Nigeris: W nacionalinis parkas
Tenerė dykuma
Afrika: Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Tenerė dykuma
Data: 2008-07-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1159, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pačiame Sacharos dykumos vidury driekiasi negytosios kopos, čia Mėlynieji vyrai prekiauja druska.
Šis kraštas dėl ypatingo gyvybės stygiaus vadinamas dykuma dykumoje, jis taip toli nuo jūros, kaip įmanoma tik Sacharoje. Sausajame Nigeryje, Tenerė dykumoje, horizonto link driekiasi driekiasi nesibaigiančios banguojančių kopų (tarp jų yra ir aukščiausia pasaulyje – apie 244 m) grandinės.
Tačiau, kaip ir Sachara apskritai, Tenerė yra kažkas daugiau negu vien smėlis. Kalifornijos dydžio teritorijoje yra ir žvyro dengiamų dykumos vėjų ardomų plynaukščių, ir fantastiškų uolų darinių, kuriuos vienas keleivis palygino su piktosiomis dvasiomis, žmogėdromis ir demonais.
Rytiniame Tenerė dykumos pakraštyje įsikūrusiame Bilmos oazės kaime prasideda kupranugarių karavanų kelias į Agadeso prekyvietę – 560 km per dykumą tuaregai gabena druską. Bilmos vardu pavadintas ir Didysis Bilmos ergas – smėlio platybė, nusidriekianti 1200 km į rytus per Nigerį į Čadą. Pietinę ergo dalį sudaro vienodos kopos – milžiniškos, iki 160 km ilgio ir 1 km pločio, lygiagrečios smėlio keteros. Kopas skiria vadinamieji koridoriai, jais pirkliai veda karavanus.
Po šias nedraugiškas žemes klajojantys tuaregai dėl veido spalvos vadinami Mėlynaisiais vyrais. Nors kiti musulmonai to nedaro, tuaregų vyrai dengia veidus; šis paprotys greičiausiai atsirado norint apsisaugoti nuo svilinančios Sacharos saulės ir vėjo per dienas sėdint ant kupranugario nugaros. Mėlyni audeklo, kuriuo jie apsimuturiuoja galvą ir veidą, dažai įsitrina į odą – iš to atsirado jų pravardė.

Žemės druska

Druską tuaregai išgauna Bilmos apylinkėse: gamtiniuose druskos kloduose iškasamos duobės ir prileidžiamos vandens. Gruntinė druska ištirpsta, ir vandens paviršiuje susidaro druskos kristalų plutelės. Jos nugriebiamos, kraunamos į medines formas ir suformuojami maždaug 18 kg kūgiai. Kelionei per dykumą kietus kaip akmuo kūgius tuaregai sukrauna ant kupranugarių, ant kiekvieno gyvulio – apie 6 luitus.
Kupranugarių karavanai, išsirikiavę glaudžia vorele, vienodu žingsniu patraukia per plačią Tenerė ir nesustodami keliauja po 14 – 18 valandų per dieną. Orientyrų yra nedaug, o vienas iš jų – vieniša akacija, vadinama Tenerė medžiu. Tai buvo vienintelis medis, kurį keleiviai galėjo matyti keletą dienų, tačiau 1973 m. jis buvo mįslingai sunaikintas. Jis žymėjo vieną iš nedaugelio to maršruto šulinių, kuriame buvo galima rasti brangaus vandens.
Sunki kelionė iki Agadeso, didžiausios prekyvietės ir kupranugarių turgaus Airo plynaukštėje, trunka 15 ar daugiau dienų. Tačiau kupranugarių vilkstinės su mėlynaveidžiais vedliais tampa praeitimi, nes šiandien tuaregai vis dažniau sėda prie automobilio keturiais varomais ratais vairo ir sutrumpina žygį per dykumą iki kelių dienų.
Kitaip nei sausoji dykuma, Airo plynaukštė, besiribojanti su šiaurvakariniu Tenerė pakraščiu, nėra visiškai nederlinga. Aplink Bagzano kalną yra šaltinių, jie leidžia ūkininkams kalvų terasose auginti datules, alyvuoges ir kitus pasėlius.
Iki 1950 metrų aukščio kalnuose gausu laikinės faunos ir floros; iš didesniųjų rūšių minėtinos gazelės, stručiai, babuinai ir antilopes. Ankstesni Airo gyventojai įamžino save uolų piešiniais ir raižiniais, kai kurie jų galbūt 5000 metų senumo. Dramblių, raganosių ir žirafų piešiniai reiškia, kad kitados prekybiniai karavanai centrine Sachara keliaudavo žolėtais maršrutais, o ne deginančiais dykumos smėlynais. Daugiau straipsnių: Afrika , Nigeris Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: