Port Kempbelas - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Port Kempbelas
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 802, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Port Kempbelas Vandenyno audros ir potvyniai iš stačių klinčių skardžių pietrytinėje Australijos pakrantėje išskaptavo milžiniškas uolas.
    Labai seniai Dvylika Apaštalų – milžiniškos pakrantės uolos, stūksančios jūroje netoli Port Kempbelo pietrytinėje Australijoje – buvo dantytų klintinių uolų dalis. Šios uolos neatsilaikė prieš tūkstančius metų jas plakusią ir palengva ardžiusią negailestingą bangų mūšą. Šiandien atskeltos uolos dunkso vienišos, žymėdamos ankstesnę kranto liniją.
    Didžiulės bangos ir toliau skalauja ir ardo uolų skardžius. Įspūdinga 32 km vandenyno pakrantė ypač mėgstama turistų. Vieną 1990 metų sausio vakarą jauna pora stovėjo pačiame Londono Tilto - į vandenyną įsibridusio gamtos sukurto tilto su dviem grakščiomis, jūros išplautomis arkomis - gale. Porelei susiruošus nufotografuoti uolas, stiprus vėjas apačioje sukėlė bangas ir prieš juos esanti arka akimirksniu sutrūko ir nugrimzdo į jūrą. Žmonės liko atkirsti nuo kranto. Policijos sraigtasparniu turistai buvo nugabenti į saugią vietą, tačiau 40 m ilgio Londono Tilto atkarpa, jungianti jį su sausuma, prasmego visiems laikams.
    Visoje Port Kempbelo nacionalinio parko pakrantėje iš vandens kyla įvairiausių formų salelės, primenančios pleištus, kupetas, grotas, kaminus ir arkas. Sujungus šias saleles į vieną eilę, išryškėtų ankstesnė kranto linija. Dvylika Apaštalų, Londono Tiltas ir gretimi dariniai – Sargybinio uola, Kepėjo Krosnis bei Griaustinio urvas – tai šios linijos grandys.
    Port Kempbelo klintinės uolos susiformavo prieš 26 milijonus metų, kai visa ši teritorija buvo po vandeniu. Jūros dugne kaupėsi milijonai smulkučių jūros gyvūnų griaučių, kuriuose buvo gausu kalcio. Ilgainiui iš jų ant minkšto dumblo pagrindo susiformavo 260 m storio klinčių sluoksnis. Maždaug prieš 20 000 metų, paskutiniojo ledynmečio metu, vandens lygis jūrose krito ir uolos iškilo iš vandens. Vėjas, lietus ir bangos pradėjo ardyti minkštus skardžius, tad, bėgant amžiams, dėl nuolatinio orų poveikio dideli sausumos gabalai kas 20 – 30 metrų atskildavo į vandenyną. Vienur krantas atsitraukė tolygiai, nepalikdamas nė menkiausio ženklo, tačiau kitose vietose ardomo kranto vietoje liko uolos ir arkos.
    Šiose platumose stiprūs nuo Pietų vandenyno pučiantys vėjai sukelia dideles audras, jų metu kylančios milžiniškos bangos gali išplauti klintis net 60 m aukštyje virš aukščiausios vandens lygio žymos. Šalia Griaustinio urvo esanti Eketė akivaizdžiai rodo, kaip jūra išplauna trapesnių uolienų klodus ir braunasi į sausumą. Šioje vietoje vanduo veržiasi po žeme 400 m ilgio bangų išgraužtu tuneliu. Kai kur urvo stogas įgriuvęs, ir turistai, pažvelgę pro tokias „eketes", gali pamatyti apačioje teliūskuojantį vandenį.
    Vaizdingos uolos masina turistus visus metus. Šią vietą mėgsta ir paukščiai, ypač Tasmanijos audrapaukščiai (dar vadinami trumpauodegiais audrapaukščiais). Jie peri ant didžiausios pakrantės uolos, vadinamos Audrapaukščių sala, atodangų. Po nelengvo 14 400 km skrydžio iš Sibiro per Ramųjį vandenyną šioje saloje apsistoja šimtai tūkstančių audrapaukščių.

    Uolėtas prieglobstis

    Sala tiesiog mirga nuo vienas šalia kito uolų plyšiuose sukrautų lizdų. Čia paukščiai gali ramiai auginti savo jauniklius, nes tokiame aukštyje jų nepasiekia nei žiurkės, nei žmogus.
    Daugelis kitų paukščių - albatrosai, smigikai, kormoranai ir petreliai - atskrenda pasivaišinti žuvimi, kurios šioje vietoje tikra gausybė. Australija - Port Kempbelas Žiemą čia praplaukia didieji antarktiniai banginiai, nuo Antarktidos krantų traukiantys į Didžiąją Australijos įlanką pratęsti giminės, keletas jų čia ir apsistoja. Tačiau didžiuma 15 m ilgio banginių praplaukia šalia kranto nekreipdami jokio dėmesio į sūkuringą jūrą ir apirusias uolas.

    Londono tiltas

    Anksčiau ši plokščiaviršė uola turėjo dvi arkas, jungiančias ją su pakrantės uolomis, ir atrodė kaip senasis Londono tiltas, todėl taip ir pavadinta.
    Šiandien dalis Londono Tilto yra įgriuvusi, atsivėręs kraštas yra švaresnis ir šviežesnis palyginti su tamsesniu, vėjų nugairintu uolos paviršiumi. Pirmoji arka netikėtai įgriuvo j jūrą 1990 metų sausį, atkirsdama nuo kranto du turistus, tuo metu apžiūrinėjusius kitą arką. Pastarąją ilgainiui taip pat pasiglemš negailestingos jūros bangos.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    Puikus puslapis, dziaugiosi rades tiek daug ir idomios info. Pasaulis grazesnis negu maniau
    Data: 2009-06-05, Parašė: Gijo
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*