Kambodža - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Kambodža:
    Tonle Sapas
    Data: 2010-05-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 967, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Tonle Sapas Tonle Sapo pavadinimas reiškia didelę gėlo vandens upę, o iš tiesų tai yra labai svarbi ežero ir upės sistema Kambodžoje bei didžiausias gėlavandenis ežeras Pietryčių Azijoje. Ežeras Kambodžos lygumos įduboje susiformavo prieš 6000 metų dėl žemės nusėdimo. Jo vanduo įteka į Tonle Sapo upę, o paskui į Mekongą netoli Pnompenio.
    Tai vienas didžiausių ne prie jūros esančių žvejybos rajonų pasaulyje, pagrindinis baltymų šaltinis didžiajai gyventojų daliai bei kasdieninis darbas daugiau nei milijonui žmonių. Be kita ko, ežeras - puiki terpė veistis žuvims, vėliau migruojančioms į Mekongo upę. Per metus joje sužvejojama 2 milijonai tonų žuvies ir ja aprūpinami Kinijos, Mianmaro, Tailando, Kambodžos ir Vietnamo gyventojai.
    Beveik visą metų laiką ežeras užima 2700 kvadratinių kilometrų teritoriją ir siekia tik 1 m gylį. Musonų sezono metų pastebimas unikalus gamtos reiškinys: Tonle Sapo upės srovės kryptis pasikeičia dėl didžiulio kiekio vandens, patenkančio į Mekongo upę. Ežero teritorija padidėja penkis kartus, o gylis siekia beveik 10 m. Šiuo metu ežerą supantys pelkių miškai ir rytinio kranto ganyklos užliejamos, o iki vandeniui visiškai atslūgstant ir srovei atgaunant pirminę kryptį žuvys nunešamos į Mekongą. Nuslūgus vandeniui, teritorija lieka padengta trąšiu dumblažemio sluoksniu.
    Neprilygstamoji Vato šventykla Ankoroje
    Data: 2008-08-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 886, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Neprilygstamoji Vato šventykla Ankoroje Kambodžos džiunglės slepia vieną iš gražiausių Azijos miestų.
    Senovės khmerų sostinės Ankoro puošmena – tarsi auksinės kalnų viršūnės į dangų šaunantys smailūs karališkųjų Vato šventyklų bokštai. Šis kadaise didžiulis ir klestintis miestas plyti Kambodžos šiaurės vakaruose. Vienuoliktojo šimtmečio pradžioje jame gyveno per milijoną gyventojų. Jie pelnytai didžiavosi dailiomis Budos maldyklomis ir nesuskaičiuojama daugybe šventovių, skirtą seniesiems indų dievams. Ko gero, tai buvo puikiausias anų laikų didmiestis visoje Azijoje. Kinų pasiuntinys Ču Takvanas turėjo laimės regėti jo prašmatnybes, gėrėtis, kaip gražuolės karalaitės, slėpdamosi nuo saulės po raudono audeklo stogeliais, jodinėja drambliais, uodė ore tvyrantį švelnų jazminų kvapą, mėgavosi puikia muzika, grojo dūdelėmis, varinėmis lėkštėmis ir gongais.