Malis: Dženės mečetė
Bandiagara (Dogonų tauta)
Afrika: Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Malis: Dženės mečetė
Data: 2008-08-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 982, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Didžiausias pasaulyje plaušamolio pastatas.
Dženė yra legenda: vaikščioti jos gatvėmis, apstatytais namais iš plaušamolio plytų – tolygu grįžti į tas dienas, kai karavanai iš Maroko bei Alžyro per Sacharą keliaudavo į Ganą. Kadaise Dženė, dabar tik kukli žemės ūkio prekybos vieta, drauge su Tombuktu sudarė vieną didžiausių Vakarų Afrikos prekybos, mokslo ir religijos centų. Karavanai, keliaudavę per Sacharos dykumą į pietus, be prekių, nešė ir islamą; apie 1300 m. Malio karaliai tapo musulmonais. Penktadienis yra musulmonų bendros maldos diena, todėl Dženėje pastatyta mečetė buvo pavadinta Penktadienio mešete. Šis XIV a. pradžios statinys tebėra didžiausias pasaulyje plaušamolio pastatas. XX a. mečetė buvo perstatyta. Dženės mečetė yra puikus pavyzdys, kaip vieta gali išlikti šventa nepaisant pastatų kaitos. Bandiagara (Dogonų tauta)
Data: 2008-06-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1478, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Dogonų tauta, gyvenanti pietų Malio aukštumose ir kalnuose, verčiasi žemdirbyste. Ketvirtis milijono šalies gyventojų į įsikūrę septyniose šimtuose kaimų, kurie išsidėstę poromis 200 kilometrų ilgio Bandiagaros plynaukštėje. Daugumą kaimų sudaro viena giminė. Kiekvienas rajonas turi savo dvasinį vadovą, vadinamą hogonu, o Arou hogonas yra visos šalies dvasinis vadovas. Kas 60 metų ateina religinio gyvenimo kulminacija, kai dogonai švenčia ritualinę Sigui šventę, simbolizuojančią pasaulio sukūrimą. Šis laikotarpis apytikriai lygus vidutiniam žmogaus amžiui ir Sirijaus palydovo apsisukimo laikui. Sunku patikėti, kad dogonai daugelį šimtmečių žinojo apie nematomą Sirijaus palydovą, nors Vakarų astronomai apie šią dvigubų žvaigždžių sistemą sužinojo tik 1862 m.
1931 m. du prancūzų antropologai, Marcelis Griaule`is ir Germaine`as Dieterlenas, nuvyko į Malį tyrinėti dogonų. 1946 m. dogonai jau pakankamai jais pasitikėjo ir supažindino su Sigui apeigų paslaptimis. Tai yra kas 60 metų rengiamas įspūdingas ritualas, kuriuo vaizduojama, kaip vienas dievas Ama sukūrė pasaulį ir žmones. Sigui švenčiama aštuonerius metus, paminint aštuonis protėvius, kurie, dogonų manymu, nusileidę iš dangaus.