Pietų Afrikos Respublika - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Pietų Afrikos Respublika:
    Stebuklų urvas
    Data: 2010-12-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 583, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Stebuklų urvas Gautenge esantis Stebuklų urvas, arba Kromdrajus, - trečias pagal dydį urvas Pietų Afrikoje. Tai populiarus traukos objektas, lengvai pateisinantis savo pavadinimą. Manoma, jog urvo amžius siekia 2 milijonus metų, tačiau tik XIX amžiaus pabaigoje jį atrado kalnakasiai, kasantys kalkakmenį cemento gamybai. Visuomenei šis urvas buvo atvertas tik 1991 metais.
    Urvą sudaro vienintelė galvos svaigulį sukelianti tuštuma, kurios tūris yra apie 46 000 kubinių metrų. Nuotykių mėgėjams tai bus tikrai įdomi patirtis. Lankytojai požeminę kelionę pradeda nuo laiptų, kuriuos sudaro 90 metalinių laiptelių, po to liftas turistus nugabena į urvo dugną. Čia vingiuojantys takeliai yra gana platūs ir santykinai lygūs. Nepaisant olos dydžio, joje vis dar jaučiama drėgmė, atsiduoda pelėsiais. Vasarą, kai lauke svilina 25 °C karštis, urve vyrauja pastovi 16 °C temperatūra - gali pasirodyti net vėsu.
    Malamalos rezervatas
    Data: 2010-12-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 800, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Malamalos rezervatas Malamalos rezervatas - tai 160 kv. km laukinės gamtos teritorija, įsikūrusi Mpumalangos provincijoje. Šis rezervatas buvo įkurtas 1927 metais ir teigiama, jog jis seniausias Pietų Afrikoje. Anksčiau tai buvo tikras medžiotojų, trokštančių nušauti „didįjį penketą“, rojus, tačiau nuo 1964 metų „medžioti“ galima tik kamera ar fotoaparatu.
    Didžioji Malamalos dalis - tikras vadovėlis apie Afrikos savaną, kuriame gausu įspūdingų laukinės gamtos rūšių - jų daugiau negu kitose žemyno dalyse. Jei ir to negana, galime pasakyti, jog Malamaloje viską stebėti galima iš labai arti, todėl tai labai dažnai lankoma vieta.
    Viena iš priežasčių, dėl kurios lankytojai gali nepaprastai daug pamatyti, yra didelė rezervato teritorija. Antroji priežastis – rezervatas turi 19 km bendrą sieną su Krugerio nacionaliniu parku. Dėl šios priežasties rezervatas turi didžiulės naudos. Trečia, Malamalos rezervatui gyvybės vandenį neša Smėlio upė. Rezervato teritorija iš šiaurės į pietus vingiuoja apie 20 km šios nuolatinės upės - prie jos krantų susirenka didžiulės žvėrių bandos, jau nekalbant apie plėšrūnus, kurie tuos žvėris medžioja.
    Kryžiaus Kapo ruonių draustinis
    Data: 2010-11-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 640, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kryžiaus Kapo ruonių draustinis Yra žinomos devynios vadinamųjų jūrų lokių rūšys, kurios iš tiesų yra jūrų liūtų rūšys. Pietų Afrikos jūrų lokiai yra didžiausi, o Kryžiaus Kapo (Kaapkruis) ruonių draustinis - tai pagrindinė jų gyvenamoji teritorija bei didžiausia kolonija (iš viso yra 24 gyvūnų kolonijos) šioje pakrantėje. Kapo pavadinimas yra siejamas su tyrinėtoju Diegu Kao (Diego Cao), kuris 1486 metais įsmeigė čia kryžių tuo parodydamas, jog šios žemės priklauso Portugalijai.
    Kryžiaus Kapo ruonių draustinyje paprastai būna nuo 80 000 iki 100 000 jūrų lokių, tačiau kai maisto nepakanka, jų skaičius sumažėja.
    Kiekvieną vasarą čia galima stebėti tikrą spektaklį. Pirmiausia, paprastai spalio mėnesį, pasirodo patinai, kurie kaunasi dėl teritorijos. Tik atvykę jūrų lokių patinai sveria apie 360 kg, tačiau kovodami dėl teritorijos jie yra priversti ilgesnį laiką išbūti sausumoje, todėl šiek tiek svorio netenka.
    Lapalalos tyrlaukiai
    Data: 2010-11-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 199, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Lapalalos tyrlaukiai Pavadintas romantišku Lapalalos vardu, šis rezervatas įeina į UNESCO Voterbergo biosferos draustinio, esančio Limpopo provincijoje, už trijų su puse valandos kelio nuo Johanesburgo, teritoriją. Lapalala - tai privatus gamtos rezervatas, įkurtas 1981-1999 metais sujungus 19 ūkių. Šiuo metu Lapalala užima 360 kv. km plotą, tačiau ateityje tikimasi jo ribas dar labiau išplėsti.
    Lapalalos tyrlaukių kraštovaizdyje dominuoja aukštumų lygumos bei vingiuojančios kalvos, kurias kai kur perskrodžia stačiašlaitės griovos. Lapalala dengia žolynai, išmarginti tankių miškelių bei aukštų krūmynų salelėmis. Visam šiam plotui gyvybės suteikia beveik 90 km upių ir upelių, kurie vingiuoja per Lapalala, o svarbiausia yra skaidri ir srauni Palalos upė.
    Keliaudami šia didžiule nesugadinta teritorija lankytojai gali susipažinti su laukine gamta net neišlipdami iš savo visureigio. Galima užsisakyti ekskursiją su gidu ir keliauti pėsčiomis. Čia gyvena buivolai, begemotai, krokodilai, zebrai, leopardai, babuinai, daugybė antilopių rūšių bei 280 rūšių paukščiai.
    Akmenų paplūdimys ir akiniuotieji pingvinai
    Data: 2010-11-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1076, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Akmenų paplūdimys ir akiniuotieji pingvinai Simonstaunas, prisišliejęs Netikrosios įlankos pakrantėje, rytiniame Kapo pusiasalio pakraštyje, - labai svarbi istorinė gyvenvietė, pasižyminti savitumu ir žavesiu. Pasukti savo automobilį iš Keiptauno verta jau vien dėl kvapą gniaužiančių Simonstauno kalnų ir jūros peizažų. Tačiau svarbiausia priežastis, sutraukianti čia šimtus lankytojų, slypi vos už kelių žingsnių.
    Pietų Afrikoje, be jokios abejonės, galima pamatyti gražiausių laukinės gamtos kampelių. Būtent šiame žemyne dar išvysite galbūt net paskutinius pasaulyje likusius padarus, kurie asocijuojasi tik su Afrika. Tarp paplūdimio akmenų ir krūmynų yra įsikūrusi viena iš didžiausių akiniuotųjų pingvinų (Spheniscus demersus) kolonijų pasaulyje.
    Mažasis Namakvalandas
    Data: 2010-11-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1068, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Mažasis Namakvalandas Mažasis Namakvalandas - tai saulės išdegintas dykumų regionas, užimantis 60 000 kv.km plotą, ir plytintis į pietus nuo Oranžinės upės, Pietų Afrikos Šiaurės Kapo provincijoje. Tai dykuma, kur per metus iškrenta mažiau negu 150 mm kritulių.
    Į grublėtą vakarinę pakrantę plakasi šaltos Atlanto bangos, dažnai nusileidžia migla ir apglėbia regioną drėgme bei šalčiu. Pakrantėje buvo rasta aliuvinių deimantų, tačiau šios krištolo grožybės negali prilygti tikriems Namakvalando brangakmeniams - gėlėms.
    Beveik devynis mėnesius šis regionas būna sausas ir negyvas, tačiau atėjus pavasariui vyksta tikra metamorfozė - ir graži, ir stebinanti. Vėlyvi žiemos lietūs pažadina gyvybę, slypinčią po žeme, ir staiga dykumoje pasklinda tikra spalvų jūra. Beveik vienu metu išsiskleidžia visų įmanomų atspalvių žiedai - šio grožio negali perteikti jokie žodžiai.
    Vitvoterstrandas
    Data: 2010-11-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 242, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Vitvoterstrandas Lengva apžiūrėti Vitvoterstrandą iš oro. Tai maža ir gana neišvaizdi nuosėdinių uolų virtinė, atskirianti Valo ir Olifantso upes Gautengo provincijoje.
    Vitvoterstrandas žinomas ne dėl kraštovaizdžio ar laukinės gamtos. Užuomina apie populiarumą slypi ir pavadinime. Labai dažnai šis pavadinimas sutrumpinamas gana paprastai - Randas. Šio regiono vardu vadinama Pietų Afrikos valiuta - ir visai neatsitiktinai. Virtvoterstrando kalvose gausu aukso. 40 procentų viso kada nors iškasto aukso sudaro būtent šio plotelio auksas.
    Vitvoterstrando pavadinimas reiškia „Balto vandens rifas“. Čia randamas auksas yra susisluoksniavęs plonais sluoksniais, kurie vadinami rifais. Auksas kasamas iš maždaug 3000 metrų gylio.
    Auksą kasti imta 1886 metų pradžioje atradus 120 km ilgio Pagrindinį rifą, nusidriekusį nuo Boksburgo iki Randfonteino. Nors dauguma senųjų kasyklų yra uždarytos, tačiau šis regionas vis dar tebetiekia didžiąją dalį Pietų Afrikos aukso.
    Sudvalos urvai
    Data: 2010-11-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 358, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Sudvalos urvai Manoma, jog Sudvalos urvai yra seniausi pasaulyje. Tai vieta, kuriai neįmanoma atsispirti keliaujant Mpumalangos provincijoje dunksančiais Mankelekelės kalnais. Geologai mano, jog urvai pradėjo formuotis prieš 240 milijonų metų, kai atsirado įtrūkimų prekambro periodo kalnuose, susidariusiuose iš dolomito prieš 3800 milijonų metų. Vanduo labai greitai ėmė skverbtis pro įtrūkimus, graužė dolomitą - taip susiformavo didžiuliai urvai, kuriuose šiandien matome kvapą gniaužiančius stalaktitus, stalagmitus, „tekančias uolas“ ir kitus uolienų darinius.
    Priešistoriniais laikais urvai buvo jaukus prieglobstis, o 1914 metais juos imta eksploatuoti: čia rastas guanas buvo kasamas ir parduodamas kaip trąšos. Tik 1966 metais žemės savininkas Filipas Rudolfas Ovenas (Philippus Rudolf Owen) atvėrė urvus visuomenei.
    Dukerio sala
    Data: 2010-10-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 284, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Dukerio sala Dukerio sala - tai mažytis uolėtas žemės lopinėlis, plytintis netoli žvejų gyvenvietės Haut Bėjaus, kuri yra įsikūrusi Vakarų Kape. Nepaisant salos pavadinimo, jos lankytojai tikrai nepamatys čia šių mažų antilopių. Tačiau turistai akis į akį susidurs su milžiniška pietinių jūrų lokių (Arctocephalus pusillus) kolonija - tai jūros liūtų rūšis, jų saloje priskaičiuojama apie 5000.
    Į salos krantus besiplakanti jūra gali pasirodyti žydra ir maloni, tačiau iš tiesų dėl Bengelos srovės, nešančios ledinį vandenį iš šiaurės Antarktikos, ji yra vėsi. Vėsiame vandenyje plaukioja daugybė žuvies, kurią ir žvejoja jūrų lokiai. Saloje labiau trūksta sausos žemės, kur šie gyvūnai galėtų apsistoti. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Dukerio sala yra taip tankiai apgyventa.
    Didžiąją dalį iš čia susirenkančių jūrų lokių sudaro nesubrendę patinai. Tačiau yra ir patelių, čia auginančių savo jauniklius. Tiems, kurie į salą atvyks gruodžio mėnesį, gali pasisekti pamatyti mažyčių juodų jauniklių, pernelyg mažų, kad galėtų plaukioti.
    Geltonojo Kapo regionas
    Data: 2010-10-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1221, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Geltonojo Kapo regionas Gėlėtojo Kapo regionas Pietų Afrikos pietvakariuose - tai rojaus sodas, kuriame klesti turtingas augalų pasaulis. Čia auga ir tokie augalai, kurių nerasite jokioje kitoje pasaulio vietoje. Gėlėtojo Kapo regione aptinkami šešių gėlių karalysčių augalai. Šio regiono augalijos įvairovė tokia didelė, jog UNESCO jį paskelbė pasaulio paveldo vietove. Pietų Afrikoje yra dar šešios pasaulio paveldo vietovės.
    Gėlėtojo Kapo regionas apima 90 000 kv.km teritoriją - šiek tiek daugiau negu Škotija. Jame auga 3% visų pasaulyje esančių augalų rūšių. Regione priskaičiuojama apie 9000 įvairių rūšių, iš jų 70% yra unikalios, todėl tokia siaura pietinės Afrikos pakrantės juosta gali didžiuotis didžiausia augalijos rūšių įvairove.
    Teritorijos nevienodumas - štai priežastis, kuri lemia, kad tokiame mažyčiame Afrikos kampelyje randama labai daug skirtingų augalų rūšių. Čia pamatysite pakrantės kopas ir kalnus, derlingas lygumas ir krūmynais apaugusias sausringas žemes. Regione dominuoja kalnų krūmynai, tarp kurių daugiausiai keturių rūšių augalai: protėjos, erikos, magnolijiniai augalai ir geofitai.
    Hermanusas ir Volkerio įlanka
    Data: 2010-10-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 265, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Hermanusas ir Volkerio įlanka Hermanusas, įsikūręs pačioje Volkerio įlankos širdyje, - tikras pajūrio perlas. XIX amžiaus pradžioje jį įkūrė Hermanusas Pitersas (Hermanus Pieters) - tai vienas iš seniausių Pietų Afrikos kurortų, kurio populiarumas augo labai sparčiai. Šiandien tai viena iš patraukliausių vietų visoje savitoje Pietų Afrikos Rivjeroje.
    Hermanuso grožis įspūdingas: priešais banguoja žydri Atlanto vandenys, už nugaros dunkso Overbergo kalnai, o iš šiaurės į pietus driekiasi auksaspalviai paplūdimiai. Jei ir tai nepadėtų pritraukti lankytojų, galima pasakyti, jog Hermanusas - „pasaulinė banginių sostinė“. Čia galima stebėti šiuos įspūdingus gamtos kūrinius. Hermanusas yra vienintelis miestas pasaulyje, turintis oficialų „banginių šauklį“, kuris vaikšto po miesto gatves ir pūsdamas ragą kviečia naujai atvykusius lankytojus pasižiūrėti banginių.
    Banginių stebėjimo laikas paprastai prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio, kai šie milžiniški giliųjų vandenų gyventojai atvyksta į seklius, šiltus Volkerio įlankos vandenis daugintis. Kartais įlankoje susirenka beveik 100 banginių patelių su jaunikliais. 12 km uolų takas driekiasi iš vieno miesto pakraščio į kitą - nuo jo banginiai labai gerai matyti. Dažnai banginiai taip prisiartina prie uolos, jog neįmanoma atsispirti jų nenufotografavus. Dar geresnį šių didingų sutvėrimų vaizdą galima pamatyti pro Senojo uosto muziejuje esantį teleskopą.
    Svartbergo kalnai
    Data: 2010-10-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 578, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Svartbergo kalnai Svartbergo kalnai - tai įspūdingo grožio raižytas smiltainio masyvas, nusidriekęs iš rytų į vakarus Vakarų Kape. Tiems, kurie mėgsta išvykas į gamtą, tai tikras rojus: siūloma daugybė dienos maršrutų, o didžiausiems nuotykių mėgėjams patiks penkių dienų Svartbergo žygių trasa. Kur tik bežengtumėte, visur atsivers tikri lobiai: ar tai būtų skambantis krioklys, ar krištolo tyrumo ežeriukas. Verta aplankyti 80 metrų aukščio Rust en Vredės krioklį, krentantį už 18 km nuo Autšorno.
    Svartbergo kalnų aukštis svyruoja nuo 700m iki 2325m, jie užima beveik 5000 kv.km - tai beveik ketvirtis Velso teritorijos. Dėl to kalnus įmanoma gerai apžiūrėti, tačiau jie nėra tokie dideli, kad slėptų staigmenas.
    Kalnuose yra keletas perėjų, iš jų žinomiausia - Svartbergo perėja. Ją XIX amžiaus pabaigoje nutiesė Tomas Beinąs - ši vingiuota perėja jungia pietuose įsikūrusį Autšorno miestą su šiaurėje esančiu Prins Albertu. Tai 27 km kelias su staigiais posūkiais, už kurių atsiveria stulbinantys peizažai. 1583 metrų aukštyje keliautojams prieš akis iškyla įspūdingi vaizdai: Mažasis Karus (pietuose) ir Didysis Karus (šiaurėje).
    Didysis Sent Lusijos pelkių parkas
    Data: 2010-07-27, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 782, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didysis Sent Lusijos pelkių parkas Rytiniame Kvazulu-Natalio krante įsikūręs Didysis Sent Lusijos pelkių parkas-tai neginčijamai nuostabiausias gamtos draustinis šalyje, kuri garsėja gamtos turtais ir grožiu.
    Kodėl trečia pagal dydį Pietų Afrikos saugoma teritorija yra tokia svarbi? Taip yra todėl, jog parko ribose plyti unikalus ekosistemų derinys; atviri vandenys ir upės žiotys, smėlio kopos ir pelkės - visa tai supa mirguliuojantį Sent Lusijos ežerą.
    Rytinę parko sieną atstoja Indijos vandenynas. Čia plaukioja kuprotieji banginiai, didieji baltieji rykliai ir latimerijos - pastarosios yra gyvos iškasenos, nesikeičiančios beveik 400 milijonų metų. Pakrantėje pamatysite povandeninę grožybę - piečiausią Afrikos koralinį rifą, kurį veikia šilta Adatos Kyšulio srovė.
    Smėlėtais paplūdimiais, kuriuose kiaušinius deda įvairių rūšių jūriniai vėžliai, keliaudami tolyn žemyno link pamatysite didžiausią miškais apaugusių pakrantės kopų sistemą pasaulyje. Tarp didesnių žinduolių, gyvenančių šiose teritorijose, daugiausia galima išvysti kalninių redunkų, tačiau yra ir keli raganosiai.
    Didysis Limpopo Taikos pakras
    Data: 2010-07-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 922, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didysis Limpopo Taikos pakras Didysis Limpopo taikos parkas - tikras deimantas Afrikos laukinės gamtos karūnoje. Kai jis bus baigtas įkurti, bus didžiausias laukinės gamtos rezervatas pasaulyje ir apims Pietų Afrikos Krugerio nacionalinį parką ir Malamalos draustinį, Mozambiko Limpopo nacionalinį parką bei Zimbabvės Gonarezu nacionalinį parką, Manjinjo draustinį ir Malipačio safario teritoriją. Saugomą teritoriją sudarys apie 35 000 kv. km - tai beveik visas Belgijos plotas. Tačiau ateityje planuojama parką dar labiau išplėsti - tuomet jo teritorija užimtų beveik 100 000 kv. km.
    Šiame parke lankytojai galės išbandyti tokį safarį, kokio neras jokioje kitoje Afrikos dalyje. Čia gyvena „didysis penketukas" - liūtai, leopardai, raganosiai, buivolai ir drambliai. Tačiau žvėrių įvairovė tokia didžiulė, jog lankytojai gali ir išpaikti.
    Kriugerio nacionalinis parkas
    Data: 2009-01-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 3734, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Kriugerio nacionalinis parkas Seniai, seniai drambliai buvo trumpanosiai. Vienas jų, jaunas ir nepatyręs, nenorėjo klausyti vyresniųjų patarimų. Šie liepė jam nebristi į drumzlinus Limpopo upės vandenis, nes ten slepiasi krokodilas. Kas tas krokodilas, ėmė spėlioti drambliukas. Mažasis smalsuolis nudrožė ant upės kranto ir neišvydo nieko baisaus. Upė buvo tokia drumzlina, kad drambliukas negalėjo įžiūrėti, kas darosi po vandeniu. Jis prisikišo arčiau, ir atsitiko bėda! Jam į nosį suleido dantis krokodilas, bet drambliukas kaipmat atsikvošėjo ir nesileido įtraukiamas į vandenį. Jis iš paskutiniųjų stengėsi išsilaisvinti ir garsiai trimitavo, bet niekas jo neišgirdo. Krokodilas vilko drambliuką į upę, bet šis įsispyrė kojomis į žemę ir nepasidavė. Pagaliau krokodilas paleido grobį, drambliukas išsivadavo. Bet tempiama nosis siaubingai ištįso, ir drambliukas nedrįso pasirodyti kaimenei. Kaip jis būtų pasiaiškinęs? Nuo to laiko visi drambliai turi straublius, yra išmintingi ir neišleidžia iš akių jauniklių.
    Tai tik viena iš daugybės nuostabių afrikiečių pasakų. Tačiau drumzlini Limpopo upės vandenys iš tikrųjų teka Pietų Afrikos Respublikos ir Mozambiko siena ir yra vieno seniausių Afrikos parkų riba. Kriugerio nacionalinis parkas pavadintas Stefano Johaneso Pauliaus Kriugerio, buvusio Transvalio Respublikos prezidento ir kariuomenės vyriausiojo vado per karą su anglais (1899 – 1902 m.), vardu...
    Blaido upė
    Data: 2008-08-10, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 918, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Blaido upė Stulbinantis gilus slėnis, kuriame žvalgytojai kadaise ieškojo aukso - vienas įsimintiniausių Afrikos gamtovaizdžių.
    Senoviniai Drakeno kalnyno granito kupolai Pietų Afrikoje tartum milžiniškai kyla virš vinguriuojančios Blaido upės kanjono slėnių, jų viršūnes skiria gąsdinančios griovos.
    Toli apačioje ramiai rangosi sidabrinės upės ir upeliai, aplenkdami senus žvalgytojų postus, užmirštus miškininkystės punktus ir apkerpėjusias vertikalias kaskadas. Veržlaus vandens šniokštimas pinasi su retų paukščių klegesiu ir babuinų šauksmais po uolomis, mineralų nudažytomis raudonai, geltonai ir oranžiškai.
    Šis ypatingas kanjonas - linijos, skiriančios didįjį Pietų Afrikos plokščiakalnį ir Loveldą rytuose, dalis - yra vienas įsimintiniausių Afrikos gamtovaizdžių. Blaido kanjono dugną rėmina beveik 1000 m aukščio uolų sienos.
    Stalo kalnas
    Data: 2008-07-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 710, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Stalo kalnas Plokščia viršukalnė Keiptauno kaimynystėje – viena įsimintiniausių ir žinomiausių pasaulio gamtos įžymybių.
    Pietvakariniame Afrikos kampe iš jūros kyla smiltainio „tvirtovės“ masyvas. Daugiau nei iš 200 km atstumo matomos kalvos kaip įspūdingas ir raminantis švyturys tarnavo jūreiviams nuo tada, kai pirmas iš europiečių jūrininkų jas pamatė portugalų tyrinėtojas Bartholomew Diasas. Dabar tai yra vienas nepamirštamiausių kranto objektų – Pietų Afrikos Stalo kalnas.
    Monolitas plokščia daugiau nei 3 km ilgio viršūne didingai stūkso virš Keiptauno. Nuo viršūnės per apačioje nusidriekusį miestą galima apžvelgti vakaruose plytintį Atlanto vandenyną, pietuose tįsantį Gerosios Vilties kyšulį, paskui, atsigręžus į šiaurę, pasigrožėti begaliniais Afrikos toliais.
    Montosursas (Mont aux-Sources)
    Data: 2008-07-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 782, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Montosursas (Mont aux-Sources) Didingos uolos su krintančiomis vandens kaskadomis ženklina aukšto plokščiakalnio Pietų Afrikos Drakeno kalnyne ribą.
    Šiauriniame Pietų Afrikos Drakeno kalnų pakrašty virš žole apaugusių lygumų į dangų šauna lenkta stačių uolų siena. Šis Amfiteatru vadinamas aukštas pusratis – skardinga Monosurso, pelkėto ir migloto plokščiakalnio su išsišovusia 3200 m viršukalne, riba.
    Montosurse trykšta skaidrūs kaip krištolas šaltiniai. Čia prasideda Tugelos upė, iš pradžiu ji teka švelniu nuolydžiu, paskui audringai per Amfiteatro kraštą šuoliuoja didingų krioklių ir slenksčių virtine.
    Šaltiniai ir paskatino du prancūzų misionierius pavadinti kalną Mont aux – Sources – šaltinių kalnu. Sotų tauta jį praminė Phofung – kalnų vieta (čia paplitusios antilopių rūšies buveinė). Misionieriai, tyrinėję plynaukštė 1836 m., pastebėjo, kad čia prasideda pagrindinės upės, vienos jų teka į Atlantą, kitos – į Indijos vandenyną.
    Kango urvai
    Data: 2008-07-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 946, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Kango urvai Nesibaigiantis vandens lašėjimas visiškoje tamsoje iš kalkakmenio suformavo kerinčią pasakų šalį.
    Vieni įspūdingiausių gamtos kūrinių slypi po Svortbergo kalnynu Pietų Afrikoje. Tai urvų su kalkakmenio dariniais, žavingais ežerais, giliomis duobėmis ir susibėgančiais koridoriais pasaulis. Ši žvilgančių kristalinių formų pasakų šalis, viena iš įvairiausių pasaulio urvų virtinių – Kango urvai.
    Šiuose urvuose stalagmitų „vargonų vamzdžiai“ kyla į fleitiškų stalaktitų lubas. Keistos figūros meta iškreiptus šešėlius ant sienų, geležies oksidų nudažytų oranžine ir raudona spalvomis. Tankiais guotais auga susipynę dailūs virbalai, švelniomis klostėmis krinta juostuotos „užuolaidos“.
    Keisti Kango urvų dariniai susidarė milimetras po milimetro per daugiau kaip 150 000 metų vandeniui lašant pro plyšius, pilnus kalcito – susikristalizavusios kreidos formos.