Fesas - Magribo Meka - Marokas - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Fesas - Magribo Meka
    Data: 2008-07-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 843, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Fesas - Magribo Meka Šio švento miesto įtaką patyrė visas arabų pasaulis.
    Feso klestėjimo laikai jau seniai praėjo, bet jis vis dar gražus. Gyvas ir jo šlovės atminimas, ir padavimais apipinta praeitis. Vad Feso upė dalija jį į dvi dalis: Fes al Balijų (įkurtas 789 m.) ir Fes al Džedidą (įkurtas 1276 m.). Anot vienos sėkmės, miestą įkūręs pranašo Mahometo įsūnio bei sekėjo Ali proproanūkis Šarifas Mula Idris bei jo dukra Fatima, su palyda keliavę per dykumą. Priėję siaurą jaukų Vad Feso upės slėnį tarp kalnų, apie 241 km nuo Gibraltaro, keliauninkai susmeigė žemėn ietis ir ėmė statytis palapines. Vėliau toje vietoje radęsis dailus mūro sienų apsuptas miestas, tapęs Magribo karalystės širdimi. Kaip tik čia stovi didžiausia šio krašto šventenybė – pirmosios jo valdovų sekos pradininko Mulos Idrio II mečetė. Ten esanti puošni garbiojo Idrio II kapavietė žaliu keturkampiu kūginiu stogu – nuo amžių šio krašto „Meka“, gausiai lankoma maldininkų. Gyvuliams ir ne musulmonams tenai įžengti nevalia.
    13 a. Magribas perėjo Almoravų sekos valdovų žinion. Iš jų sostinės Marakešo kilo Maroko pavadinimas.

    Ispanų bei maurų paveldo vietovė

    Jaunam miestui suklestėti padėjo bėgliai maurai. Žiauriai persekiojami katalikiškoj Ispanijoj, jie plūste plūdo į šiuos kraštus ieškodami prieglobsčio. Tai buvo gabūs meistrai, išradėjai, amatininkai iš Andalūzijos, mene ir gyvensenoj gražiai sujungę bei ištobulinę du pradus – ispaniškąjį bei arabiškąjį.
    Fes al Balijaus pasididžiavimas – 9 a. statytas universitetas bei 9 -14 a. mečetės. Tarp jų – viena gražiausių pasaulyje. Į ją kelią rodo keturiolika palaimos bokštų. Maldyklos stogą remia 270 kolonų. Po juo telpa net 22 000 maldininkų. Rytiniame Vad Feso krante, kalvos šlaituose išsidėstęs jaunesnysis Fes al Balijaus brolis, Fes al Džedidas. Šis garsus Dar al Machsenu, nuostabiais sultono rūmais (statyti 14 a., atnaujinti 19 a.). Abi miesto dalys susitinka šiaurėje, ties kalnu, ant kurio stūkso kadaise neįveikiama kasaba (arabų k. Kasaba – tvirtovė).
    Išsiplėtęs derlingame slėnyje, apsuptas girių, kalnų bei dykumų, apgyvendintas gabių ir širdingų žmonių, Fesas greitai tapo Maroko dvasinio gyvenimo branduoliu, mokslo ir meno švyturiu visam arabų pasauliui. Deja, septynioliktame šimtmetyje jis neteko pirmykštės reikšmės. 1896 metų enciklopedijoje skaitome: „Gatvės negrįstos, purvinos, apleistos, skendi tamsoje. Šiuo metu čia gyvena koks 100 000 gyventojų, tačiau iš kadaise buvusių 785 šventyklų beliko vos 130 – menkas šešėlis buvusios didybės“. Šiandien čia net šešis kart daugiau žmonių, tad senukui Fesui vis sunkiau juos sutalpinti. Tačiau jis užsispyręs tebesilaiko senovės. Vaikščiodamas jaukiomis jo gatvėmis tarytum sugrįžti į viduramžius.

    Muziejus po atviru dangumi

    Smagu vaikštinėti po šį gyvą muziejų po atviru dangumi, po judrias jo prekyvietes, smagu klausytis prekijų šūkavimo, margos minios klegesio. Gatvelės čia per siauros važinėtis automobiliais, tinkamos prasisprausti nebent asiliukui ar rankiniam vežimėliui. Kiekvienas amatas užsiėmęs savo plotą mieste ir kitokių prekių neįsileidžia. Taigi vienose gatvelėse prekiaujama vien kilimais, kitose – aukso papuošalais. Batsiuviai užsiėmę tik vieną siaurą skersgatvį...
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Afrika , Marokas
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*