Montosursas (Mont aux-Sources) - Pietų Afrikos Respublika - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Montosursas (Mont aux-Sources)
    Data: 2008-07-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 783, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Montosursas (Mont aux-Sources) Didingos uolos su krintančiomis vandens kaskadomis ženklina aukšto plokščiakalnio Pietų Afrikos Drakeno kalnyne ribą.
    Šiauriniame Pietų Afrikos Drakeno kalnų pakrašty virš žole apaugusių lygumų į dangų šauna lenkta stačių uolų siena. Šis Amfiteatru vadinamas aukštas pusratis – skardinga Monosurso, pelkėto ir migloto plokščiakalnio su išsišovusia 3200 m viršukalne, riba.
    Montosurse trykšta skaidrūs kaip krištolas šaltiniai. Čia prasideda Tugelos upė, iš pradžiu ji teka švelniu nuolydžiu, paskui audringai per Amfiteatro kraštą šuoliuoja didingų krioklių ir slenksčių virtine.
    Šaltiniai ir paskatino du prancūzų misionierius pavadinti kalną Mont aux – Sources – šaltinių kalnu. Sotų tauta jį praminė Phofung – kalnų vieta (čia paplitusios antilopių rūšies buveinė). Misionieriai, tyrinėję plynaukštė 1836 m., pastebėjo, kad čia prasideda pagrindinės upės, vienos jų teka į Atlantą, kitos – į Indijos vandenyną. Kai priėjo kalną, vedliai nudobė kaną, kurią, kaip jie rašė, išalkusi ir kelionės nuvarginta grupė „skubiai iškepė ir suvalgė“.
    Ties plynaukštės riba stūkso dvi didžiulės uolienų atodangos. Ilties formos sargybinis žymi 4 km ilgio Amfiteatro sienos galą. Kitame gale virš smaragdinių slėnių dunkso tamsus ir tylus Rytų Kontraforsas, įspūdingas uolų pjedestalas. Atgarsi Amfiteatro nakties nuotaika staigiai pasikeičia patekėjus saulei, kai didingus jo įtvirtinimus užlieja auksiniai spinduliai.
    Tiems, kurie buvo užkopę į Montosursą, jis atrodo žavi, nors ir nejauki vieta. Nuo viršūnės atsiveria nepaprasti kitų nuostabių viršūnių, besidriekiančių rytiniu Drakeno kalnų pakraščių, vizdai.
    Drakeno kalnų pavadinimas kiles iš bušmėnų pasakojimo apie kadaise čia gyvenusius ugnį spjaudančius drakonus. Kalnų virtinė susidarė po vulkanų išsiveržimų prieš 150 milijonų metų. Skysta lava, išsiveržusi pro Žemės plutos plyšius, vėso, ją dengė kiti lavos sluoksniai. Pasibaigus išsiveržimams, didelę Pietų Afrikos dalį užklojo sukietėjusi lava, vietomis iki 1500 m storio. Nuo tada vanduo ir vėjas išgraužė slėnius ir tarpeklius, bokštus ir atramas, išsiskiriančius dangaus fone.
    Kartkartėmis Drakeno kalnų griovomis ir tarpekliais nuvilnija griausmingas viauksėjimas, nes tai – į žmogų panašių meškinų pavianų buveinė. Šūkaudami jie įspėja apie pavojų kitus – 15 – 100 būrio gyvūnų. Pavianai iškarto tampa budrūs. Grėsmingai klykaudami, su patelėmis ir jaunikliais priešakyje jie skuodžia į aukštesnę vietą. Tačiau susidūrę su leopardu, pagrindiniu priešu, pavianai gali staiga jį pulti. Laidydami akmenis, jie artinasi prie plėšiko baidydami jį isteriškais klyksmais, kol jis pasitraukia.
    1837 m. Drakeno kalnų pakraščiu netoli Montosuro brovėsi būrų afrikanų grupė. Olandų kolonistų palikuonys afrikanai (dar vadinami afrikaneriais) buvo nepatenkinti britų valdžia Kapo kolonijoje ir norėjo rasti laisvos žemės, kur galėtų įkurti afrikanų valstybę su savo religija, kalba ir papročiais.
    1836 – 1838 m. apie 10 000 afrikanų paliko savo ūkius ir dengtais apie 4,5 m ilgio vežimais patraukė į šiaurę. Priekyje įtaisyta podėlio skrynia sykiu atliko pasostės funkciją, tarp kitų daiktų joje buvo šeimos Biblija. Į Natalį vykstanti grupė privažiavo stačią Drakeno plokščiakalnio nuokalnę. Norint sulėtint vežimų nusileidimą, užpakaliniai ratai buvo pakeisti rąstais. Vėžikai ėjo paskui, prilaikydami vežimus odos diržais – taip atlaikydami dalį svorio.
    Praėjus vos keliems mėnesiams, išsisklaidžiusius vežimus užpuolę zulai nužudė 500 Natalio afrikanų ir jų tarnų. Vienas liudininkas rašė apie „žmones, verkiančius prie apiplėštų kruvinų vežimų“. Po šio antpuolio afrikanai vežimus išrikiuodavo ratu pririšdami galą prie galo – taip sudarydavo gynybinę sieną, kurios vidun suvarydavo gyvulius. Kol afrikanai įsikūrė ir ėmė dirbti savo naująją žemę, kurios užnugaryje kilo įspūdingi Drakeno kalnai, jiems dar ne kartą teko susikauti su zulais.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai - Alma littera
    Daugiau straipsnių: Afrika , Pietų Afrikos Respublika
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*