Didysis Barjerinis rifas - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Didysis Barjerinis rifas
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2042, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didysis Barjerinis rifas Kvinslendo pakrantės brangakmenis laikomas didžiausiu statiniu Žemėje, jo statytojai – smulkučiai medūzų giminaičiai.
    Šis gamtos brangakmenis, tviskantis net iš Mėnulio matomais žydrais, melsvai violetiniais, ryškiai mėlynais ir skaisčiai baltais atspalviais, yra viena gražiausių mūsą planetos vietų, todėl keista, kad pirmieji Didįjį Barjerinį rifą išvydę europiečiai taip šykštėjo epitetą. Žinoma, dauguma jų buvo jūrininkai, ir jiems rūpėjo ne gamtos grožybės.
    1606 metais ispanas Luisas Vaezas de Torresas apiplaukė Kvinslendo kyšulj ir kirto sąsiaurį, dabar vadinamą jo vardu, t. y. Toro sąsiaurį. 1770 metais kapitono Cooko laivas "Endeavour" užstrigo tarp išorinio rifo ir žemyno ir prakiuro, o 1789 metais kapitonas Blighas vos ne vos per rifą skalaujančias dideles bangas išplukdė laivą "Bounty", pilną badaujančių, tačiau nepasiduodančių keliauninkų į ramius užutekio vandenis.
    Josephui Banksui, laivo "Endeavour" botanikui, ši vieta sukėlė pagarbią baimę. Kai laivas buvo sutaisytas, jis rašė: "Vargu ar kas nors Europoje ar kur kitur yra girdėjęs apie rifą, kurį mes ką tik praplaukėme. Tai – koralinių uolų siena, statmenai kylanti iš beribio vandenyno..." Nors iš tiesų koralams tarpti reikalingos seklios, saulės apšviestos jūros, J. Banksas buvo teisus skelbdamas Didžiojo Barjerinio rifo unikalumą. Šis rifas, nusidriekęs palei šiaurės rytinį Australijos žemyninio šelfo kraštą apie 2030 km, yra didžiausias gyvas organizmas Žemėje.
    Kai kurios rifo atšakos rangosi aplink realias salas, tiksliau tariant, ilgo panirusio gūbrio viršūnes. Nepaprastą Didįjį Barjerinį rifą sudaro apie 3000 atskirų koralinių rifų, salų, seklumų ir lagūnų, ir visi šie dariniai išgyvena skirtingus evoliucijos etapus. Tai 10 000 metrų trukusio darbo rezultatas. Metų, per kuriuos vandenyno lygis po paskutiniojo ledynmečio pakilo iki šiandieninio lygio.
    Šį stulbinantį statinį projektuoja ir lipdo milijonai smulkučių beveik 350 skirtingų rūšių koralinių polipų. Jie giminingi medūzoms, kiekvieno jų burną viršuje juosia čiuptuvėlių lankas. Kiekvienas polipas iš jūros siurbia kalcio karbonatą ir paverčia jį klintiniu kiautu. Milijardai tokių suaugusių kiautų sudaro rifus. Tačiau polipai savo klintine priedanga turi dalytis su mikroskopiniais augalais – simbioziniais vienaląsčiais dumbliais, vadinamais Zooxanthellae, jie šviesoje anglies dvideginį ir vandenį paverčia angliavandeniais ir deguonimi. Polipai absorbuoja šias medžiagas mainais išskirdami nitratus ir kitas panaudotas medžiagas. Taigi koralų rifai gali formuotis tik tose vietose, kur gausu saulės šviesos, t. y. švariose, sekliose jūrose, ne gilesnėse nei 40 m.

    Koralų gausa

    Australija - Didysis Barjerinis rifas Lankytojo akiai rifas simbolizuoja grožį ir ramybę, tačiau čia vyksta žūtbūtinė kova dėl maisto ir vietos po saule. Įvairių formų ir dydžių rifus formuojantys koralai būna dvejopi: minkštieji ir kietieji. Pasitaiko koralų, panašių į elnio ragus, botagus, vėduokles; vieni koralai puikiausiai atlaiko bangų mūšą, kiti yra tokie trapūs, kad gali išsilaikyti tik ramiausiuose vandenyse. Vienos rūšys auga greičiau už kitas, jas nustelbdamos ir palikdamos be šviesos. Dar kitos rūšys naudojasi nuodingais čiuptuvėliais, kad išstumtų iš savo aplinkos nepageidaujamus varžovus ar išskirtų į vandenį mirtinų cheminių medžiagų.
    Kitokių pavojų rifui kelia plėšrūnai, pavyzdžiui, savo kauliniais žiomenimis jų traiškančios papūgžuvės ir dygiaodės jūrų žvaigždės, kurios prisisiurbia prie koralą savo skrandžiu ir iš karto pradeda virškinti. Jūrų žvaigždėms būdingi reguliarūs populiacijos padidėjimai – tuomet jos suardo ištisus rifus. Neką mažiau rifus šlifuoja, drasko ir ardo vandenynu praūžiančios audros ir ciklonai.
    Dieną sekliuose rifų vandenyse šiek tiek ramiau, o naktį užverda tikrasis gyvenimas. Naktį koralų polipai "medžioja" įvairiaspalviais čiuptuvėliais gaudydami smulkius gyvius ir planktoną. Išskleidęs milijardus čiuptuvėlių, rifas atrodo taip, tarsi būtų pražydęs – tokio vaizdo neįmanoma pamatyti dieną, nes tuomet dumbliai negautų ir vieniems, ir kitiems gyvybiškai svarbios saulės šviesos.
    Patį nuostabiausią reginį galima išvysti ramiomis pavasario naktimis. Pažadinta nežinia kokio cheminio ar šviesos signalo, visa polipų populiacija išilgai rifo išleidžia oranžines ir raudonas, mėlynas ir žalias kiaušinėlių ir sėklos "dėžutes", jos plūduriuoja vandens paviršiuje padengdamos jų spalvingu sluoksniu. "Dėžutėms" sutrūkus, kiaušinėliai susilieja su spermatozoidais ir daugybė ką tik atsiradusių polipų banga nuplaukia į neužimtą teritoriją, tinkamą naujam rifui pradėti.
    Tarp koralų prisitaikę ir įpratę gyventi pintys ir aktinijos, jūrų moliuskai ir holoturijos (dar vadinamos jūros agurkais), krevetės, gigantiškosios tridaknos, tunikatai, jūrų gyvatės, medūzos ir nesuskaičiuojami įvairiaspalvių žuvų būriai. Rifo ribose ir už jo galima sutikti ryklių; dar gilesniuose vandenyse plaukioja jūros žinduoliai – delfinai ir banginiai.
    Rifas be paliovos auga. Vos jūros paviršiuje pasirodo naujas koralinis taškelis, jį tuojau pat uždengia balto smėlio kepuraitė, kurioje kas nors auga. Kai kurie iš šių pirmųjų kolonistų dygsta stebuklingai greitai: jie brandina druskai atsparias sėklas, kurios, prieš sudygdamos tinkamoje vietoje, mėnesių mėnesius gali plūduriuoti vandenyno paviršiuje. Taip dirva ruošiama kitiems augalams. Ant rifo nutupiantys paukščiai taip pat labai svarbūs rifo gyvavimui, nes jie perneša augalų sėklas ir praturtina dirvą trąšomis. Antai kirai yra dideli kiauliauogių mėgėjai – šių uogų sėklas jie išbarsto po visas salas. Juodosios žuvėdros krauna lizdus pizonijos medžiuose, o kibios jų sėklos prikimba prie paukščių sparnų.
    Koralų salose namus randa miriadai jūros paukščių – žuvėdros, kirai, audrapaukščiai, fregatos, smigikai ir išdidūs jūriniai ereliai, jie nuolatos kivirčijasi dėl gausių rifo turtų ir kelia baisų triukšmą. Vasarą į krantą traukia vėžlių patelės, čia, šiltame salų smėlyje, jos deda kiaušinius. Maždaug po aštuonių savaičių tūkstančiai mažylių, persekiojami jūros paukščių, krabų ir žiurkių, pradeda pirmąją kelionę į jūrą.

    Didžiausi pavojai

    Didysis Barjerinis rifas – tai viena stipriausių, mišriausių ir tuo pat metu subtiliausiai subalansuotų ekosistemų pasaulyje. Vieno aspekto pokytis gali turėti pragaištingų padarinių visai sistemai. Rifas lengvai atlaiko audras ir jūros siautėjimą. Didžiausią pavojų XXI amžiuje jam kelia šių dienų žmogus.
    Aborigenai ilgus amžius žvejojo ir medžiojo palei rifą nepažeisdami jo. Mūsų amžiuje guano (paukščių mėšlo) kasimas, pernelyg intensyvi žvejyba, banginių medžioklė, besaikis beche-de-mer (jūrų moliuskų) gaudymas ir perlamutro paieškos jau paliko randų.
    Paskelbus teritoriją nacionaliniu parku, koralinio rifo ekosistema tapo saugesnė, nes turizmo srautas atidžiai kontroliuojamas. Vis dėlto dalis mokslininkų mano, kad viešbučių nuotėkos paskatino didžiulį jūrų žvaigždžių populiacijos augimą, o maisto atliekos, verčiamos tiesiog į jūrą, lėmė dešimteriopą kirų skaičiaus padidėjimą. Agresyvūs kirai kelia grėsmę ir paukščių jaunikliams.
    Galima tik pasidžiaugti, kad Kvinslendo vyriausybė išmintingai sprendžia šias problemas ir stengiasi užbėgti už akių galimoms. Dėl to turizmo poveikis kol kas labai nežymus, o Didysis Barjerinis rifas ir toliau gyvuoja, kaip gyvavo ilgus amžius iki šiol.

    Kaimynai rojuje

    Didysis Barjerinis rifas – tai lyg drėgnasis vandenyno atogrąžų miškas. Koralai atstoja medžius ir augalus, o žuvys ir minkštakūniai jūros gyviai - gyvūnus ir paukščius. Be to, rūšių įvairovė nė kiek ne mažesnė ir kova už būvį nė kiek ne silpnesnė nei sausumoje. Vien žuvų čia priskaičiuojama 150 rūšių – apie 100 tūkstančių individų 1 hektaro plote, tad konkurencija išties didžiulė.
    Kur pažvelgsi, visur spalvos – viliojančios, įspėjančios, slepiančios, klaidinančios. Vieni jūros gyviai – tokie kaip baltieji ar raudonieji moliuskai, raudonieji upėtakiai – susilieja su dugnu. Kitus, pavyzdžiui, žuvis arlekinus, puikiai maskuoja skaisčiai raudoni ir sidabriniai dryžiai. Besiplaikstantys grundamų "sijonai", ryškumu primenantys Diagilevo šokėjų apdarus – tai įspėjimas, kad jų įgėlimas gali būti nuodingas; o raštuotos žuvys angelai neprašytus svečius iš savo teritorijos gena ryškių spalvų šviesos blyksniais. Kai kurios žuvys, kaip antai mirguliuojantys jūrų liežuviai, įsirausia į smėlį ir gali keisti spalvą priklausomai nuo aplinkos.
    Medžioja žuvys taip pat įvairiai. Štai akmenžuvės, tykančios tarp puikiai jas slepiančių akmenų, pribaigia savo auką mirtinais dygliais. Australijos barzdotasis ryklys, kurio marga oda primena jūros dumblius, taip pat tūno tarp akmenų laukdamas grobio. Nepasotinami rifų ešeriai medžioja būriais, rydami viską, kas pasitaiko kelyje. O žuvys sanitarės saugo kitas žuvis nuo odos parazitų, jos nebijo jokių užpuolikų.
    Smulkias žuvis guotais vaikosi silkės ir kefalės, kurioms savo ruožtu neabejingi juodapelekiai rykliai, delfinai ir barakudos. Tolimajame rifo pakraštyje delfinų ir vėžlių tyko didžiausi grobuonys – baltieji ir tigriniai rykliai.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*