Petra - uolose iškirstas nabatėjų karalių miestas - Jordanija - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Petra - uolose iškirstas nabatėjų karalių miestas
    Data: 2008-08-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1166, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Petra - uolose iškirstas nabatėjų karalių miestas Seniai išnykusios tautos kapai.
    Klajokliai įtariai žvilgčiojo i arabiškai apsirengusi nepažįstamąjį, pasivadinusį Ibrahimu ibn Abdalachu al Šamiu. Jis tvirtino keliaująs aplankyti pranašo Mozės brolio Arono kapo. Nors žmogelis gana sklandžiai dėliojo arabų žodžius, tačiau šnekėti vokiškai ar švediškai jam sekės daug geriau. Šiaip ar taip, jis nusigavo Petros į slėnį, apie 80 km į pietus nuo Mirties jūros. Jeigu Johanas Liudvigas Burkhartas (Johann Ludwig Burckhardt) tąsyk nebūtų apsimetęs arabu, jam vargiai būtų pavykę 1812 metų rugpjūtį pasiekti savo kelionės tikslą. Jis buvo pirmasis europietis, įkėlęs koją į paslaptimi alsuojantį apgriautą miestą, slypintį giliame kalnų tarpeklyje, pro kurį kadaise ėjo senasis vilkstinių kelias. Dabar čia Jordanijos karalystės valdos.
    Šitaip smalsuolio Burkharto dėka Vakarai sužinojo apie nabatėjų karalystę ir uolose iškaltą jos įstabią sostinę keistoje plokštikalnėje, iškilusioje apie 915 m virš jūros lygio, iš visų pusių juosiamoje aukštų kalnų. Patekti ten gali tik vienintele siaura perėja. Nabatėjai (keletas klajoklių arabų genčių) čia atsikėlė antrajame amžiuje pr. m. e. Per trejetą šimtmečių Petra (graikų k. petros - uola, akmuo), Nabatėjos karalystės sostinė, išaugo į svarbų prekybos mazgą – čia kryžiavosi net keli kupranugarių vilkstinių keliai. Vietos gyventojai uolose iškirto nuostabių kapaviečių savo valdovams. Pasak žinovų, šią kapaviečių išvaizdoje ir puošyboje gražiai dera graikiški bei rytietiški bruožai.

    Paslaptingos kapavietės

    Vietiniams nedavė ramybės atvykėlio keistenybės, tad nespėjusį kaip reikiant apsidairyti Burkhartą jie paragino greičiau apleisti kraštą. Netrukus po to paslaptinga karalyste bei jos palikimu susidomėjo Anglijos, Prancūzijos, JAV Vokietijos ir galiausiai pačių arabų mokslininkai bei kasinėtojai. Nabatėja jau buvo pradėjusi nykti, kai 106 metais ją užėmė Romos imperatorius Trajanas. Jos vietoje jis įkūrė Arabijos provinciją, o Petroje – tvirtovę savo įgulai.
    Iš geriausiai išlikusių Nabatėjos laikų statinių minėtina 23 m aukščio Kasr al Bint Fira`un (Faraono dukters tvirtovės) šventykla, pastatyta pirmajame amžiuje ir skirta aukščiausiajam dievui Dušarui bei jo motinai, deivei al Uzai. 12 m2 altorius priešais šventyklą tikriausiai naudotas ugnies apeigoms bei gyvuliams aukoti.
    Remdamiesi įrašais, kuriuos aptiko atidengę užgriuvusias kolonas, kasinėtojai kitą, taip pat gana įspūdingą statinį pavadino Liūto ilčių šventykla. Šiuo metu beveik visos karalių kapavietės yra daugmaž tinkamai sutvarkytos ir apsaugotos. Margame smiltainyje įamžintas jų statytojų meistriškumas kelia susižavėjimą ir pagarbą.
    Meniniu požiūriu vertingiausia laikoma 40 m aukščio ir 25 m pločio "raudonoji" priekinė al Kazne (iždinės) siena. Iždinė dviejų aukštų. Pirmame esantis įėjimas padabintas šešiomis Korinto puošybos kolonomis. Antrą aukštą sudaro uolose iškirsta apskrita patalpa, skirta egiptiečių deivės Izidės skulptūrai. Iždinė dar padabinta amazonių, liūtų, nabatėjų deivių, graikų sakmių veikėjų atvaizdais. Nors kadaise šis didingas pastatas radosi kaip vieno iš paskutiniųjų nabatėjų valdovų kapavietė, ligi pat šių dienų aplinkiniai gyventojai čia nesėkmingai ieško Egipto faraonų paslėptų lobių.
    Šiandien svetimšaliams nebūtina apsimesti arabais, kad patektų čionai – ne taip, kaip Burkharto laikais. Jau seniai Petrą, nuostabą uolose iškaltą miestą, į kurį, patenkama per siaurą Sik al Baris perėją, nevaržomai lanko keliauninkai iš viso pasaulio. Jie čia net labai laukiami.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Azija , Jordanija
    Komentarai:
    Geras straipsnis.
    Data: 2008-11-26, Parašė: Ingrida
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*