Indonezija - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Indonezija:
    Balio sala - Šventyklos ir turgavietės
    Data: 2009-04-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2075, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Balio sala - Šventyklos ir turgavietės Legenda pasakoja, kad kartą Javos karalius už nepaklusnumą išvijo savo sūnų. Žiūrėjo, kol jis nuėjo sąsmauka į gretimą salelę, ir tada žemėje nubrėžė liniją. Į tą vietą plūstelėjo jūra, pradingo sąsmauka ir radosi tai, ką šiandien vadiname Balio sala. Balis yra maždaug už trijų kilometrų nuo Javos salos. Ši nedidelė vulkaninės kilmės sala (153 km ilgio ir 112 km pločio) yra viena turistų mėgstamiausių Indonezijos salų. Centrinėje ir rytinėje dalyje iškyla kalnai su virtine aukštų ugnikalnių. Aukščiausia viršūnė - 3142 m aukščio Agungo (Agung) ugnikalnis, kurio paskutinis išsiveržimas įvyko 1963 m. kovo mėnesį.
    Tankiais miškais apžėlę ugnikalnių šlaitai išraižyti slėnių, šniokščia sraunios upės su kriokliais ir slenksčiais, krateriuose tyvuliuoja ežerai - toks natūralus Balio kraštovaizdis. Pietinėje salos dalyje yra nepaprastai derlingų žemių. Čia įrengta efektyvi drėkinimo sistema. Įspūdingai atrodo didžiulės ryžių terasos. Taip pat auginamos cukranendrės, kava, kopra, tabakas, vaisiai ir daržovės.
    Komodo nacionalinis parkas
    Data: 2009-01-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 16450, Komentarų: 4, Vieta žemėlapyje
    Komodo nacionalinis parkas Į rytus nuo Sumbavos ir į vakarus nuo Floreso salos, Pietų Indonezijos centre, yra nedidelis salynas, kuriame laikas, rodos, sustojo mezozojaus eroje. Gamta apdovanojo šias salas ne tik švelniu ir ne per daug drėgnu klimatu, bet ir skaidriais vandenimis bei fantastiškais paplūdimiais, neprilygstamo prašmatnumo povandeniniais gyvūnais, gyventojais, kurių svetingumas virtęs tradicija, ir tokiu nepaprastu padaru, kad jo vieno pamatyti verta čia atkeliauti. Šis nuostabus rojus - Komodo nacionalinis parkas.
    Kad čionykštis kraštovaizdis unikalus ir kad jį reikia išsaugoti būsimosioms kartoms, žmonės suprato seniai. Tiesą sakant, ši teritorija gamtos draustiniu tapo 1938 metais, o nacionalinis parkas čia įkurtas 1980 metais. Nuo to laiko parko administracija, bendradarbiaudama su gamtosaugos komisija ir Indonezijos vyriausybe, stengiasi tvarkyti teritoriją, atsižvelgdama tiek į ekologiją, tiek į vietos gyventojų papročius bei reikmes. Pasaulis irgi pripažino Komodo nacionalinio parko svarbą, 1977 metais jis paskelbtas biosferos rezervatu, 1991 metais - Pasaulio paveldo paminklu.
    Daugybės Budų šventykla Javoje
    Data: 2008-08-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 640, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Daugybės Budų šventykla Javoje Borobudūrą gausiai lanko maldininkai.
    Dvaro žvaigždininkams buvo liepta atidžiai išžvalgyti kiekvieną karalystės pėdą ir aptikti, kur būtent vyriškasis Saulės pradas prasiskverbia į moteriškąjį Žemės. Išminčiai ilgai tyrė žvaigždžių padėtį, skaičiavo, matavo, samprotavo, kol pagaliau nusprendė: dieviškasis susiliejimas įvyksta ant didelės apskritos kalvos derlingame Kedaus slėny Javos vidury.
    Šitaip aštuntojo amžiaus vidury buvo aptikta geriausia vieta dieviškojo Meraus kalno atvaizdui statyti. Anot senovės indų, šis kalnas esąs Visatos ašis, aplink kurią sukasi pasauliai.
    Didžiulei Meraus kalno šventyklai ant pasirinktos kalvos pastatyti prireikė tūkstančio kūlių (hindi kūlikuli - uždarbiavimas) – taip pietryčių Azijoje vadinami darbininkai. Aštuoniasdešimt metų jie taikė, derino dailiai išpjautus akmenis, krovė juos vieną ant kito, kol aptaisė kalvą devyniomis akmens pakopomis, o ant jų pastatė dešimtąją – Meraus kalno viršūnę. Jie sumūrijo 67 740 m3 tašytų akmenų, nepanaudoję nė žiupsnio skiedinio. Šventyklos aukštis 31,5 m, pagrindas 123 m2.
    Krakatau
    Data: 2008-08-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2077, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje
    Krakatau Toje jūros vietoje, kur išsiveržė ugnikalnis ir nusinešė 36 000 žmonių gyvybę, iškilo nauja sala.
    Keistas grėsmingas dundėjimas ėmė sklisti iš buvusios tokios nuostabios Indonezijos Krakatau salos 1883-įųjų gegužę. Po keleto mėnesių triukšmas sustiprėjo. Praplaukiantys laivai pranešė, kad išsiveržimo garsas buvo toks stiprus, jog trūko ausų būgneliai. Didžiulės plaukiojančios putotos pemzos gabalai pamažu užgrūdo Sundos sąsiaurį - laivų kelią tarp Javos salų ir Sumatros.
    Stori pelenų debesys uždengė dangų keletui dienų užtemdydami saulę. Laivus nuklojo nuosėdos ir šią karštą košę bei pelenus reikėjo susemti tamsoje, tvyrant troškiam ir dvokiančiam siera orui. Jūra bangavo keistomis didžiulėmis įdubomis ir kadangi bangos lūžo prie Javos ir Sumatros krantą, karštas vanduo užliejo pakrančių gyvenvietes.
    1883-įųjų rugpjūčio 27-ąją, maždaug 10 val. ryte, Krakatau salą visiškai sunaikino vienas didžiausių kada nors užfiksuotų sprogimų. Jo garsas buvo girdėti net už 3500 km esančioje Australijoje. Sala tiesiog suiro - ji buvo sutrinta į dulkes. Maždaug 19 kub. km vulkaninių medžiagų iššovė į orą. Dulkių kamuolys pakilo 80 km ir daugelį metų skriejo aplink Žemę mažindamas visame pasaulyje vasaros temperatūrą ir kurdamas įspūdingus saulėlydžius.
    Keli Mutu
    Data: 2008-08-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 551, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Keli Mutu Sakoma, kad Indonezijos salos ežeras, žaižaruojantis besikeičiančiomis spalvomis, - sielų poilsio vieta.
    Floreso gyventojai tikina, kad burtininkpų sielos gyvena aukštai kalnuose jų gimtojoje Indonezijos sa loje, ežere, kurio vanduo atrodo juodas. Netoli jo esantis žalias ežeras yra nusidėjėlių sielų namai, o skaistuolių ir kūdikių sielos ilsisi trečiajame blyškesnės žalsvos spalvos ežere.
    Visi ežerai yra daugiau kaip 1600 m aukštyje, Keli Mutu, vieno iš daugybės Floreso užgesusių ugnikalnių, kraterio lopšyje. Saloje veikia 14 ugnikalnių ir čia dažni žemės drebėjimai.
    Nenusakomų spalvų ežerai, telkšantys vienas šalia kito, tampa mįslingi, kai išgirstate, kad ne taip jau seniai jų vanduo buvęs trijų spalvų - juodos, kaštoninės ir mėlynos. 1960 m. jie buvo balintos kavos, raudonai rudos ir mėlynos spalvos. Prieš trisdešimt metų jų spalva buvo panaši į dabartinę.
    Iki šiol dar niekas neatskleidė, kodėl tokios ežerų spalvos ir kodėl jos keičiasi. Jie paslaptingai glūdi karštose įdubose ir ten dėl nežinomų priežasčių pasikeičia jų spalva.