-
Australija: Lamingtono nacionalinis parkas
Pirštuota dykuma
Hamerslio tarpekliai
Hiljero ežeras
Bangl Banglo kalnai
Gos Blafas
Ayerso uola
Olgos
Kakadu nacionalinis parkas
Simpsono dykuma
Eyre`o ežeras
Port Kempbelas
Fraserio sala
Didysis Barjerinis rifas
Duonriekis
Volameno krioklys
Ballo piramidė
Sidnio burės
Australija:Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Hamerslio tarpekliai
Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 699, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Įspūdingi siauri tarpekliai su dantytomis sienomis giliai išvagojo dykumos pakraščiu Vakarų Australijoje nusidriekusius kalnus.
Grėsmingi stačiašlaičiai tarpekliai raiko skurdžias Hamerslio kalną Vakarų Australijoje kalvas ir plynaukštes. Trys efektingiausi - siaurus plyšius primenantys Henkoko, Džofrio ir Vyno tarpekliai. Visi šie tarpekliai įsilieja į tokį pat siaurą Raudonąjį tarpeklį.
Tarpekliai prieš akis atsiveria netikėtai. Nežymūs sezoniniai upeliai staiga neria žemyn į gilius, bent 90 m gylio, plyšius, įrėmintus kone stačiomis uolų sienomis. Taip tarpeklių dugne susiformuoja švarūs ir gaivūs vandens telkiniai.
Kai kuriose vietose tarpekliai yra tokie siauri, kad, žvelgiant iš apačios, matyti tik tamsių uolų tunelis. Siauriausioje vietoje Vyno tarpeklis yra vos 1 m pločio. Ne mažiau įspūdingas savo siaurumu ir Okserio kyšulys. Šis žemės lopinėlis skiria Vyno ir Henkoko tarpeklius, o jų sienos - statūs skardžiai. 6 km ilgio Džofrio tarpeklis priešais vertikalią sieną daro lanką, taip suformuodamas gamtinį amfiteatrą - vietą kriokliui, atsirandančiam po stiprių liūčių.Palmės troškulio kankinamoje žemėje
Hamerslio kalnagūbrio uolos pradėjo formuotis jūros dugne prieš 2,5 milijono metų. Nuosėdinių uolienų sluoksnius - kai kuriuose jų buvo gausu geležies - slėgė viršutiniai Žemės plutos sluoksniai, paskui visas šis masyvas iškilo virš jūros lygio. Nuo to laiko kalnams teko atlaikyti orų poveikį; kalnų upokšniai šniokštė sluoksniuotų uolų šlaitais ir formavo gilius tarpeklius.
Perdžiūvusios plynaukštės viršuje tik žemaūgiai kietalapių spinifeksų ir plokščialapių akacijų kuokštai gali ištverti nepakeliamą kaitrą ir lietaus badą, o plyšiuose tarp stačių uolų auga keletas baltažievių eukaliptų.
Tiesa, gerokai žemiau, tarpeklių dugne, žaliuoja palmės, eukaliptai ir paparčiai. Šešėlyje, kurį meta stačios tarpeklio sienos, išgaruoja mažiau vandens nei saulės kepinamoje plynaukštėje, todėl net ir sausros metu pavėsyje pasislėpę vandens telkiniai neišdžiūsta. Tarsi oazės dykumoje šie žalumos lopinėliai suteikia šiam ryškiam kraštovaizdžiui dar daugiau spalvų.Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma litteraDaugiau straipsnių: AustralijaKomentarai: Komentarų nėra...Komentarų forma: