Duonriekis - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Duonriekis
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 731, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Duonriekis Aukštai virš eukaliptų miškų, žaliuojančių Varumbanglo kalnuose, kyšo dantyti uolos ašmenys.
    Varumbanglo kalnuose Naujajame Pietų Velse į dangų stiebiasi siauri uolos ašmenys. Šios uolos, taikliai pavadintos Duonriekiu (Breadknife), aukštis – apie 90 m, o jos viršūnės storis - vos 1 m.
    Duonriekis – įspūdinga reljefo forma išsiskiria iš kitų uolų, išsibarsčiusių tankiais miškais apaugusiuose Varumbanglo kalnuose. Jų pavadinimas - "kreivieji kalnai" – atspindi formą. Uoliniai bokštai ir smailės iš aukšto žvelgia į aplinkines lygumas, siaurais tarpekliais išvagotus kupolus ir kalvagūbrius. Vienas pirmųjų europiečių tyrinėtojų – Jorkšyre gimęs Johnas Oxley – aprašė juos kaip "stulbinančią kalnų virtinę, kurios mėlynos viršūnės stiepiasi virš horizonto".
    Duonriekio užuomazgos – vulkaniniai antsprūdžiai, intensyviausiai vykę prieš 13 – 17 milijonų metų. Lava užpildė Žemės paviršiaus įtrūkimus ir vėsdama suformavo uolose įsitvirtinusias sukietėjusios lavos sienas. Per milijonus metų uolos sudūlėjo, tačiau sukietėjusios lavos sienos pasirodė esą atsparesnės vėjo ir orų poveikiui. Duonriekis – tai viskas, kas liko iš vienos tokių sienų suirus uolai, kurioje ji buvo įsitvirtinusi.
    Varumbanglo kalnai dažnai vadinami vieta, kur rytai susitinka su vakarais, nes skirtingose kalnų pusėse vyrauja visiškai skirtingos klimato sąlygos. Šiaurės ir vakarų kryptimi kalnai nuožulniai leidžiasi į karštas sausas lygumas. Šie saulėti ir sausesni šlaitai apaugę krūminiais medžiais, pavyzdžiui, eukarijomis, vedančiomis valgomus ryškiai raudonus vaisius. Vėsesniuose ir drėgnesniuose pietiniuose ir rytiniuose šlaituose vyrauja aukštų eukaliptų giraitės ir žydintys krūmokšniai. Drėgnuose miškų plotuose auga saulašarės, paparčiai, orchidėjos ir pandorėjos, žydinčios vamzdiškais purpuriniais žiedais.
    Miškuose čerška ir klega papūgos. Papūgos giesmininkės, atskridusios iš krašto gilumoje plytinčių lygumų, ir rozelos, atskridusios nuo rytinių pakrančių, loriai, pilkšvai rausvi kakadu susilieja į nepakartojamą spalvų margumyną. Ant žemės nuošaliose šiaurinėse pievose peri besparniai emu, pasirengę apsiginti nuo ramybės drumstėjų ilgomis savo kojomis.
    Atviresnėse vietose gausu pilkųjų kengūrų, o medžių viršūnėse gyvena koalos ir kuslapės. Norėdamos perlipti į kitą medį, koalos sulaukia nakties ir nuropoja į jų žeme, o kuslapės "sklendžia" iš vieno medžio į kitą, pasinaudodamos odos plėve, jungiančia priekines ir užpakalines galūnes, tarsi sparnais.
    Daugybę metų teritorija, kurioje stūkso Varumbanglo kalnai, priklausė gretimose lygumose gyvenančiai kamilarojų genčiai. Maisto jie prasimanė rinkdami uogas, šaknis ir laukinių bičių medų, medžiodami kengūras, emu ir laukinius paukščius. Pasirodžius europiečiams, aborigenai traukėsi gilyn beveik nepalikdami jokių pėdsakų, išskyrus aukštai kalvos šlaite esančiame urve rastus didelius, kirviu aptašytus akmenis. Šalia prisišliejusioje oloje dar išliko organinės medžiagos likučių, patvirtinančių, kad čia buvo ruošiamos makrozamijos sėklos – kadaise pagrindinis aborigenų maistas.

    Gundantys vaisiai

    Makrozamija priskiriama sagainių augalų grupei, senovėje jie buvo paplitę kur kas plačiau. Rausvai oranžinėse šių augalų sėklose gausu krakmolo, tačiau žalios jos yra nuodingos. Nuodingas šitų sėklų savybes aborigenai šalindavo įvairiais būdais: traiškydami, mirkydami, maldami ir kepindami, o tada valgydavo minkštimą – žalią arba pakepintą. Paruoštų vaisių skonis kiek primena kaštainio skonį.
    Apetitą žadinantys makrozamijos ir kitų sagainių vaisiai pirmiesiems tyrinėtojams sukeldavo aibę problemų. Botanikas Josephas Banksas, keliavęs kartu su Britų kapitonu Cooku laivu "Endeavour", užrašė, kaip vyrai, paragavę sagainių vaisių, "patyrė smarktų jų poveikį visam organizmui".
    1967 metais Varumbanglas buvo paskelbtas nacionaliniu parku. Nors kai kuriuose žemesniuose šlaituose miškai buvo iškirsti, tačiau didžiuma jų, nepaliesti žmogaus, stūkso virš intensyviai dirbamų žemių tarsi žalia sala.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*