Kongo Demokratinė Respublika - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Kongo Demokratinė Respublika:
    Virungos nacionalinis parkas
    Data: 2009-01-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 905, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Virungos nacionalinis parkas Pagaliau tirštame pieniškame rūke pasigirsta šnaresys. Išlenda patinas sidabro spalvos nugara. Valandėlę mažo beplaukio žmogaus ir ramios lėtos gorilos, didžiulės jo giminaitės, žvilgsniai susitinka. Ši jaudinanti akimirka atlygina už ką tik sukartą sunkų kelią: viskas iškart užmirštama. Takas purvinas, lietus permerkė iki kaulo geluonies, aplink skraido debesys įkyrių vabzdžių, ir vis dėlto gyvenimas yra puikus.
    Kalnų gorilos, stambesnės ir ilgesnio plauko negu lygumų gorilos, kurių porūšiu jos dar neseniai laikytos, gyvena tik čia, Virungos kalnų miškuose. Virunga - ugnikalnių (daugelis jų veikiantys) grandinė, aukščiausias 4500 metrų ugnikalnis - Karisimbis. Šiais kalnais centrinėje rytų Afrikoje eina gamtinė trijų valstybių - Ruandos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Ugandos - siena. Virungos nacionalinį parką sudaro 40 kilometrų ilgio ir 15 kilometrų pločio žemės ruožas tarp Ruandos ir Kongo DR, bet jo ribos dažnai keičiamos.
    Virungos kalnai
    Data: 2008-05-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1139, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Virungos kalnai Aštuoni ugnikalniai - du iš jų veikiantys - kyla į debesis trijų Rytų Afrikos šalių sandūroje.
    Kai žiūri iš toli, didingos Virungos kalnų viršūnės stūkso siaučiamos debesų miglos. Iškilę virš Ruandos, Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos lygumų, šie kalnai sukelia stebėtojui Žemės kilmės suvokimo virpulį. Virungos virtinę sudaro aštuoni ugnikalniai, nusidriekę 58 km ruože. Šeši iš jų yra ne bylūs, užgesę; kiti du, stovintys kalnyno gale, - veikiantys, jie nuolat smilksta grasindami išsiveržti.
    Niamulagira (vietine kalba - "vadas") yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių. Europiečiai jo įsiveržimą pirmą kartą užfiksavo 1894 m., nuo tada jis keliskart išsiveržė pro šonuose esančius plyšius. Per įspūdingą 1938 m. - 1940 m. išsiveržimą lava iš ugnikalnio šoninio telkinio nutekėjo 24 km, iki Kivu ežero. Stebėtojas teigia, kad tekėdama lava švytėjo "kaip iš krosnies pasipylusios žiežirbos", o "lavai susidūrus su ežero vandeniu, kilo milžiniški garų kamuoliai". Netekusi tiek lavos įgriuvo Niamulagiros viršūnė - liko didžiulis, daugiau nei 2 km skersmens, krateris.
    Kongo upė
    Data: 2008-05-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1387, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kongo upė Didžiulė Kongo upė, kadaise vadinta Zairu, dideliu lanku apjuosusi, Afrikos centrą, įteka į Atlantą.
    Didžioji Kongo upė daro milžinišką lankstą per medžiais išmargintas pievas Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos pasienyje. Pakeliui į Atlantą ją papildo begalė intakų. Jie suranka vandenį apytikriai iš Indijos dydžio drėgnų atogrąžų miškų ir aukštumų pievų teritorijos. 4700 km kelyje upė vingiuoja per mangrovėmis užžėlusias pelkes ir tankias džiungles, krinta stačiais šlaitais bei slenksčiais ir įgauna tokia galią, kad išsilieja į jūrą apie 41 400 tonų vandens per sekundę. Jos debitas mažesnis tik už Amazonės.
    Kai 1482 m. portugalų tyrinėtojas Diogo Cao atrado šios upės žiotis, jis nesugebėjo įveikti trumpos atkarpos prieš srovę (dar vadinamos Livingstono kriokliais). Taigi beveik 400 metų didžioji upė didžiajai pasaulio daliai buvo nežinoma. XIX a. europiečiams tai buvo "tamsiausia Afrikos dalis". Kaip 1899 m. Josephas Conradas rašė romane "tamsos širdis", tai buvo "košmariškų baisybių kraštas". Iš pradžių ši upė vadinta Zairu, o XVII a. europiečiai tyrinėtojai ją perkrikštijo Kongu, kongo tautos vardu. 1971 m. priklausiusio Belgijai Kongo ir upės pavadinimas pakeistas Zairu. Nuo 1997 m. šaliai ir upei grąžintas Kongo pavadinimas.