Kinija: Kinrožių kaimas - Nuostabus kaip kinrožių žiedai
Udženas - 2000 metų senumo vandens miestas Džedziange
Džugės kaimas - Pastatytas pagal Devynių pilių ir Aštuonių diagramų modelį
Dangdzia kaimas - Puikus kaimo ir pilies duetas
Čiaosi kaimas - Giliai kalnuose pasislėpęs chakasų kaimas
Nanšės kaimas - Mažas 800 metų senumo kaimelis
Akmens kaimas - Dažymo vašku namai
Džaosingas - Šalis kurioje gyvena dongų tauta
Čingjanas - Vietovė prie Huasi upelio
Chakasų žemės pastatai Jongdinge
Peitianas - Nuošalus senovinis kaimas Fudziano provincijoje
Čangtingas - Chakasų kaimas prie Tindziango upės
Mingjuė Bajus - Rojus žemėje
Mudu - Upių ir mažų tiltukų gyvenvietė
Nanpingas - Senovinis protėvių šventyklų kaimas
Tunsi - Trijų upių santakoje
Jangšuo kalnai ir upės - Guilino pasididžiavimas
Ujuanas - Vaizdingasis miestas
Langdžongas - Čia gyveno legendiniai protėviai
Huangjao - Devyni šimtai metų istorijos
Hongcuno kaimas - Kaimas tarsi iš senovinio kinų paveikslo
Sidi - Kaimas, panašus į laukinį sodą
Honkongas - Smagi naktis Rytų perle
Čangčunas - Miestas žaliame koridoriuje
Kunmingas - Kur pavasaris trunka ištisus metus
Harbinas - Egzotiškas ledo miestas toli šiaurės rytuose
Guangdžou - Baijuno kalnas, išsiskiriantis pavasarį
Šenjangas - Čingų dinastijos lopšys
Lušunas - Daug istorinių įvykių matęs miestas
Dalianas - Pajūrio miestas, kupinas rytų ir vakarų romantikos
Šanchajus: Bundas - klestintis kaip visada
Čingdao - Daoistinės ir europietiškos architektūros pajūrio miestas
Jungango urvai - Atrastas akmens skulptūrų lobis
Taišano kalnai - Kur gamta susilieja su istorija ir kultūra
Džoudžuangas - Vandens miestą gaubiantis švelnumas
Dziajuguano perėja - Pagrindinė perėja Kinijos vakaruose
Gugės karalystės griuvėsiai - Įkūrimas ir žlugimas
Longmeno urvai - Abipus uolų
Udango kalnas - Šventas kalnas su senovine architektūra
Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Šaosingas - Turtingos tradicinės kultūros miestas
Dzingdedženas - 1600 metų amžiaus imperatoriškoji porceliano sostinė
Dženjuanas - Karinis miestas prie pietinės sienos
Sudžou - Praeities ir ateities sapnas
Huidžou - Nykstantis klestėjimas
Fenikso apskritis - Kur drakonas ir feniksas atneša žmonėms sėkmę
Lidziangas - Senovės miestas prie sniego kalno, senosios nasių muzikos gimtinė
Dali - Senovės kultūros miestas, paskendęs gėlėse
Čengdu - Gausybės kraštas
Pingjao - Mingų ir Čingų dinastijų finansinis centras
Ilis - Kur kas toliau kelyje į vakarus
Džengdžou - Kelionė laike
Čufu - Konfucijaus gimtinė ir kerintis Rytų kultūros akmuo
Činhuangdao - Poezija prie Pietų Kinijos jūros
Dzingdziango rūmai - Dinastija tolstanti į užmarštį
Vakarų Sia režimo imperatorių kapavietės
Hangdžou - Buvusi Pietų Sungų dinastijos sostinė
Nandzingas - Senas šešių dinastijų miestas
Čengdė - Garsi imperatorių poilsiavietė
Kaifengas - Tūkstantį metų trunkantis sapnas
Luojangas - Daugiau negu tūkstančio metų amžiaus senovės sostinė
Sijanas - Senovės sostinė, mačiusi 13 dinastijų
Mingų kapinės - Čia ilsisi Mingų dinastijos imperatoriai
Čingų dinastijos Rytinės ir Vakarinės kapinės
Vasaros rūmai - Gražiausias pasaulyje imperatoriškasis sodas
Tuopos Alašano lygoje
Juanjango terasų laukai - Žmogaus ir gamtos simfonija
Terasų laukai - Drakono nugara
Pusmėnulio šaltinis - Skaistus perlas ir pusmėnulis dykumoje
Čiantango potvynis - Natūralus pasaulio vandens stebūklas
Džados molinis miškas - Vandens ir vėjo kūrinys
Huanguošu krioklys - Vis kitokie vaizdai iš skirtingų stebėjimo vietų
Mapang Jumco - Niekada nenugalimas nefrito ežeras
Huašano kalnas - Kur susitinka legenda, romantika ir uolos
Hukou krioklys - Geltonoji upė plūsta žemyn iš dangaus
Auksinių akmenų paplūdimys
Kano gamtos draustinis - Magiška nepaprasto grožio vieta
Hailuo loma Gongos kalne
Vakarų ežeras - Dešimt akį džiuginančių vaizdų
Lidziango upė - Aistringas ir pasakiškas vanduo
Sišuangbana - Auksinis feniksas drėgnuosiuose tropikų miškuose
Čangbaišano kalnas - Įspūdingų vitšukalnių ir ežerų šalis
Činghajaus ežeras - Veidrodis, spindintis aukštai kalnuose
Šangri-la apygarda - nuostabus tyro oro kraštas
Turfanas - Liepsnos, vynuogių ir kultūros kraštas
Tianči ežeras - Ramybe dvelkiantis ežeras tarp aukštų kalnų
Luguhu ežeras - matriarchalinė bendruomenė
Huanglongas - Didingiausias karstinis kraštovaizdis žemėje
Daočengas - Rojaus kampelio dvasia Sičuane
Ulingo ištakos - Neprilygstamos viršukalnės
Lušano kalnas - Magiško kalno ir upės šventykla
Dziudžaigou - Pasakų šalis, pasislėpusi giliame slėnyje
Volongo nacionalinis parkas
Geltonasis kalnas
Tibetas - Dalai Lamos rūmai
Didžioji Kinų siena
Molinė Kinų kariauna
Uždraustas miestas Beidzingas
Guilino karstas
Takla Makano dykuma
Tian Šanio kalnai
Jangdzės tarpekliai
Lunano akmenų miškas
Azija: Afganistanas , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Volongo nacionalinis parkas
Data: 2009-01-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1302, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Statūs kalnai, apgaubti pūkine rūko antklode, varvekliais apkibusios bambukų šakos, sniego kilimas, dengiantis žemę bent jau iki kovo mėnesio: taip žiemą atrodo Volongo rezervatas kalnuotame Sičuano regione (Kinija).
Atėjus pavasariui, tylus ir ramus miškas atgyja: pro sniegą lenda pumpurai, upė slėnio dugne (jo aukštis - tūkstantis metrų virš jūros lygio) patvinsta nuo šalto polaidžio vandens, o fauna atkunta ar net pabunda iš žiemos įmygio. Žmonėms irgi lengviau keliauti vieninteliu taku, vedančiu į rezervato mokslinių tyrimų centrą.
Bet iš kur toks susidomėjimas? Sičuane, t. y. „debesų šalyje", daug lengviau prieinamų ir saugesnių vietų. Kodėl garsūs mokslininkai ištisus dešimtmečius gyvena Volonge ir įtikino tokią beprotišku greičiu besivystančią šalį kaip Kinija paversti šią vietovę nacionaliniu parku, juk žemę galima panaudoti ūkinei veiklai? Paaiškinimas paprastas: Volonge gyvena Ailuropoda melanoleuca, didžioji panda. Dėl žaismingumo ir švelnių žvilgsnių ją dievina viso pasaulio vaikai, gerbia ir suaugusieji: šis žvėris - pasaulinis gamtosaugos simbolis. Kinijoje didžioji panda oficialiai paskelbta nacionaliniu turtu. Tėvynėje šis žvėris žinomas nuo senovės, išliko didžiosios pandos mumija, rasta II a. pr. Kr. gyvenusios imperatorės muziejuje, bet pasaulis apie šį gyvūną sužinojo palyginti neseniai.
Apie mielą meškiuką Vakarams pirmas papasakojo misionierius Armanas Davidas 1871 metais. Pandai šlovė laimės neatnešė, nes į jos miškus, kuriuose ir taip buvo pilna ginkluotų plėšikų, plūstelėjo medžiotojai, sužavėti žvėries kailio. Laikai buvo žiaurūs, pandų populiacija neįtikėtinai sumažėjo. Po medžioklės etapo prasidėjo gaudynių etapas, kai pandos buvo gaudomos gyvos eksportui. Kiekvieno pasaulio zoologijos sodo garbės reikalu tapo įsigyti pandą, o ketvirtajame dešimtmetyje pakako nusifotografuoti su panda, kad išgarsėtum. Laikraščiai šį laikotarpį pavadino „pandamanija". Dar po trisdešimties metų, kai daugybė pandų jau buvo išvežta į užsienį, Kinijoje valdžią užgrobė maoistai, kurie manė, kad išauginti pakankamai ryžių gyventojams pamaitinti daug svarbiau negu rūpintis kažkokiomis pandomis: uždrausti kirsti bambukynus ar persekioti brakonierius.
Gamtoje didžioji panda ėda beveik vien bambukų ūglius (pavasarį), lapus (vasarą) ir stiebus (žiemą), nors retkarčiais neatsisako vabzdžių lervų, kiaušinių ar net pasigauna kokį nors nediduką graužiką. Dabar didžiausią grėsmę kelia bambukynų nykimas. Šių augalų gyvenimo ciklas neįprastas: bambukai daug dešimtmečių ramiai auga, staiga visi vienu metu pražysta, o peržydėję nunyksta, todėl bambukynų gali nelikti didžiuliuose plotuose. Norint išgelbėti pandą, pradėta prognozuoti įvairių bambukų rūšių žydėjimo cikliškumą ir tyrinėti pandų šėrimo kitais augalais galimybes.
Volonge grupė kinų ir amerikiečių mokslininkų (tai pirmas tokio bendradarbiavimo pavyzdys) tyrinėjo pandas laisvėje, uždėję joms nuotolinio stebėjimo apykakles, ir sužinojo, kad šis žvėris baikščiai ir santūriai elgiasi ne tik su žmogumi, bet ir su kitomis pandomis. Patelė vaisinga tik vieną dvi dienas per metus, todėl tikimybė susitikti partnerį ir atsivesti jauniklį itin maža, net nelaisvėje didžiosios pandos atsivestas jauniklis - retenybė. Be to, suskaidžius didžiųjų pandų apgyventą teritoriją į daugybę beveik atskirų draustinių (Volongas didžiausias), šių žvėrių populiacijos tapo genetiškai negyvybingos, todėl rūšiai iškilo dar didesnis pavojus. Tačiau žmonija labai trokšta išsaugoti šį baltą lokį su juodomis dėmėmis.
Kailio margumui paaiškinti buvo sukurta legenda. Seniai, seniai, kai pandų kailis dar buvo baltas kaip sniegas, jos rado kalnuose paliktą mažą mergytę ir užaugino kaip savo. Tačiau mergina žuvo, gelbėdama pandos jauniklį nuo leopardo. Iš pagarbos augintinės drąsai pandos nuėjo jos laidoti juodomis letenomis, bet taip nuliūdo, kad kai rymojo, parėmusios galvą letenomis, akys ir ausys irgi nusidažė juoda gedulo spalva. Apie pandas pasakojama daug legendų, bet visose šie žvėrys vaizduojami gražiai. Daugiau straipsnių: Azija , Kinija Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: