščių rūšių. Ant kalvų ir lygumų daug akacijos medžių ir krūmų. Mara upės pakrantė ir kitų įtekančių upių krantai apaugę miškais, kur galima surasti kai kurias retas paukščio rūšis. Parko teritorija lyg kilimas išklota žole, lygios kalvos, šokolado spalvos Mara upės vanduo su išdykaujančiais begemotais, taip pat labai turtinga faunos įvairovė sužadins bet kokio lankytojo smalsumą, ieškančio Afrikos peizažų kaip kino filmuose "Out of Africa".
    Turkanos ežeras
    Data: 2008-03-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1088, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Turkanos ežeras Upė tekanti vienu Šiaurės Kenijos ežero paviršiumi, susikūrė savą sąnašų "vieškelį".
    Plačiu lygiu Turkanos ežero paviršiumi tarp sąnašinių pylimų, tokių taisyklingų, kad, regis, jie padaryti žmogaus, vinguriuoja "upės vieškelis". Už kokių 5 km nuo upės kranto tas kelias baigėsi ryškia, išsidriekusia delta, panašia į milžinišką paukščio pėdą. Taip baigiasi Omo upės, prasidedančios už 640 km Etiopijoje, kelionė. Upė teka į pietus, įveikusi stulbinančius tarpeklius ir slenksčius, nuvingiavusi tarp vilnijančių krūmynų ir sausų brūzgynų, apsikrovusi sanašomis ir nusidažiusi rusvai oranžine spalva, galų gale ji įsilieja į spindinčias žalsvas Turkanos ežero platumas Šiaurės Kenijoje.
    Upės vanduo, nors ir apsunkęs nuo pakeliui surinkto dumblo ir nuolaužų, tebėra lengvesnis už ežero vandenį, kuriame gausu ištirpusių vulkaninių nuosėdų, todėl jis teka ežero paviršiumi - iš pradžių srauniai, paskui palengva lėtėdamas ir palikdamas savo dumblą ir nuolaužas. Taip upė kuria savo krantus. Kai jos tėkmė išsenka, ji išsiplečia sudarydama deltą ir galiausiai susilieja su ežeru.
    Masajai
    Data: 2007-12-30, Paskelbė: Asta, Žiūrėtas: 4212, Komentarų: 3,
    Masajai Afrikoje lieka vis mažiau genčių, kurioms pavyko išsaugoti savo kultūrą, saviraiską ir pirmykštį gyvenimo būdą. Viena iš tokių genčių yra masajai. Masajai tai karių ir klajoklių gentis, kurios gyvenama teritorija yra Kenija ir Tanzanija. Dauguma masajų – apie 100 000 gyvena Tanzanijos ir Kenijos pasienio rajonuose, aplink Ol Doinyo Lengai kalną. Šis kalnas masajų mitologijoj užima ypatingq vietą. Jame, pasak legendos, gyvena Ngai, kuris laikomas Mėnulio deivės vyru ir visos būties kūreju.
    Masajai laikomi gražiausia Rytu Afrikos aborigenų tarpe gentimi. Aukšti, raumeningi, išraiškingais veidais, masajai yra įsitikinę, kad yra dievų mylimiausi, todėl į kitus Afrikos gyventojus žvelgia iš aukšto. Galima būtų pasakyti, kad masajai yra spalvingiausia rytų Afrikos gentis. Jie lengvai juda iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą, nekreipdami dėmesio į muitinės taisykles ar valstybines sienas. Laikui bėgant ši gentis, skirtingai nuo kitų, sugebėjo išsaugoti senovės papročius ir nuo senovės susikloščiusį gyvenimo budą.
    Didžioji migracija
    Data: 2007-12-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1314, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didžioji migracija Nors kai kurie dryžuotieji gnu (Connochaetes taurinus) lieka savo gyvenamajame plote, dauguma jų susiburia į didžiules bandas ir leidžiasi į kelių šimtų kilometrų kasmetinę kelionę, ieškodami sezoninių gamyklų. Jų kelią gali pakeisti neįprasti lietūs, skatinantis žolės augimą kur nors kitur... Rytų afrikos dryžuotojo gnu migracija dar kitaip žinoma, kaip `Didžioji Migracija` (`The Great Migration`) kuri vyksta Kenijos Masai Mara Nacionalinio rezarvato ir Tanzanijos Serengeti nacionalinio parko vietovėse ir tai vienas iš žymiausių laukinės gyvunijos spektaklių žemėje. Tūkstančiai gnu ir kartu su jais zebrai migruoja per Serengeti ir Masai Mara, persekiojami plėšrių laukinių gyvūnų: liūtų, hienų ir gepardų, nepraleidžiančių galimybės pagauti kitą užkandį. Aiškus gnu kasmetinės migracijos metas priklauso nuo lietaus. Tai yra labai nenuspėjamas ir spontaniškas gamtos įvykis, kurio vieta yra Serengetis tarp sausio – kovo vidurio. Gnu migracija link Vakaru prasideda Serengeti gegužės – birzelio menesiais. Geriausias laikas pamatyti migraciją yra paprastai tarp birželio ir rugpjūčio menesių, kai gnu susirenka ir ruošiasi kirsti Grumeti upę. Jei esate Masai Maroje, galite tikėtis, jog gnu gali pradeti migruoti ir liepą , bet paprastai jie atvyksta tarp rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių ir išlieka Masai Mara’oj tarp spalio ir lapkričio menesių. Tarp lapkricio galo ir sausio gnu palaipsniui pradeda savo migraciją iš Masai Maros atgal į Serengetį.