Daugybės Budų šventykla Javoje - Indonezija - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Daugybės Budų šventykla Javoje
    Data: 2008-08-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 641, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Daugybės Budų šventykla Javoje Borobudūrą gausiai lanko maldininkai.
    Dvaro žvaigždininkams buvo liepta atidžiai išžvalgyti kiekvieną karalystės pėdą ir aptikti, kur būtent vyriškasis Saulės pradas prasiskverbia į moteriškąjį Žemės. Išminčiai ilgai tyrė žvaigždžių padėtį, skaičiavo, matavo, samprotavo, kol pagaliau nusprendė: dieviškasis susiliejimas įvyksta ant didelės apskritos kalvos derlingame Kedaus slėny Javos vidury.
    Šitaip aštuntojo amžiaus vidury buvo aptikta geriausia vieta dieviškojo Meraus kalno atvaizdui statyti. Anot senovės indų, šis kalnas esąs Visatos ašis, aplink kurią sukasi pasauliai.

    Statybos vyko aštuoniasdešimt metų

    Didžiulei Meraus kalno šventyklai ant pasirinktos kalvos pastatyti prireikė tūkstančio kūlių (hindi kūlikuli - uždarbiavimas) – taip pietryčių Azijoje vadinami darbininkai. Aštuoniasdešimt metų jie taikė, derino dailiai išpjautus akmenis, krovė juos vieną ant kito, kol aptaisė kalvą devyniomis akmens pakopomis, o ant jų pastatė dešimtąją – Meraus kalno viršūnę. Jie sumūrijo 67 740 m3 tašytų akmenų, nepanaudoję nė žiupsnio skiedinio. Šventyklos aukštis 31,5 m, pagrindas 123 m2.
    Statydami šventovę Javos gyventojai pamaldumu ir uolumu toli pranoko tuos, kurie atnešė jiems naująjį Budos tikėjimą. Visas devynias pakopas puošia 504 bronzinės ir akmeninės Budos statulos, 1460 akmens raižiniai pasakoja apie jo gyvenimą bei mokymą, o 1212 sukurti šiaip sau, puošybai. Tad 830 metais baigus statybas toli paėjo girdas apie įstabųjį Borobudūrą – kiekvieno Budos garbintojo širdžiai brangią Daugybės Budų šventyklą.
    Ir dabar Budos maldininkams šis gelsvai rudas kalnas – šventovė regisi neprilygstamas pasaulio stebuklas. Laikrodžio rodyklės kryptimi apeidami visus devynis jos lygmenis Budos garbintojai įsivaizduoja žengią žemiškojo gyvenimo vingiais dangun. Paskui jie pastovi prie kiekvieno Budos atvaizdo ar akmens raižinio, apmąstydami Mokytojo gyvenimo kelią bei mokymą. Ant trijų aukštutinių pakopų išrikiuoti septyniasdešimt du akmeniniai varpo pavidalo kaupai, vadinami stūpomis, kurių viduje stovi akmeninės Budos statulos. Pačiame viršuje kūpso didžiausias ir vienintelis tuščias, reiškiantis visišką ramybę ir prašviesėjimą – nirvaną.
    Iki dešimtojo amžiaus vidurio Borobudūras sutraukdavo minias maldininkų iš viso Indonezijos salyno, bet vėliau jį nurungė kitos, naujesnės maldyklos salos rytuose. 1006 metais išsiveržus Merapio ugnikalniui, Borobudūras buvo smarkiai apgadintas – statulos išblaškytos, o šventyklą užliejo storas sluoksnis lavos. Netrukus kalva apžėlė mišku ir ilgus šimtmečius prabuvo užmarštyje.

    Pagaliau šventovė atstatyta

    1814 metais Borobudūrą pradėta kasinėti – mat Malajos srities vyriausiajam valdytojui anglui serui Tomui Stanfordui Raflui panūdo sužinoti, iš kur radosi dailiai drožinėti akmenys, kuriuos jis aptiko Kedaus slėnio brūzgynuose. Po kelių dešimtmečių dalis šventyklos buvo atkasta. Atrodė ji apgailėtinai - didžiuma bronzos skulptūrų buvo dingusios, o daugelis akmeninių liko be galvų.
    1907 – 1911 metais rimtų atnaujinimo darbų ėmėsi olandas Teodoras van Erpas. Pirmiausia buvo surinkta smulki vaizdinė bei istorinė medžiaga apie šventyklą, o paskui kruopščiai ir kantriai atkurta jos buvusi išvaizda. Tad šiandien, kaip ir prieš tūkstantį metų, Budos garbintojai gali vėl aplankyti dangiškąjį Meraus kalną žemėje. Tikima, kad palaikęs ranką sienos įduboje, kur stovi Budos atvaizdas, gali tikėtis didelės laimės.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Azija , Indonezija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*