Kinija: Kinrožių kaimas - Nuostabus kaip kinrožių žiedai
Udženas - 2000 metų senumo vandens miestas Džedziange
Džugės kaimas - Pastatytas pagal Devynių pilių ir Aštuonių diagramų modelį
Dangdzia kaimas - Puikus kaimo ir pilies duetas
Čiaosi kaimas - Giliai kalnuose pasislėpęs chakasų kaimas
Nanšės kaimas - Mažas 800 metų senumo kaimelis
Akmens kaimas - Dažymo vašku namai
Džaosingas - Šalis kurioje gyvena dongų tauta
Čingjanas - Vietovė prie Huasi upelio
Chakasų žemės pastatai Jongdinge
Peitianas - Nuošalus senovinis kaimas Fudziano provincijoje
Čangtingas - Chakasų kaimas prie Tindziango upės
Mingjuė Bajus - Rojus žemėje
Mudu - Upių ir mažų tiltukų gyvenvietė
Nanpingas - Senovinis protėvių šventyklų kaimas
Tunsi - Trijų upių santakoje
Jangšuo kalnai ir upės - Guilino pasididžiavimas
Ujuanas - Vaizdingasis miestas
Langdžongas - Čia gyveno legendiniai protėviai
Huangjao - Devyni šimtai metų istorijos
Hongcuno kaimas - Kaimas tarsi iš senovinio kinų paveikslo
Sidi - Kaimas, panašus į laukinį sodą
Honkongas - Smagi naktis Rytų perle
Čangčunas - Miestas žaliame koridoriuje
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Harbinas - Egzotiškas ledo miestas toli šiaurės rytuose
Guangdžou - Baijuno kalnas, išsiskiriantis pavasarį
Šenjangas - Čingų dinastijos lopšys
Lušunas - Daug istorinių įvykių matęs miestas
Dalianas - Pajūrio miestas, kupinas rytų ir vakarų romantikos
Šanchajus: Bundas - klestintis kaip visada
Čingdao - Daoistinės ir europietiškos architektūros pajūrio miestas
Jungango urvai - Atrastas akmens skulptūrų lobis
Taišano kalnai - Kur gamta susilieja su istorija ir kultūra
Džoudžuangas - Vandens miestą gaubiantis švelnumas
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Gugės karalystės griuvėsiai - Įkūrimas ir žlugimas
Longmeno urvai - Abipus uolų
Udango kalnas - Šventas kalnas su senovine architektūra
Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Šaosingas - Turtingos tradicinės kultūros miestas
Dzingdedženas - 1600 metų amžiaus imperatoriškoji porceliano sostinė
Dženjuanas - Karinis miestas prie pietinės sienos
Sudžou - Praeities ir ateities sapnas
Huidžou - Nykstantis klestėjimas
Fenikso apskritis - Kur drakonas ir feniksas atneša žmonėms sėkmę
Lidziangas - Senovės miestas prie sniego kalno, senosios nasių muzikos gimtinė
Dali - Senovės kultūros miestas, paskendęs gėlėse
Čengdu - Gausybės kraštas
Pingjao - Mingų ir Čingų dinastijų finansinis centras
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
Džengdžou - Kelionė laike
Čufu - Konfucijaus gimtinė ir kerintis Rytų kultūros akmuo
Činhuangdao - Poezija prie Pietų Kinijos jūros
Dzingdziango rūmai - Dinastija tolstanti į užmarštį
Vakarų Sia režimo imperatorių kapavietės
Hangdžou - Buvusi Pietų Sungų dinastijos sostinė
Nandzingas - Senas šešių dinastijų miestas
Čengdė - Garsi imperatorių poilsiavietė
Kaifengas - Tūkstantį metų trunkantis sapnas
Luojangas - Daugiau negu tūkstančio metų amžiaus senovės sostinė
Sijanas - Senovės sostinė, mačiusi 13 dinastijų
Mingų kapinės - Čia ilsisi Mingų dinastijos imperatoriai
Čingų dinastijos Rytinės ir Vakarinės kapinės
Vasaros rūmai - Gražiausias pasaulyje imperatoriškasis sodas
Tuopos Alašano lygoje
Juanjango terasų laukai - Žmogaus ir gamtos simfonija
Terasų laukai - Drakono nugara
Pusmėnulio šaltinis - Skaistus perlas ir pusmėnulis dykumoje
Čiantango potvynis - Natūralus pasaulio vandens stebūklas
Džados molinis miškas - Vandens ir vėjo kūrinys
Huanguošu krioklys - Vis kitokie vaizdai iš skirtingų stebėjimo vietų
Mapang Jumco - Niekada nenugalimas nefrito ežeras
Huašano kalnas - Kur susitinka legenda, romantika ir uolos
Hukou krioklys - Geltonoji upė plūsta žemyn iš dangaus
Auksinių akmenų paplūdimys
Kano gamtos draustinis - Magiška nepaprasto grožio vieta
Hailuo loma Gongos kalne
Vakarų ežeras - Dešimt akį džiuginančių vaizdų
Lidziango upė - Aistringas ir pasakiškas vanduo
Sišuangbana - Auksinis feniksas drėgnuosiuose tropikų miškuose
Čangbaišano kalnas - Įspūdingų vitšukalnių ir ežerų šalis
Činghajaus ežeras - Veidrodis, spindintis aukštai kalnuose
Šangri-la apygarda - nuostabus tyro oro kraštas
Turfanas - Liepsnos, vynuogių ir kultūros kraštas
Tianči ežeras - Ramybe dvelkiantis ežeras tarp aukštų kalnų
Luguhu ežeras - matriarchalinė bendruomenė
Huanglongas - Didingiausias karstinis kraštovaizdis žemėje
Daočengas - Rojaus kampelio dvasia Sičuane
Ulingo ištakos - Neprilygstamos viršukalnės
Lušano kalnas - Magiško kalno ir upės šventykla
Dziudžaigou - Pasakų šalis, pasislėpusi giliame slėnyje
Volongo nacionalinis parkas
Geltonasis kalnas
Tibetas - Dalai Lamos rūmai
Didžioji Kinų siena
Molinė Kinų kariauna
Uždraustas miestas Beidzingas
Guilino karstas
Takla Makano dykuma
Tian Šanio kalnai
Jangdzės tarpekliai
Lunano akmenų miškas
Azija: Afganistanas , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Pusmėnulio šaltinis - Skaistus perlas ir pusmėnulis dykumoje
Data: 2009-08-31, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 821, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Pusmėnulio šaltinis yra Skambančios smėlio kalvos (Mingša kalvos) šiauriniame šlaite, 5 km į pietus nuo Dunhuango miesto, Gansu provincijoje. Jis yra 300 m ilgio iš rytų į vakarus, 50 m pločio iš pietų į šiaurę ir 5m gylio. Šaltiniui būdinga pusmėnulio forma, todėl jis taip ir pavadintas. Anksčiau Pusmėnulio šaltinis buvo Danghės upės atkarpa. Upės vagai keičiantis kilpa pamažu tapo atskiru vandens telkiniu.
Šiaurinėje ir pietinėje šaltinio pusėje stūkso aukštos smėlio kalvos, vadinamos Skambančiomis smėlio kalvomis. Tokį vardą kalvos gavo ne todėl, kad gali pačios skleisti garsus - taip yra todėl, kad kai žmonės čiuožia smėlio kalvomis žemyn, pasigirsta skambantis garsas. Dėl ypatingos smėlio kalvų konfigūracijos ir unikalios apylinkių topografijos vėjas sukuria išskirtines oro sroves, kurios, nešdamos smėlį, sukelia švilpimą, girdimą prie šaltinio. Šaltinį nuolat papildo Danghės upės požeminė srovė, todėl jo vandens lygis visuomet toks pat. Viso to dėka per pastaruosius tūkstantį metų šaltinis buvo pilnas vandens ir gyvavo kartu su smėlio kopomis. Jis niekada nenusenka, netgi per ilgas sausras, ir niekada nepatvinsta, kai lyja. Vanduo visą laiką yra skaidrus ir melsvas. Žmonės davė šiai sričiai pavadinimą „Skaidrus pusmėnulio šaltinis apyaušriu“.
Senovės poetas rašė: „ Tu siūlai mums pusmėnulio formos veidrodį. Vėjas niekad negali tavęs užpustyti, ramus gyvenimas mus lydi visą laiką“. Keliautojai jau daugybę metų žavisi Pusmėnulio šaltinio grožiu.
Pasakojama, kad seniai, labai seniai sritis aplink Dunhuangą buvo Didžioji Gobio dykuma. Tada nebuvo jokių skambančių smėlio kalvų - taip pat ir jokio Pusmėnulio šaltinio.
Vienais metais stojo ilga sausra. Visi pasėliai ir augalai nuvyto ir žuvo. Žmones kamavo baisus troškulys, ir jie vis verkė ir verkė. Graži ir geraširdė Baltojo debesies fėja, eidama pro šalį, išgirdo jų širdį veriančias aimanas. Fėjai pagailo kenčiančių žmonių ir ji taip pat ėmė verkti, o ašaros nesulaikomai tekėjo žemyn iš dangaus. Jos iš karto tapo skaidriais šaltiniais, kurie išgelbėjo žmones nuo baisios nelaimės. Žmonės dėkodami pastatė šventyklą Baltojo debesies fėjai garbinti. Tačiau tai supykdė Didžiojo smėlio nemirtingąjį Dieviškojoje smėlio šventovėje. Pasitelkęs savo magišką jėgą, jis metė žemyn smėlio krūvas, ketindamas užversti juo šaltinį. Tačiau Baltojo debesies fėja, padedama mėnulio, nusprendė sutramdyti Didžiojo smėlio nemirtingąjį. Kova vyko penktąją kinų kalendoriaus dieną, kai danguje švietė jaunas mėnulis, padėdamas Baltojo debesies fėjai, pasivertusiai vėsiu ir skaidriu tvenkinėliu, iš kurio žmonės galėjo gerti ir drėkinti žemę. Didžiojo smėlio nemirtingasis, norėdamas nugalėti savo varžovę, pasitelkė dar daugiau kerų. Tuomet mėnulio deivė labai supyko. Ji pasmerkė Didžiojo smėlio nemirtingąjį už įžūlumą ir bauginimą. Mostelėjusi plačia savo drabužio rankove, deivė pasiuntė slenkantį smėlį į kalvos viršūnę ir sukėlė audrą. Didžiojo smėlio nemirtingasis sustaugė kaip griaustinis, kuris privertė smėlio kalvas skambėti.
Šiandien čia atvykstantys žmonės nori savo akimis pamatyti stebuklingąjį pusmėnulį, apsuptą smėlio kopų.
Šaltinio vanduo, vėsus, tyras ir gardus, ramiai tyvuliuoja smėlio kopų glėbyje jau tūkstančius metų. Nors dažnai jį puldavo nuožmus vėjas ir piktas smėlis, melsvas šaltinis vis dar gyvas. Jis tarsi gražuolės akys - tyros, užburiančios ir aistringos, arba merginos lūpos - mįslingos, švelnios ir gundančios, arba veikiau lyg Hami meliono riekė - nefrito spalvos, krištolinė ir saldi.
Prie Pusmėnulio šaltinio grakščiai stiebiasi tuopos ir su vėju šoka gluosniai svyruokliai. Čia galite užuosti kvapių siauralapio žilakrūmio žiedų aromatą, pamatyti linguojančius nendrynus bei plazdančius laukinius paukščius. Koks tai poetiškas ir vaizdingas gamtovaizdis! Vakariniame šaltinio krante stovi Deivės šventykla, Drakono imperatoriaus rūmai, protėvių Kinų medicinos urvas, Nefritinio šaltinio pastatas ir Perkūno aido šventykla.
Pusmėnulio šaltinyje gausu žuvų. Jos vadinamos „geležinės nugaros“ žuvimis ir, sakoma, gali išgydyti kai kurias sunkias ligas. Be to, čia auga „septynių žvaigždžių“ žolė. Sakoma - kas suvalgys šių žuvų ir žolės, tas gyvens amžinai. Taigi Pusmėnulio turi ir gydomųjų galių. Daugiau straipsnių: Azija , Kinija Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: