Bangl Banglo kalnai - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Bangl Banglo kalnai
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 651, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Bangl Banglo kalnai Aukštų kalnų pynė Vakarų Australijoje – vienas iš trapiausių kalnų grandinių pasaulyje.
    Palytėti besileidžiančios saulės spinduliį, Bangl Banglo kalnų bokštai ir kanjonai primena pasakų šalį, kuri švyti, tarsi būtų apšviesta iš vidaus. Nuostabūs tigriškai dryžuoti kupolai visa savo siurrealistiška didybe puikuojasi virš Ordo upės Vakarų Australijoje lygumų – tai stebuklingas kraštovaizdis, panašus į povandeninį pasaulį.
    Šios dryžuotų uolą sienos ir išsipūtę fantastiniai kupolai kūpso tokioje atokioje vietovėje, kad iki 1980 metų juos buvo aplankęs vos vienas kitas keliautojas. Mūsų dienomis dauguma žmonių grožisi šiais kalnais iš paukščio skrydžio.
    Nusidriekęs bekraščiame, retai gyvenamame Kimberlio regione, kalnų masyvas užima 450 kv. km. Didžiąją metų dalį čia beprotiškai karšta - temperatūra pavėsyje siekia net 40 °C. Ilgu sausuoju žiemos laikotarpiu beveik nebūna lietaus ir upės susitraukia į nusekusias vandens daubas. Tačiau drėgnuoju metų laiku (lapkritis-kovas) visas masyvas sužaliuoja. Kriokliai šniokščia žėruojančių vandens duburių kaskadomis. Nuo Indijos vandenyno atūžę ciklonai sukelia tokias liūtis, kad upės išsilieja iš krantų ir keliu į Bangl Banglo kalnus keliauti nebeįmanoma.

    Dylantis smiltainis

    Bangl Banglo kalnų istorija prasidėjo prieš 400 milijonų metų, kai čia susiformavo didžiuliai klodai nuosėdinių uolienų, kurias paliko šiaurės kryptimi driekęsi, tačiau nūnai jau išnykę kalnai. Vėliau upeliukai minkštose uolienose prasigraužė griovas ir tarpeklius; gairinami vėjo ir ardomi vandens srautų, jie vis gilėjo, jungėsi, kol ilgainiui susidarė atskiri, mūsų laikus pasiekę smiltainio bokštai.
    Dauguma kupolų dunkso pietinėje ir rytinėje kalnų masyvo dalyse. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyse stūkso stačios 250 m aukščio uolų sienos, išvagotos nuostabių kanjonų. Siaurus tarpeklius ir gilius plyšius dengia kibūs augalai - kietalapiai spinifeksai, akacijos ir vėduoklinės palmės. Visi jie tvirtai laikosi nesaugiai atrodančiuose uolų įtrūkimuose, taip sudarydami savotiškus kabančiuosius sodus.
    Vaizdingi dryžiai uolose susidaro dėl erozijos. Šviežiai pasirodžiusios smiltainio atodangos būna balsvos, tačiau pro sluoksniuotą dugną prasiskverbęs vanduo palieka kvarco ir molio plutą, kuri nuolat dūlėja ir trupa. Uolose esanti geležis lemia oranžinį jų atspalvį, pilką ar rudą spalvą lemia ant uolų augančios kerpės ir dumbliai, išdžiovinami saulės. Smiltainis yra minkštas ir suyra į smilteles, smulkumu prilygstančias talko milteliams.
    1879 metais topografas Alexanderis Forrestas iš Perto lydėjo pirmąjį europiečių, pasišovusių savo akimis išvysti didįjį labirintą, būrį. Beje, niekas nežino, kodėl 4-ame XX amžiaus dešimtmetyje šiems kalnams buvo suteiktas Bangl Banglo pavadinimas. Aborigenai šiuos kalnus vadina Purnululu (jų kalba tai reiškia smiltainį). Aborigenai Kimberlio regione gyvena jau daugiau nei 24 tūkstančius metų ir Bangl Banglo kalnai - viena iš jų šventų vietų. Mūsų laikais aborigenai padeda prižiūrėti visa, kas nuo 1987 metų vadinama nacionaliniu parku: stengiamasi apsaugoti trapias uolas nuo neatsargių lankytojų sukeliamos erozijos. Keletas uolų šešėlyje telkšančių tvenkinių neišdžiūva ištisus metus ir pagirdo parko gyvūnus, pavyzdžiui, valabius ir katės dydžio sterbliakiaunes. Ne mažiau įmantrūs už kupolus yra ir termitynai - kai kurių iš jų aukštis siekia net 5,5 m.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*