Turkanos ežeras - Kenija - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Turkanos ežeras
    Data: 2008-03-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1089, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Turkanos ežeras Upė tekanti vienu Šiaurės Kenijos ežero paviršiumi, susikūrė savą sąnašų "vieškelį".
    Plačiu lygiu Turkanos ežero paviršiumi tarp sąnašinių pylimų, tokių taisyklingų, kad, regis, jie padaryti žmogaus, vinguriuoja "upės vieškelis". Už kokių 5 km nuo upės kranto tas kelias baigėsi ryškia, išsidriekusia delta, panašia į milžinišką paukščio pėdą. Taip baigiasi Omo upės, prasidedančios už 640 km Etiopijoje, kelionė. Upė teka į pietus, įveikusi stulbinančius tarpeklius ir slenksčius, nuvingiavusi tarp vilnijančių krūmynų ir sausų brūzgynų, apsikrovusi sanašomis ir nusidažiusi rusvai oranžine spalva, galų gale ji įsilieja į spindinčias žalsvas Turkanos ežero platumas Šiaurės Kenijoje.
    Upės vanduo, nors ir apsunkęs nuo pakeliui surinkto dumblo ir nuolaužų, tebėra lengvesnis už ežero vandenį, kuriame gausu ištirpusių vulkaninių nuosėdų, todėl jis teka ežero paviršiumi - iš pradžių srauniai, paskui palengva lėtėdamas ir palikdamas savo dumblą ir nuolaužas. Taip upė kuria savo krantus. Kai jos tėkmė išsenka, ji išsiplečia sudarydama deltą ir galiausiai susilieja su ežeru.
    Į Turkanos ežerą (312 km ilgio) įteka kelios upės, tačiau nei viena neišteka. Senais laikais, kai upės buvo daug vandeningesnės, ežero lygis buvo apie 180 m aukštesnis nei dabar. Tada pro siaurą tarpeklį šiaurvakariniame gale jo vanduo tekėdavo į Nilą, tačiau dėl smarkių klimato pokyčių vandens lygis krito – dabar tarpeklis visiškai sausas.
    Per šimtmečius iš ežerą supančių ugnikalnių veržėsi dideli ir lavos kiekiai. Nuplauti į ežerą, jie sudarė storus klodus mineralinių druskų, tarp jų natrio karbonato, plačiau žinomo kaip skalbiamoji soda.
    Nederlinguose Kenijos šiaurės vakaruose, tiesiog priešais sieną su Etiopija, glūdintis Turkanos ežeras yra toks atokus, kad ten nusigauna tik drąsesni keliautojai ir entuziastai antropologai. Jie sutinka pasklidai aplink ežerą gyvenančių genčių, domisi jų gyvenimo būdu.
    Ir keliautojų pastangos atsiperka, nes ežere veisiasi daugybė krokodilų, hipopotamų ir vandens paukščių.
    Turkanos ežere ir aplink jį gyvena apie 12 000 krokodilų. Nors jie vieni didžiausių pasaulyje (iki 5,5 m ilgio), bet paprastai nepavojingi nei žmonėms, nei gyvuliams, nes minta didžiuliais Nilo ešeriais, kurių knibždėte knibžda ežere. Tylia naktį stovint prie vandens, galima girdėti, kaip krokodilai, grieždami didžiulėmis žiaunomis, sutartinai varo žuvis prie kranto, glausdami gretas ir pakeliui jas rydami.
    Pagrindinė krokodilų veisimosi Turkanos ežere vieta yra Centrinė sala – vulkaninių kraterių grupelė palei vakarinį krantą. Čia jie dauginasi, beveik taip pat 130 milijonų metų. Sendami krokodilai didėja: jų didumą ir akivaizdų romumą galima paaiškinti tuo, kad jie beveik neturi priešų ir gerai maitinasi. Galbūt dėl didelio sodos kiekio vandenyje jų papilvėje yra kaulinių mazgelių, tad oda netinka batams ar rankinėms gaminti; galimas daiktas, kad tai juos gelbsti nuo žmonių dėmesio.

    Pelikanai. Bendro darbo pavyzdys

    Gausybė žuvų maitina ir didžiulius paukščių – erelių žuvininkų, girnovių, garnių, ibių, kormoranų, ančių ir žąsų, be to, didžiųjų baltųjų pelikanų – būrius. Pelikanai, regis, medžioja krokodilų medžioklės būdu. Jie plaukia išsirikiavę greta, o paskui tarsi pagal signalą drauge panardina snapus ir išsigriebe po žuvį.
    Iki XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios Turkanos ežeras buvo vadinamas Rudolfo ežeru. Pirmasis iš europiečių 1897 m. jį surado grafas Samuelis Teleki von Szekas ir pavadino Austrijos kronprinco vardu. Grafas Teleki, turtingas vengrų medžiotojas ir geografas, su dideliu, gerai aprūpintu (450 nešikų ir šešių vadovų) būriu triukšmingai pražygiavo per tą teritoriją šaudydamas viską – nuo mažų laukinių paukščių iki dramblių, hipopotamų ir leopardų.
    Tas ežeras buvo paskutinė „dėlionės“, kurią sudarė Vienos geologas Edwardas Suessas, detalė. Jis pamatė, kad ežerai ir upės, besidriekiantys nuo Niasos ežero Pietų Afrikoje iki Jordano upės Viduriniuosiuose rytuose, sudaro vientisą raštą, ir atpažino Žemės plutos sprūdį, dabar vadinamą Didžiųjų lūžių slėniu (arba zona). Turkanos ežeras ypač žavi tyrinėtojus, nes čia dešimtmečiais triūsę antropologai, tarp jų Mary ir Louis Leakey su sūnumi Richardu, rado vienus seniausių fosilinių dabartinio žmogaus protėvių palaikus.
    Jie įrodė, kad pirmykščiai žmonės prieš 2 milijonus metų klajojo po šia teritoriją jau stačiom – vulkaninių nuosėdų „gipso formoje“ rasta išlikusių pėdsakų. Tose vietose dar rasta rankinių akmens kirvių, naudotų medžioklėje.
    Fosilijų gausa šioje vietoje aiškinama tuo, kad čia buvo laidojami tūkstančių kartų palaikai: formuojantis nuosėdų ir vulkaninės lavos klodams, jie suakmenėjo. Vėliau vykę žemės sprūdžiai tuos sluoksnius atvėrė – taip buvo sukurta laboratorija ankstyvųjų žmonių gyvenimui žalsvo ežero pakrantėse tyrinėti.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai - Alma littera
    Daugiau straipsnių: Afrika , Kenija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*