Tanzanija - Afrika - Įdomios vietos - wildlife
  • Tanzanija:
    Tanganikos ežeras
    Data: 2010-10-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1662, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Tanganikos ežeras Tanganikos ežeras, tyvuliuojantis Vakarų Rifto teritorijoje, yra seniausias ežeras pasaulyje. Didžiąją ežero dalį supa kalnai, o vakarinėje pakrantėje į 2000 metrų aukštį kyla Didžiojo Rifto slėnio šlaitai. Tai ne tik ilgiausias pasaulyje ežeras, nusidriekiantis 673 km, bet ir antras pagal gylį bei antras didžiausias pasaulyje (savo tūriu) ežeras. Tanganikos vanduo gyvybiškai svarbus 10 milijonų gyventojų.
    Į Tanganikos ežerą įteka dvi didelės ir daug mažų upių, o išteka viena pagrindinė upė - Lukuga. Kadangi ežeras yra nepaprastai gilus (1470 m gylio), vanduo jame „nesimaišo“, todėl gilesniuose sluoksniuose trūksta deguonies. Vis dėlto ežeras pasižymi savita gyvybe, daugelis rūšių, evoliucionavusių bėgant tūkstantmečiams, yra būdingos tik šiai vietovei.
    Selu - laukinės gamtos rezervatas
    Data: 2010-06-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1060, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Selu - laukinės gamtos rezervatas Selu laukinės gamtos rezervatas - tai didžiulė 50 000 kv. km teritorija. Jis užima penkis procentus viso Tanzanijos ploto ir yra didesnis už Šveicarijos teritoriją. 1982 metais rezervatas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pirmą kartą atskiri rezervato plotai buvo paskelbti medžioklės zona 1905 metais, 1922 m. jiems buvo skirtos papildomos teritorijos. Rezervatas buvo pavadintas populiaraus Viktorijos epochos tyrinėtojo ir knygų autoriaus Fridriko Selu (Fredrick Selous) vardu. Kadangi nuolat buvo prijungiamos vis naujos teritorijos, draustinis tapo vienu iš didžiausių pasaulyje.
    Kraštovaizdyje dominuoja kalvotos žolėtos miško vietovės ir lygumos, kurias dengia neįprasta sodri žolė bei augalų raizginiai. Draustinyje teka Rufidžio upė bei driekiasi jos delta. Ši įspūdinga upė nuo siauros, dantytų šlaitų Stiglerio uolos, intakų, smėlio upių iki užutekių, deltos lagūnų ir kanalų - tai Selu gyvybės arterija bei pagrindinis vandens šaltinis.
    Olduvai uola - Vieta dažnai vadinama
    Data: 2010-06-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 684, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Olduvai uola - Vieta dažnai vadinama Olduvai uola – labai svarbi priešistorinė vietovė, esanti Tanzanijos šiaurėje. Ji ribojasi su Ngorongoro draustinu Serengečio nacionaliniu parku. Stačiašlaitė uola yra apie 48 km ilgio. Ji stūkso ant sprūdžio linijų, kurios dėl šimtmečiais besitęsiančios erozijos atveria neįkainojamus gamtos lobius: fosilijomis virtusius kaulus, dantis, įrankius, augalų ir gyvūnų liekanas.
    Šiuo metu Olduvai žemė yra pusiau dykuma, tačiau prieš tūkstančius metų ją dengė tankūs miškai, kuriuos maitino į Olduvai ežerą tekantys upeliai. Teritoriją uždengė ugnikalnių pelenai ir akmenys, tačiau atidengė septynis skirtingus fosilijų klodus, kurių amžius siekia nuo 2,1 milijonų iki 15 tūkstančių metų.
    XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje šią vietovę ėmėsi kasinėti Luisas ir Marija Likiai (Louis, Mary Leakey). Kasinėjimai tebesitęsia iki šių dienų. Pirmieji radiniai atskleidė, jog primityvūs žmonių pirmtakai čia gyveno mažose stovyklose, maistui medžiodavo žvėris bei naudojo akmeninius įrankius, kuriuos pasigamindavo iš bazalto arba kvarco. Šie įrankiai buvo pavadinti oldoviškaisiais, kadangi tai vienintelė vieta, kurioje jų randama. Čia taip pat buvo rasta ankstyvųjų žmonių skeletų liekanų bei vienas visas Homo sapiens skeletas, kurio amžius siekia 17 000 metų. Galbūt vienas iš didžiausių atradimų atitenka Marijai Liki, kuri surado 3,75 milijonų metų pėdsakus, įrodančius, jog mūsų protėviai vaikščiojo stačiomis.
    Mahalės kalnų nacionalinis parkas
    Data: 2009-01-17, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1295, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Mahalės kalnų nacionalinis parkas Kenijos ir Tanzanijos nacionaliniuose parkuose visi lankytojai ras tai, ko nori, net jei svajoja apie priešingus dalykus. Vieni džiaugiasi, kad viskas puikiai organizuota, kad viešbučiai niekuo nenusileidžia europiniams ir kad vietų juose netrūksta, nors turistų minios didžiulės. Ši „Afrika be rūpesčių" ne visada numalšina nuotykių troškulį, nors mums didingiausiu bei unikaliausio peizažo fone pozuoja daugybė gyvūnų. Nuotykių ieškotojai gali pasirinkti pirmųjų tyrinėtojų maršrutą, jei nori pasibastyti be ypatingų ištaigų. Pavyzdžiui, nedaugelis turistų vyksta į Makario kalnų regioną Tanganikos ežero pakrantėje, priklausančioje Tanzanijai. Į šias vietas, 1985 metais paskelbtas nacionaliniu parku, galima tik valtimi nuplaukti. Čia nėra jokių komunikacijų, nenutiesti keliai. Tai vienintelis Afrikos nacionalinis parkas, kurį galima apžiūrėti tik pėsčiam.
    Kilimandžaro kalnas
    Data: 2008-06-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1560, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Kilimandžaro kalnas Kai du vokiečių kunigai ėmė tvirtinti pačioje Afrikos širdyje regėję snieguotas viršukalnes, daugelis pamanė, jog jiems nuo karščio ir ligų bus pasimaišęs protas. Sniegas ? Afrikoje ? Kokia nesąmonė. Klausytojai nepatikliai kraipė galvas.
    Mokslavyriai susiskirstė į dvi stovyklas. Londono geografų draugijos nariai buvo tikri, jog tiedu šventikai iš anglikonų bažnyčios bendruomenės apsiriko. Tačiau garsus Berlyno gamtotyrininkas Aleksandras Humboltas nebuvo toks griežtas. Juo labiau kad netrukus panašiai ėmė kalbėti ir kiti keliautojai, lankęsi vidurio rytų Afrikoje. Taigi 1848 metais pirmasis iš europiečių Kilimandžarą išvydo vokietis kunigas Johanas Rebmanas, o po metų – ir jo bendražygis Liudvigas Krapfas.
    Kilimandžaras stūkso vidury plynos savanos. Tai ne tik aukščiausia Afrikos viršukalnė, bet ir aukščiausias pasauly kalnas vienišius. Jo vardas čiabuvių kalba reiškia „baltumu spindintis kalnas“, mat didesniame kaip 4877 m aukštyje spirgina toks šaltis jog sniegas ir karščiausia vasarą netirpsta. Iš tikrųjų Kilimandžaras susideda iš trijų užgesusių ugnikalnių: Kibo (5895 m), Mavenzio (5150 m) ir Šyros (3962 m)...
    Masai Mara Nacionalinis Rezervatas
    Data: 2008-06-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1027, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Masai Mara nacionalinis rezervatas yra vienas žinomiausių ir populiariausiu turistų tarpe parkas Afrikoje. Tai parkas, kurį turi įrašyti keliautojas į savo lankytinų vietų sąrašą pirmoje eilėje: jokia kelionė į Keniją nebūtų užbaigta be vizito į Masai Marą. Tiesa, kad tai nėra geriausias parkas paukščių stebėjimui ar, kad kai kurios gyvūnų rūšys nėra lengvai surandamos, tačiau čia galima išvysti leopardus ir raganosius, daugiau kaip 450 paukščių rūšių. Ant kalvų ir lygumų daug akacijos medžių ir krūmų. Mara upės pakrantė ir kitų įtekančių upių krantai apaugę miškais, kur galima surasti kai kurias retas paukščio rūšis. Parko teritorija lyg kilimas išklota žole, lygios kalvos, šokolado spalvos Mara upės vanduo su išdykaujančiais begemotais, taip pat labai turtinga faunos įvairovė sužadins bet kokio lankytojo smalsumą, ieškančio Afrikos peizažų kaip kino filmuose "Out of Africa".
    Ol Doinyo Lengai
    Data: 2008-04-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 734, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ol Doinyo Lengai Afrikos Didžiųjų lūžių slėnyje dunksantį ir dundenantį ugnikalnį masajai vadina Dievo kalnu.
    Dulkėtų įkaitusių Šiaurės Tanzanijos kraterių grandinės vidury, teškančių karštų šaltinių ir garuojančių sieringų čiurkšlių krašte, stūkso pilkas kalnas, vadinamas Ol Doinyo Lengai. Tai masajiškas pavadinimas, reiškiantis "Dievo kalnas".
    Aplinkinio regiono nykumą pagyvina nebent viena kita akacija susisukusiomis ankštimis ir leisgyvis baobabas. Virš sutrūkinėjusios žemės sūkuriuoja smėlio audros, o reta žolė sausuoju sezonu virsta šiaudais. Veikiantis ugnikalnis Ol Doinyo Lengai vargu ar yra gamtovaizdžio įžymybė: jis tik 2856 m aukščio, o netoliese kyla didingesni kalnai, pavyzdžiui, Kilimandžaras. Tačiau užuot raugėjęs ugnimi ir dūmais, jis purškia geriamąją sodą! Nepaprastą jo lavą sudaro pelenai su karbonatitais: susilietę su oro drėgme, jie tampa skalbiamąją soda (natrio karbonatu). Tai vienintelis pasaulyje veikiantis karbonatinis vulkanas - tai, kas jo viršūnėje atrodo panašu į sniegą, iš tikrųjų yra balzgani pelenai po nuostabių įsiveržimų.
    Ngorongoro krateris
    Data: 2008-03-19, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1308, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Ngorongoro krateris Atskirtas nuo apačioje esančių dykumų, didžiulis vulkaninis krateris yra aukštutinis augalijos ir gyvūnijos prieglobstis, jame gausu įvairių rūšių gyvūnų.
    Padrikai susiraizgiusios augmenijos pridengti statūs išoriniai šio seniai užgesusio ugnikalnio Šiaurės Tanzanijoje Šlaitai vargu ar padės suprasti, kas yra tarp kraterio sienų 1800m virš jūros lygio.
    Pakilus ant kraterio keteros, vaizdas užimą kvapą. Žemė nuožulniai leidžiasi į miglotą tuštumą, prieš akis atsiveria milžiniška pastelinių spalvų įduba. Iš pradžių sunku suvokti svaiginantį erdvės ne aprėpiamumą. Dėmesį atkreipia upeliukų siūlai, apie 600m vingiuojantys žemyn į blizgančias rausvas balas.
    Kraterio dugnas nusėtas tamsiomis dėmėmis; tik kai jos pradeda slankioti sudarydamos nuolat besikeičiančias struktūras, paaiškėja, kad iš tikrųjų tai - tūkstančiai besiganančių antilopių gnu ir zebrų. Staiga balas sudrumsčia judesio banga: rausvos dėmės pakyla į orą, apsuka ratą ir vėl nusileidžia ant vandens. Tai - milžiniški flamingų pulkai, susirenkantys sekliame kraterio ežere.
    Masajai
    Data: 2007-12-30, Paskelbė: Asta, Žiūrėtas: 4212, Komentarų: 3,
    Masajai Afrikoje lieka vis mažiau genčių, kurioms pavyko išsaugoti savo kultūrą, saviraiską ir pirmykštį gyvenimo būdą. Viena iš tokių genčių yra masajai. Masajai tai karių ir klajoklių gentis, kurios gyvenama teritorija yra Kenija ir Tanzanija. Dauguma masajų – apie 100 000 gyvena Tanzanijos ir Kenijos pasienio rajonuose, aplink Ol Doinyo Lengai kalną. Šis kalnas masajų mitologijoj užima ypatingq vietą. Jame, pasak legendos, gyvena Ngai, kuris laikomas Mėnulio deivės vyru ir visos būties kūreju.
    Masajai laikomi gražiausia Rytu Afrikos aborigenų tarpe gentimi. Aukšti, raumeningi, išraiškingais veidais, masajai yra įsitikinę, kad yra dievų mylimiausi, todėl į kitus Afrikos gyventojus žvelgia iš aukšto. Galima būtų pasakyti, kad masajai yra spalvingiausia rytų Afrikos gentis. Jie lengvai juda iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą, nekreipdami dėmesio į muitinės taisykles ar valstybines sienas. Laikui bėgant ši gentis, skirtingai nuo kitų, sugebėjo išsaugoti senovės papročius ir nuo senovės susikloščiusį gyvenimo budą.
    Didžioji migracija
    Data: 2007-12-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1314, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didžioji migracija Nors kai kurie dryžuotieji gnu (Connochaetes taurinus) lieka savo gyvenamajame plote, dauguma jų susiburia į didžiules bandas ir leidžiasi į kelių šimtų kilometrų kasmetinę kelionę, ieškodami sezoninių gamyklų. Jų kelią gali pakeisti neįprasti lietūs, skatinantis žolės augimą kur nors kitur... Rytų afrikos dryžuotojo gnu migracija dar kitaip žinoma, kaip `Didžioji Migracija` (`The Great Migration`) kuri vyksta Kenijos Masai Mara Nacionalinio rezarvato ir Tanzanijos Serengeti nacionalinio parko vietovėse ir tai vienas iš žymiausių laukinės gyvunijos spektaklių žemėje. Tūkstančiai gnu ir kartu su jais zebrai migruoja per Serengeti ir Masai Mara, persekiojami plėšrių laukinių gyvūnų: liūtų, hienų ir gepardų, nepraleidžiančių galimybės pagauti kitą užkandį. Aiškus gnu kasmetinės migracijos metas priklauso nuo lietaus. Tai yra labai nenuspėjamas ir spontaniškas gamtos įvykis, kurio vieta yra Serengetis tarp sausio – kovo vidurio. Gnu migracija link Vakaru prasideda Serengeti gegužės – birzelio menesiais. Geriausias laikas pamatyti migraciją yra paprastai tarp birželio ir rugpjūčio menesių, kai gnu susirenka ir ruošiasi kirsti Grumeti upę. Jei esate Masai Maroje, galite tikėtis, jog gnu gali pradeti migruoti ir liepą , bet paprastai jie atvyksta tarp rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių ir išlieka Masai Mara’oj tarp spalio ir lapkričio menesių. Tarp lapkricio galo ir sausio gnu palaipsniui pradeda savo migraciją iš Masai Maros atgal į Serengetį.