Nepalas - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Nepalas:
    Katmandu - Nepalo širdis
    Data: 2009-04-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1249, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Katmandu - Nepalo širdis Iki 1950 m. Nepalas buvo atsiskyręs nuo pasaulio. Pirmieji, beieškodami už debesų slypinčių kalnų viršūnių, nuostabiąją šalį atrado alpinistai. Po keliolikos metų hipiai, leidęsi į dvasinių paieškų keliones Rytuose, vieną iš savo rojų rado šiame kalnuotame krašte.
    Katmandu yra Nepalo karalystės sostinė, krašto širdis, Malu dinastijos rezidencija, nepaliečių meno ir kultūros židinys ir ekonominis, administracinis bei politinis šalies centras. Piligrimų ir prekybos kelyje 723 m. buvo įkurtas Kantipuras, bet vėliau gavo dabartinį vardą pagal XII a. Kasthamandap - medinio paviljono, iki šiol stovinčio miesto centre, pavadinimą. Miestas suklestėjo valdant XIII a. įsigalėjusiai Malų dinastijai. Penkis šimtmečius tęsėsi meno ir architektūros aukso amžius. Durbano aikštės ir kiti gražiausi Katmandu pastatai yra šio laikotarpio paveldas. Malų dinastijos valdymą 1769 m. staiga nutraukė kaimyninės gurkų karalystės kariuomenė. Užkariautojų San (Shah) dinastija, savo sostine pasirinkę Katmandu, valdo šalį iki šiol, nors nuo 1846 iki 1951 m. politiškai įtakinga Ranų (Rana) šeima sugebėjo išlaikyti paveldimą ministro pirmininko postą ir papildė Katmandu paveldą milžiniškais baltais neoklasicizmo stiliaus pastatais. Nepalo menas ir kultūra nuo pat mistinių ištakų glaudžiai siejasi su religija.
    Karališkasis Čitvano nacionalinis parkas
    Data: 2009-01-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1320, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Karališkasis Čitvano nacionalinis parkas Nepalo vidurinės dalies pietuose, prie Indijos sienos, turistai iš Bharatpuro miestelio gali keliauti į Karališkąjį Citvano nacionalinį parką, garsiausią iš visų Nepalo parkų. Jame išlikusi retų šarvuotųjų raganosių populiacija. Šioje oazėje jų gyvena apie 400, ir saugo juos drakoniški Nepalo įstatymai, pagal kuriuos už raganosio nužudymą gali būti nubaustas mirtimi. Parko plotas - beveik 930 kvadratinių kilometrų, horizonte driekiasi Himalajų siluetas.
    Šį nacionalinį parką 1959 metais įkūrė tuometinis karalius Mahendra (dabartinio valdovo Birendros tėvas). Rytinę dabartinės teritorijos dalį jis paskelbė saugoma teritorija ir pavadino savo vardu. Vietos gyventojai labai pasipiktino ir pareiškė protestą, užgrobdami teritoriją, suardami ir apsėdami. 1965 metais vyriausybė parėmė karalių ir privertė kaimų, esančių parko teritorijoje, gyventojus išsikelti. Ši zona, pridėjus dar 470 kvadratinių kilometrų, buvo paskelbta „Oaze šarvuotajam raganosiui išsaugoti". Tačiau parkas buvo oficialiai įsteigtas tik 1973 metais, o dabar tai - labiausiai turistų lankoma vieta ir nemažų pajamų šaltinis valstybei, kurios ekonomika menkai išvystyta. Du trečdalius nacionalinio parko teritorijos užima žalios Sivaliko kalvos, besidriekiančios palei pietinius Himalajus ir atsiradusios iš susikaupusių sąnašų. Šias aukštumas išilgai kerta slėniai. Likusi saugomos teritorijos dalis - aliuvinės kilmės žemuma, susidariusi iš sąnašų, upės vandeniui ardant kalnus šiaurėje. Tai rytinė didžiosios Gango žemumos dalis
    Kali Gandaki
    Data: 2008-08-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 879, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kali Gandaki Upė, ištekanti iš mažai žinomo krašto, išgraužė giliausią Žemėje slėnį tarp aukščiausių Himalajų viršukalnių.
    Kai žmogus pirmąkart atsistojo ant Žemės, Himalajai nedaug tepriminė tą galingą tvirtovę, kokią matome dabar. Taip yra ne todėl, kad žmonija tokia sena, o todėl, kad Himalajai, geologijos terminais kalbant, dar išties jauni. Gerokai senesnė už Himalajus yra Kali Gandaki upė, tekanti labai giliu slėniu Himalajų karalystėje Nepale.
    Maždaug prieš 50 mln. metpų Kali Gandaki upė surinko vandenį iš Tibeto lygumų ir nuvingiavo per nestačias kalvas. Nuo to laiko, ypač per pastaruosius keletą milijonų metų, kylant žemei susidarė viena įspūdingiausių kalnų grandinių kaip dviejų Žemės platformų susidūrimo kūrinys.
    Džomolungma
    Data: 2008-08-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1172, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Džomolungma Aukščiausias žemės kalnas, iškilęs nuo jūros iki pat dangaus, vilioja daug nuotykių mėgėjų.
    Suakmenėjusių žuvų liekanų randama dideliame aukštyje įšalusiuose Džomolungmos šlaituose ir tai patvirtina, kad prieš milijonus metų aukščiausias pasaulio kalnas buvo jūros dugnas. Kaip Džomolungma įveikė pusę kelio per pasaulį ir kaip vėliau pakilo, kad du trečdaliai kelio eitų virš Žemės, - tai viena iš fantastiškų istorijų, kuri suteikia romantikos šiam didingam kalnui.
    Prieš maždaug 200 mln. metų Indijos žemynas atskilo nuo didžiulio pietinio Žemės pusrutulio žemyno Gondvanos. Jis pamažu per jūrą slinko į šiaurės rytus ir susidūrė su Azijos sausumos masyvu. Taip pat kaip du automobiliai, kaktomuša susidūrę, pakyla vienas priešais kitą, taip ir šie didžiuliai sausumos masyvai sulinko, susiglaudė ir pakilo sudarydami aukščiausius pasaulio kalnus. Vienas jų yra 8851 m Džomolungma.