Simpsono dykuma - Australija - Australija - Įdomios vietos - wildlife
  • Simpsono dykuma
    Data: 2008-08-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 961, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Simpsono dykuma Bauginančios smėlio ir akmenų platybės pačiame Australijos viduryje meta iššūkį bebaimiams keliautojams.
    Ryškiai raudono smėlio bangos nuo horizonto iki horizonto raibuliuoja Simpsono dykumoje, plytinčioje sausojoje Australijos širdyje. 1845 metais pirmasis šį kraštą išvydęs europietis Charlesas Sturtas parašė, jog smėlio gūbriai driekiasi lygiagrečiomis linijomis ir „gena vienas kitą tarsi jūros bangos". Saulėtekis ir saulėlydis išryškina kopų simetriją, nes įkypuose spinduliuose raudonos keteros atrodo tarytum dykumos paviršiumi vilnijantys degančių anglių pylimai, o įdubimai tarp jų - tarsi gilios rašalo griovos.
    Plotu prilygstanti beveik pusei Italijos, Simpsono dykuma yra pati nesvetingiausia Australijos vieta. Tarp kopų, kurių aukštis apie 20 m, slūgso molio klodai ir plyti aštriabriaunių akmenų lygumos. Ši dykuma – tai sausiausia žemyno vieta, per metus čia iškrinta vos 125 mm kritulių. Ilgus mėnesius šioje išdegintoje žemėje sugeba išgyventi tik suvytę krūmokšniai ir nendrinės žolės. Čia galima sutikti tik driežų ir kengūrinių pelių, nuo dienos kaitros besislepiančių savo urvuose. Reti, tačiau smarkūs lietūs šią dykumą stebuklingai pakeičia. Bemaž per vieną naktį dykumą užkloja žalias kilimas, netrukus pasidabinantis ryškiais purpuriniais karoliais – viliodamos vabzdžius ir paukščius, rausvai violetiniais žiedais pražysta portulakos.
    Valstybės paskirtas topografas Charlesas Sturtas degė nekantrumu ištyrinėti šią teritoriją. Stebėdamas migruojančius paukščius, jis darė prielaidą, kad kažkur teritorijos gilumoje, turėtų būti žemėlapyje dar nepažymėtas vandens telkinys. Būtent jį jis buvo užsibrėžęs surasti išvažiuodamas iš Adelaidės 1844 metais. Tačiau jau po metų Charleso Sturto grupė grįžo patyrusi nesėkmę. Įveikę „neaprėpiamą, rūškaną, akmenimis grįstą lygumą" (šiandien vadinamą Sturto Akmenuotąja dykuma), iškankinti troškulio ir alkio, jie pasiekė rytinį grėsmingos Simpsono dykumos kraštą. Svilinanti rekordiškai karštos vasaros kaitra (termometro stulpelis buvo pakilęs iki 70°C) ir skorbutas, kurį sukėlė prastas maistas – duona ir vanduo - pakirto keliautojų jėgas.
    1939 metais dykumų tyrinėtojas daktaras Cecilis Madiganas surengė mokslinę ekspediciją į dykumą kupranugariais. Jis pavadino dykumą Alfredo Simpsono, Karališkosios geografų draugijos Pietų Australijos filialo prezidento, vardu.

    Iki šiol neprijaukinta

    Raudoną spalvą smėliui suteikia geležies oksido grūdeliai, o aplink upelius, kurių čia reta, smėlis baltas. Kopas priešistoriniais laikais supustė galingi vėjai ir šiandien jos atrodo beveik taip pat kaip maždaug prieš 14 000 metų, kai vėjai nurimo, o kritulių padaugėjo tiek, kad krūmokšnių ir žolynų šaknys galėjo įsitvirtinti smėlyje. Šiandien keliautojai gali pervažiuoti dykumą skersai išilgai, tačiau bet kurią sekundę turi būti nusiteikę susigrumti su smėlio audromis, akmenimis, purvu ir alinančiu karščiu.
    Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
    Daugiau straipsnių: Australija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*