Olgos - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Olgos
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 687, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Olgos Keisčiausi pasaulyje kalnai – tai Australijos dykumoje žaižaruojanti raudonų akmenų virtinė.
    Nuo karščio mirguliuojančiame ore bekraštėse Australijos Šiaurės lygumose dunksantys Olgų kupstai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi miražas. Iš žemės kyšantys 36 akmeniniai kupolai susibūrę į ratą. Tyrinėtojas Brnestas Gilesas, išvydęs šiuos kupolus 1872 metais, palygino juos su „milžiniškomis rausvomis viena prie kitos prigludusiomis šieno stirtomis".
    Iš tolo sunku nustatyti aukščiausio kupolo Olgos kalno – aukštį. Iš tiesų jis 550 m aukščio, taigi beveik du kartus aukštesnis už Eifelio bokštą ir yra aukščiausias Uluru nacionalinio parko taškas. Daugelis kitų akmenų, pavyzdžiui, Ayerso uola, stūksanti 32 km į rytus, yra perpus mažesnė.
    Kūgius skiria siauri tarpekliai ir gilūs plyšiai, saulės spinduliai į juos prasiskverbia sunkiai, čia grėsmingai stūgauja vėjas. Siauras tarpeklis Olgų centre vadinamas Vėjų slėniu – tai raudonų sienų įrėminta žalia oazė, joje tarp geltonų spygliuotų ašuočių prieglobstį randa akacijos, mėtų krūmeliai ir saulutės. Šen bei ten baltuoja baltažievių eukaliptų kamienai.
    Virš Vėjų slėnio kyšo Kata Tjutos kyšulys, ankstyvą rytą nuo jo matyti, kaip sodriai raudoni kupolai maudosi švelniuose saulės spinduliuose, o žemiau augančios ašuotės žėri prinokusių javų auksu. Kata Tjuta aborigenų kalba reiškia "daug galvų" - taip aborigenai vadina Olgas. Kaip ir Ayerso uolą, Olgas aborigenai garbina ir laiko čukurpos – gyvenimo principų rinkinio - dalimi. Tačiau, kitaip nei Ayerso uola, Olgų kupolai veikiausiai susiformavo iš akmenų ir riedulių mišinio, o ne iš gryno smiltainio. Ant siaurų tarpeklių dugno auga tankūs brūzgynai, o apačioje kupolus juosia urvai, kuriuose įsikūrę šikšnosparniai ir baikščios kalninės kengūros, maisto dažniausiai ieškančios vakarais ir naktimis. Urvų sienas puošia aborigenų raižiniai.
    Per metus čia iškrinta 200 mm kritulių, tačiau to užtenka siauriems plyšiams užpildyti - taip uolose susidaro ežerėliai, pavėsyje gana ilgai neišdžiūstantys. Jie pagirdo nesuskaičiuojamą daugybę augalų, pavyzdžiui, į persikus panašius eukarijos medžius vaškiniais melsvai žalsvais lapais. Šie medžiai veda raudonus ir mėsingus valgomus vaisius, primenančius persikus.
    Kai kuriose uždaresnėse vietose ant uolų auga raudonos, žalios ir oranžinės kerpės. Jos ypač ryškios priekinėje Liru (Driežo) kalno dalyje. Uolos įtrūkimuose slepiasi driežai ir nuodingos botauodegės gyvatės. Banguotosios papūgėlės veisiasi čia šimtais, o kai jos skrenda būriais, atrodo, kad šėlsta žalia pūga. Aukštai virš siaurų plyšių sklando vištvanagiai ir pleištauodegiai ereliai, o tuščiaviduriuose kamienuose lizdus krauna margaspalvės papūgos.
    Siauriems tarpekliams aborigenai sugalvojo taiklius pavadinimus. Vieno iš jų – Moterų Pelių slėnio – sienos nusėtos įdubimais, kuriuos minkštoje uolienoje išgraužė lietus ir vėjas. Mirštančio Vyro Kengūros kupolas pietrytinėje kalno dalyje įamžina dingų užpulto vyro istoriją; sakoma, kad uoloje žiojintis plyšys - tai šio vyro žaizda. Dideli kupolai vakarinėje dalyje - tai baisieji Pungalungai, buvę žmogėdros. Urvas Olgos kalne - tai vėjo žalčio Vanampio guolis. Kai pažeidžiami genties įstatymai, jis šėlsta po siaurus tarpeklius smarkaus vėjo gūsiais, o paskui pasiverčia vaivorykšte.
    Kaip ir kiti to laikotarpio tyrinėtojai, Ernestas Gilesas naujai atrastus objektus dažnai pavadindavo karališkųjų šeimų ar garbingus postus užimančių žmonių vardais. Sakoma, kad priėmęs savo mecenato barono Ferdinando von Muellerio pasiūlymą, Olgas jis pavadino Ispanijos karalienės vardu. Kadangi Ispanijos karalienės Olgos niekada nebuvo, šis pasakojimas ilgą laiką buvo vertinamas prieštaringai. Buvo iškelta prielaida, kad ta ponia galėjo būti didžioji Rusijos kunigaikštienė Olga Konstantinovna, dabartinio Edinburgo kunigaikščio senelė. Ši paslaptis buvo atskleista 1981 metais, kai pagal 1873 metų balandžio 14 dienos įrašą Štutgarto valstybiniuose archyvuose paaiškėjo, kad ši paslaptinga dama - tai Viurtembergo regiono (dabar priklausančio Vokietijai) karaliaus Karolio žmona.

    Planus suardė pelkė

    Ernestas Gilesas tyrinėjo daugelį atokių Australijos regionų. Olgos kalną jis pastebėjo dar 1872 metais, tačiau jį pasiekti sukliudė užžėlęs druskingas ežeras, telkšantis 80 km j šiaurę. Tyrinėtojas vos neprarado keleto arklių, susmegusių į šią klampynę iki pilvo. Liūną tyrinėtojas Ispanijos karaliaus ir mokslo globėjo garbei pavadino Amadėjumi. Seklūs ežero vandenys patvinsta ir nuslūgsta retkarčiais užliedami daugiau nei 780 kv. km plotą. 1873 metais E. Gilesas vis dėlto sugebėjo apeiti ežerą ir pasiekė Olgas.
    Nūnai kalną kasmet aplanko daugiau nei 80 tūkstančių turistų. Ypač jų gausu pavasarį, kai siauri tarpekliai pasipuošia žiedais. Gražiausias reginys atsiveria nuo Olgos kupolo, tarpeklis čia susiaurėja iki siauro plyšio, o paskui išplatėja į Vėjų slėnį. Saulei leidžiantis ilgi medžių ir smėlio kalvų šešėliai vakarinėje lygumos dalyje užkloja apatinius Olgų šlaitus. Ir taip palengva, saulei tirpstant už horizonto, nakties skraistė vis labiau apgobia uolas, iš žėrinčio raudonio panyrančias į sodrias rausvai violetines sutemas.

    Kaip atsirado Olgos

    Prieš daugybę amžių Olgos buvo kalnų, stūksojusių dabar jau pranykusioje jūroje, liekanos. Ilgainiui jūra kalnus pavertė akmenų ir žvyro sluoksniais, juos sutvirtino smulkus smėlis. Maždaug prieš 500 milijonų metų dėl žemės plutos poslinkių ši dryžuota uola, pasvirusi maždaug 20 laipsnių kampu, iškilo iš jūros. Orų poveikis, šimtmečius gilinęs uoloje plyšius ir sandūras, suskaidė ją į kupolus, o minkštesnes uolienas panardino po smėlio jūra. Taip lygumoje liko kyšoti tik milžiniškos apvalios viršukalnės. Šie dariniai dar vadinami kalnais salomis arba inselbergs.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    Cia ieina i Uluru nacionalini parka?
    Data: 2010-12-01, Parašė: ...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*