Jordanija - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Jordanija:
    Petra - uolose iškirstas nabatėjų karalių miestas
    Data: 2008-08-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1165, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Petra - uolose iškirstas nabatėjų karalių miestas Seniai išnykusios tautos kapai.
    Klajokliai įtariai žvilgčiojo i arabiškai apsirengusi nepažįstamąjį, pasivadinusį Ibrahimu ibn Abdalachu al Šamiu. Jis tvirtino keliaująs aplankyti pranašo Mozės brolio Arono kapo. Nors žmogelis gana sklandžiai dėliojo arabų žodžius, tačiau šnekėti vokiškai ar švediškai jam sekės daug geriau. Šiaip ar taip, jis nusigavo Petros į slėnį, apie 80 km į pietus nuo Mirties jūros. Jeigu Johanas Liudvigas Burkhartas (Johann Ludwig Burckhardt) tąsyk nebūtų apsimetęs arabu, jam vargiai būtų pavykę 1812 metų rugpjūtį pasiekti savo kelionės tikslą. Jis buvo pirmasis europietis, įkėlęs koją į paslaptimi alsuojantį apgriautą miestą, slypintį giliame kalnų tarpeklyje, pro kurį kadaise ėjo senasis vilkstinių kelias. Dabar čia Jordanijos karalystės valdos.
    Šitaip smalsuolio Burkharto dėka Vakarai sužinojo apie nabatėjų karalystę ir uolose iškaltą jos įstabią sostinę keistoje plokštikalnėje, iškilusioje apie 915 m virš jūros lygio, iš visų pusių juosiamoje aukštų kalnų. Patekti ten gali tik vienintele siaura perėja. Nabatėjai (keletas klajoklių arabų genčių) čia atsikėlė antrajame amžiuje pr. m. e. Per trejetą šimtmečių Petra (graikų k. petros - uola, akmuo), Nabatėjos karalystės sostinė, išaugo į svarbų prekybos mazgą – čia kryžiavosi net keli kupranugarių vilkstinių keliai. Vietos gyventojai uolose iškirto nuostabių kapaviečių savo valdovams. Pasak žinovų, šią kapaviečių išvaizdoje ir puošyboje gražiai dera graikiški bei rytietiški bruožai.
    Negyvoji jūra
    Data: 2008-08-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1711, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Negyvoji jūra Sūrus saulės išdegintas pasaulis gerokai žemiau jūros lygio yra pasakojimų apie Loto žmoną ir karalių Dovydą fonas.
    Žemiausiame Žemės taške tyvuliuoja vandens telkinys, kurio glotnų mėlyną paviršių perduria druskos stulpai. Vietomis druskos luitai plūduriuoja ant vandens tarsi purūs ledkalniai. Šis beveik negyvenamas telkinys yra Negyvoji jūra, Biblijos pasakojimo apie Loto žmoną veiksmo vieta. Nepaklususi ir pažvelgusi atgal, kaip nuodėmingieji Sodomos ir Gomoros miestai žūva ugnyje ir sieroje, ji pati buvo paversta druskos stulpu. Pasak kai kurių archeologų, abu šie miestai tūno užlieti jūros pietinėje seklumoje.
    Negyvoji jūra yra 396 m žemiau jūros lygio Jordano slėnyje, Didžiojo tarpeklio slėnio šiaurėje. Tarpeklio slėnis prasideda Jordano upės viršupyje ir tęsiasi į pietus per Negyvąją ir Raudonąją jūras, Rytą Afriką. Vietomis ežeras yra maždaug 400 m gylio ir ten jo dugnas yra beveik 0,8 km žemiau jūros lygio.