Namibija: Kryžiaus Kapo ruonių draustinis
Etošos duburys
Griaučių krantas
Afrika: Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Namibija: Kryžiaus Kapo ruonių draustinis
Data: 2010-11-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 640, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Yra žinomos devynios vadinamųjų jūrų lokių rūšys, kurios iš tiesų yra jūrų liūtų rūšys. Pietų Afrikos jūrų lokiai yra didžiausi, o Kryžiaus Kapo (Kaapkruis) ruonių draustinis - tai pagrindinė jų gyvenamoji teritorija bei didžiausia kolonija (iš viso yra 24 gyvūnų kolonijos) šioje pakrantėje. Kapo pavadinimas yra siejamas su tyrinėtoju Diegu Kao (Diego Cao), kuris 1486 metais įsmeigė čia kryžių tuo parodydamas, jog šios žemės priklauso Portugalijai.
Kryžiaus Kapo ruonių draustinyje paprastai būna nuo 80 000 iki 100 000 jūrų lokių, tačiau kai maisto nepakanka, jų skaičius sumažėja.
Kiekvieną vasarą čia galima stebėti tikrą spektaklį. Pirmiausia, paprastai spalio mėnesį, pasirodo patinai, kurie kaunasi dėl teritorijos. Tik atvykę jūrų lokių patinai sveria apie 360 kg, tačiau kovodami dėl teritorijos jie yra priversti ilgesnį laiką išbūti sausumoje, todėl šiek tiek svorio netenka. Etošos duburys
Data: 2008-06-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 997, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Namibijos šiaurės dykumose tįso druskingas didžiulio ežero, išdžiūvusio prieš milijonus metų, duburys.
Šią nykią druską aptraukto molio dykynę, plytinčia iki tolimų horizontų, čia gyvenantys ovambai vadina Etoša – „miražų ežeru“ arba „sauso vandens vietove“.
Žvelgiant iš lėktuvo, atrodo, tarytum Gamta Nepaaiškinamo pykčio protrūkyje išvarė iš tos žemės dvasią kontinento pakraštyje palikusi tik ne gyvo kūno išnarą.
Pūslėta sutrūkinėjusi žemė palikta smėlio audrų ir viesulų, lakstančių jos paviršiumi, valiai. Etošos duburį kryžmai raižo kapiliarinis gyvūnų takų tinklas, tolumoje susieinantis į įvairias išsibarsčiusias oazes – akį rėžiančias žalumos salas.
Šios oazės Namibo druskos dykumoje yra neišdžiūstantys šaltiniai ir vandens duobės, palaikantys vienos didžiausių Žemėje laukinių gyvūnų sankaupos gyvybes. Norėdamos jas pasiekti sausuoju laikotarpiu, trunkančiu nuo gegužės iki lapkričio, didelės gnu, zebrų ir antilopių kaimenės turi bėgti pro tykančių liūtų ir kitų plėšrūnų rikiuotę. Griaučių krantas
Data: 2008-05-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1143, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Avariją patyrusių ir sudužusių laivų griaučiai nukloję vieną pavojingiausių ir nykiausių pasaulio pakrančių.
Tarp senosios Namibo dykumos ir šaltųjų Atlanto vandenų driekiasi balto smėlio tyrlaukiai. Portugalų jūreiviai šį Namibijos pajūrio ruožą vadino Pragaro krantu. Dabar jis vadinamas Griaučių krantu.
Tarsi ant lentynos tįsantis saulės deginamas 500 km ilgio krantas – pragariškas, ne gailestingas ir savotiškai gražus. Švedų gamtininką ir tyrinėtoją Charles`į Johną Andersonną, apsilankiusį tame pajūryje 1859 m., apėmė „šiurpulys, beveik prilygstantis baimei“. „Verčiau jau mirti, - sušuko jis, - negu būti ištrenktam į tokį kraštą“.
Žvelgiant iš viršaus, Griaučių krantą nuo Atlanto iki atokesnių žvyro lygumų vagoja milijonas auksinių kopų, besidriekiančių į šiaurės rytus. Tarp kopų tviska miražai. Tai saulės šviesa atsispindi nuo plikų dykumos uolų – paskutinių likučių žemės paviršiaus, palaidoto po smėliu, galinčiu per metus nuslinkti iki 15 m. Apgobtos miražų neramins kopos dundena ir ūžauja nepaprastoje vėjo diriguojamoje simfonijoje.