Pirštuota dykuma - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Pirštuota dykuma
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1287, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Pirštuota dykuma Tūkstančiai kalkakmenio bokštelių tyliai buriuojasi pietvakarinėje Australijos dalyje, primenančioje Amerikos Peintedo dykumą.
    Tik vėjas dūsaudamas ir aimanuodamas trikdo nykią Pirštuotos (Pinnacles) dykumos tylą. Vargu ar mokslinės fantastikos kūrėjas, ieškodamas scenovaizdžio, priverčiančio kūną eiti pagaugais, rastų geresnę vietą nei šis keistas žemės lopinėlis netoli pietvakarinės Australijos pakrantės. Šioje dykumoje apstu tokiam scenovaizdžiui būtinų elementų - atšiaurus uolų miškas, nusidriekęs plote, kuriame beveik nėra augmenijos; jokių žmogaus veiklos pėdsakų, tik šviesiai geltonas, vėjo kedenamas smėlis.
    Nuo Pirštuotos dykumos - vienos iš mažiausiai lankomų gamtinių Australijos įžymybių - iki artimiausio miesto – Servanteso - dvi valandos kelio. Į šią dykumą galima atkakti tik itin galingomis transporto priemonėmis, nes įprastinėms automobilių padangoms klinčių atodangos pernelyg negailestingos.
    Nors patekti čia nelengva, kelionės sunkumus atperka jau pirmas kerintis smailiaviršūnių uolų vaizdas - užburtas mėnulio gamtovaizdis, metantis aštrius šešėlius, išryškinančius keistas, dantytas formas. Tamsiai pilkos 1-5 m aukščio uolos, statmenai kylančios nuo plokščio smėlingo pagrindo, saugo per dešimtis tūkstančių metų sukauptas paslaptis. Einant gilyn, spalvos keičiasi ir pilka užleidžia vietą auksiniams atspalviams. Vienos uolos dydžiu prilygsta automobiliams, kitos - namams, o dar kitos yra mažytės ir laibos it pieštukai. Jomis nusėtas 4 kv km dykumos plotas.
    Visos smailiaviršūnės uolos skirtingos. Jų paviršius gali būti lygus arba akytas; skiriasi ir jų formos. Štai viena uolų grupelė primena milžiniškus pieno butelius, laukiančius, kada juos surinks pienininkas vaiduoklis. Kita grupelė pavadinta Vaiduoklių Siluetais: centrinis bokštas - tai Mirties figūra, dalijanti patarimus aplink ją susibūrusioms dvasioms. Kiti pavadinimai parinkti pagal uolų kontūrus ir nėra tokie rūškani: Kupranugaris, Kengūra, Krūminiai Dantys, Vartai, Sodo Siena, Raudonodis Indėnų Vadas ir Dramblio Pėda. Nors šių smailiaviršūnių uolų amžius - keli tūkstančiai metų, iš smėlio jos išsivadavo tikriausiai visai neseniai - galbūt per pastaruosius 100 metą. Susidaro įspūdis, kad iki 1956 metų, kol šių uolų neaptiko Perto miesto istorikas Harry Turneris, jos buvo nežinomos, išskyrus miglotus, iš lūpų į lūpas keliaujančius padavimus apie tai, kaip pirmieji olandų kolonistai toje vietoje matė kažką, ką manė esant miesto griuvėsiais.
    XIX amžiuje smailiaviršūnės uolos nebuvo paminėtos nė karto. Jeigu tada jos būtų buvusios matomos, apie jas tikrai būtų žinoję gyvulių augintojai, kurie nuolatos smėlėta pakrante gindavo galvijus į pietus Perto link. Mat netoli Florbag Fleto gyvulių varovams buvo įrengta poilsiavietė ir vandenvietė.
    Tyrinėtojas George`as Grey vėliau tapęs Pietą Australijos gubernatoriumi ir apdovanotas riterio titulu, tikriausiai buvo visai netoli šios vietos savo kelionių po šalį 1837-1838 metais metu. Jis kruopščiai rašė dienoraštį, tačiau vėlgi apie smailiaviršūnės uolas nėra jokių pastabų.
    Australija - Pirštuota dykuma Mokslininkų teigimu, šių uolų amžius siekia apie 25-30 tūkstančių metų, jie yra įsitikinę, kad bent kartą jos tikriausiai jau buvo pasirodžiusios, nes prie kai kurių uolų pagrindo buvo rasta prilipusių geldelių ir akmens amžiaus dirbinių liekanų. Remiantis radioaktyviosios anglies datavimo metodu, buvo nustatyta, kad geldelių amžius - apie penki tūkstančiai metų, tad uolos tikriausiai buvo iškilusios maždaug prieš šešetą tūkstančių metų.
    Bet vėliau jos tikriausiai vėl tūkstančiams metų nugrimzdo į smėlį, nes aborigenų kultūroje smailiaviršūnės uolos nefigūruoja. Jų nemini ir olandų keliautojas Abrahamas Leemanas, praplaukęs šią pakrantę 1658 metais. Tiesa, savo dienoraštyje Leemanas brūkštelėjo pastabą apie dvi aukštas kalvas - Šiaurės kalvą ir Pietų kalvą, iškilusias visai šalia šiandieninių smailiaviršūnių uolų. Jeigu tada šie klinčių bokštai būtų buvę matomi, olandų keliautojas neabejotinai būtų šį faktą užfiksavęs.

    Išsaugota nuotraukose

    Dykumoje nuolat pučia vėjas pustydamas lengvą, birų smėlį - vienus dykumos plotelius atidengdamas, o kitus vėl paslėpdamas. Tad po keleto šimtmečių smailiaviršūnės uolos - nūnai Nambungo nacionalinio parko dalis - gali dar kartą dingti iš akiračio. Jeigu taip atsitiktų, uolų vaizdas bent jau liks užfiksuotas nuotraukose.

    Nuo karkaso iki akmens

    Pradinė Piršiuotos dykumos smailiaviršūnių uolų žaliava buvo jūroje gyvenantys bestuburiai, pavyz džiui, moliuskai. Prieš 700-120 tūkstančių metų jie buvo plačiai paplitę šiltosiose jūrose, vėliau jų geldelės sutrupėdavo ir virsdavo klintiniu smėliu. Iš bangų ir vėjo į krantą nešamo smėlio sluoksnis po sluoksnio susiformavo kopos.
    Ilgainiui dėl Viduržemio klimatui būdingų drėgnų žiemų ir sausų vasargų paplito vešli augmenija. Kopas sutvirtino augalų šaknys ir humuso (yrančios augmenijos) sluoksnis. Žiemą lyjant rūgščiam lietui, dalis smėlio masės suskystėdavo. Vasarą, smėliui džiūstant, dalis suskystėjusio smėlio smiltelių susiklijuodavo ir virsdavo klintimis. Humuso sluoksnis padidindavo nutekančio vandens rūgštingumą ir sustiprindavo cementavimosi procesą, tad dirvos sluoksnio apačioje formavosi tvirtesnis kalkakmenis. Augalų šaknys pro įtrūkimus skverbdavosi į šį tvirtesnį sluoksnį ir netrukus aplipdavo klintimis. Ilgainiui augmenija paskendo slenkančiame smėlyje, o augalų šaknys sutrūnijo, palikdamos kalkakmenyje kanalus. Šiuos kanalus palengva platino tekantis vanduo, dalis klinčių, neatlaikiusių orų poveikio, nunyko palikdamos styroti tvirčiausias uolienos dalis. Štai šie likučiai ir yra klintiniai bokštai, kuriuos atidengė išpustytas smėlis.
    Rėžiai ant daugelio kolonų rodo, kaip kaupėsi smėlio sluoksniai ir kaip kito jų kontūrai kopoms atsitraukiant.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai - Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    labai faina
    Data: 2008-12-03, Parašė: kate
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*