Nepalas: Katmandu - Nepalo širdis
Karališkasis Čitvano nacionalinis parkas
Kali Gandaki
Džomolungma
Azija: Afganistanas , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Katmandu - Nepalo širdis
Data: 2009-04-11, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1250, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Iki 1950 m. Nepalas buvo atsiskyręs nuo pasaulio. Pirmieji, beieškodami už debesų slypinčių kalnų viršūnių, nuostabiąją šalį atrado alpinistai. Po keliolikos metų hipiai, leidęsi į dvasinių paieškų keliones Rytuose, vieną iš savo rojų rado šiame kalnuotame krašte.
Katmandu yra Nepalo karalystės sostinė, krašto širdis, Malu dinastijos rezidencija, nepaliečių meno ir kultūros židinys ir ekonominis, administracinis bei politinis šalies centras. Piligrimų ir prekybos kelyje 723 m. buvo įkurtas Kantipuras, bet vėliau gavo dabartinį vardą pagal XII a. Kasthamandap - medinio paviljono, iki šiol stovinčio miesto centre, pavadinimą. Miestas suklestėjo valdant XIII a. įsigalėjusiai Malų dinastijai. Penkis šimtmečius tęsėsi meno ir architektūros aukso amžius. Durbano aikštės ir kiti gražiausi Katmandu pastatai yra šio laikotarpio paveldas. Malų dinastijos valdymą 1769 m. staiga nutraukė kaimyninės gurkų karalystės kariuomenė. Užkariautojų San (Shah) dinastija, savo sostine pasirinkę Katmandu, valdo šalį iki šiol, nors nuo 1846 iki 1951 m. politiškai įtakinga Ranų (Rana) šeima sugebėjo išlaikyti paveldimą ministro pirmininko postą ir papildė Katmandu paveldą milžiniškais baltais neoklasicizmo stiliaus pastatais. Nepalo menas ir kultūra nuo pat mistinių ištakų glaudžiai siejasi su religija. Anot legendos, čia kadaise būta ežero, bet kartą Mandžušris (Manjushri) - legendinis Budos bendražygis - prakirto pietinėje pusėje esančią kalvą, vanduo nutekėjo ir ši vieta pasidarė tinkama gyventi. Sakoma, kad Katmandu yra daugiau dievų nei gyventojų. Matant ant kiekvieno kampo po šventyklą, tuo beveik galima ir patikėti. Be to, gana dažnai gatvėje sutinki kokią nors šventinę procesiją. Kiekvieną dieną ant padėklų aukojami rožių žiedlapiai, raudoni milteliai ir ryžiai. Katmandu tikrai yra vienas egzotiškiausių miestų pasaulyje. Atvykęs keliautojas, nekreipdamas dėmesio į šiuolaikinę miesto dalį, pasineria į paslaptingą senove dvelkiančių siaurų gatvelių labirintą. Katmandu sudaro dvi dalys: Senamiestis (vakarinė dalis) ir Naujamiestis (rytinė dalis). Jas skiria Kantipato (Kantipath) kelias, kertantis miestą iš pietų į šiaurę iki Karaliaus rumų.
Senamiesčio epicentre esanti Durbaro (Durbar) aikštė yra tiesiog didžiulis istorijos, meno ir architektūros muziejus. Šventyklos, rūmai ir kiemai sukuria įstabią mozaiką, kurioje harmoningai dera raudonų plytų fasadai, dvišlaičiai stogai, tamsiame medyje iškirsti langai ir langeliai, mitologinių gyvūnų statulos, kraigą laikančios deivės su iškiliomis krūtimis, trimis galvomis ir šešiomis poromis rankų, poros ir trijulės erotinėse pozose, vėliavėlės ir varpai ant stogų. Pažvelgus į pirmąjį pastato lygmenį, matyti prekeiviai su kaukėmis iš papjė masė, thangka piešiniais ir spalvingais rūbais. Vietiniai žmonės šią vietą vadina senuoju pavadinimu - Hanuman Dhoka (Hanumano vartai). Pasaulio paveldu paskelbtą kompleksą sudaro du kiemai (chok): išoriniame yra Kasthamandap, Kumari Ghar ir Shiva-Parvati šventyklos; vidiniame - senasis karaliaus rūmų kompleksas Hanuman Dhoka, kuriame yra daug įvairiems dievams ir deivėms paskirtų šventyklų.
Prie įėjimo į Hanuman Dhoka rūmus pasitinka induistų dievo Hanumano, visada vaizduojamo beždžionės pavidalu, raudonai nudažyta akmeninė statula su dviem liūtais iš abiejų pusių. Šis jėgos simbolis turėjo saugoti rūmus ir suteikti Malų dinastijai sėkmę. Hanuman Dhoka komplekse, kuri iki XIX a. buvo Nepalo karaliaus rezidencija, ir šiais laikais vyksta Nepalo karaliaus karūnavimas bei kitos svarbios karališkosios ceremonijos. Kvadratinio kiemo (Nasal Chok) kampe yra devynių aukštų Prithvi Narayan Shah pagoda, vadinama Basantpuro (Basantpur) bokštu. Tai puikus meno kūrinys: subtiliai išraižyti stogo statramsčiai, nuostabus langai ir pakopomis kylančių stogų poetinė harmonija. Basantpuro bokštas yra gerokai aukštesnis už kitus rūmų komplekso bokštus (kituose kiemo kampuose yra Lalitpur, Bhaktapur ir Kirtipur bokštai). Į dešinę nuo pagrindinių rūmų ant kalvelės stovi deivės Taledžu (Taleju) - Malų dinastijos globėjos - šventykla. Ši 1564 m. pastatyta pagoda pradėjo naują Katmandu slėnio architektūros etapą. Tai buvo pirmoji šventykla su trimis stogais ir pirmoji, pastatyta ant aukštos, laiptuotos platformos.
Netoli karaliaus rūmų, šalia judrios aikštės esančiame Kumari Ghar pastate nėra jokio deivės atvaizdo, nes čia gyvena Kumari Devi - vienintelė gyvoji deivė, įkūnijanti deivę Taledžu. Pagal sudėtingą tantrizmo ritualą maža mergaitė išrenkama būti Kumari iki pirmųjų menstruacijų, po kurių ji vėl tik paprasta mirtingoji. Kadenciją dar gali nutraukti sunki liga ar nukraujavimas. Tikima, kad Kumari Devi turi ypatingų galių. Per Indra Jatra šventę karalius prašo jos palaiminimo. Rūmų kieme minios žmonių susirenka, kad ją pamatytų, nes tai atneša laimę. Šis kultas atsirado palyginti neseniai - XVII amžiuje. Trijų aukštų rūmai (XVIII a. antroji pusė) žavi meistriškai išdrožinėtais mediniais balkonais ir langinėmis. Netoli Višnumati tilto iki šiol stovi XII a. medinis pastatas Kasthamandap, pastatytas, anot legendos, iš vieno didelio medžio. Tais laikais prekybinių kelių sankirtoje esančiame name apsistodavo pirkliai. Su šiuo istoriniu pastatu siejama Katmandu pavadinimo kilmė. Pagodos stiliaus pastate su balkonais ir platformomis yra keturios miniatiūrinės Ganešo (Ganesha) šventyklos. Šalia senųjų karaliaus rūmų matyti Nepalo kontaktų su Vakarų pasauliu architektūrinis ženklas. Tai - neoklasikinio stiliaus Gaddi Bithak pastatas, atsiradęs XX a. Pradžioje.
Už trijų kilometrų į vakarus nuo Katmandu, ant kūgio formos kalvos, į kurią veda trys šimtai šešiadešimt penki laipteliai, iškilusi viena seniausių ir paslaptingiausių Nepalo budistų stupų - Svajambunatas (Swayambhunath). Šventykla pastatyta V a. pradžioje. Virš kupolo, yra kubo formos konstrukcija, ant kurios keturių šoninių plokštumų nupieštos Budos akys, žiūrinčios į keturias pasaulio šalis. Virš kiekvienos šoninės plokštumos yra penkiakampis toranas su išdrožtomis statulomis. Virš toranų link viršūnės kyla trylika pakopų. Šventykloje itin ryški Nepalo budizmo simbolika. Į rytus nuo Katmandu, ant Bagmati upės kranto, stovi induistų Pašupatinato (Pashupatinath) šventykla - pagodos tipo pastatas, nuo kurio link upės leidžiasi gatai (ghats - akmeniniai laiptai, vedantys prie šventosios upės). Laidojimo gatas (Arya Ghat) yra pagrindinė Katmandu slėnio mirusiųjų kremavimo vieta. Tai svarbiausia Nepale Šivos šventykla, kurią lanko piligrimai ne tik iš Nepalo, bet ir iš Indijos. Į šventyklą gali įeiti tik induistai, o kitiems belieka į ją pažiūrėti nuo kito upės kranto. Kiekvienas keliautojas turėtų pamatyti Budanato (Bouddhanath) stupą, esančią už vienuolikos kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės. Tai didžiausia Nepalo ir viena didžiausių pasaulyje budistų šventykla. Manoma, kad V a. pabaigoje ją pastatė Likčavų dinastija. Dabartinį pavidalą statinys įgavo po XVII a. pradžioje atliktos rekonstrukcijos. Iš trijų terasų sudaryta platforma simbolizuoja mandalą. Simbolinę prasmę turi ir kiti architektūros elementai: pusrutulio formos kupolas, bokštas, laiptuotos piramidės pavidalo bokšto dalis, pinaklis ir kt. Į keturias puses žvelgia visą matančios Budos akys. Šiuo metu šalia stupos yra dešimtys Tibeto budistų vienuolynų, kuriuose gali apsilankyti kiekvienas.
Sidharta Gautama, kuris tapo Buda, gimė dabartinio Nepalo teritorijoje. Nors šiais laikais dalis nepaliečių yra budistai, bet dauguma perėmė induizmo tradicijas. Pakeliui į Budanato stupą matyti daug mažų budistų vienuolynų, kuriuose gyvena oranžinius drabužius dėvintys vienuoliai, bet yra daug induistų asketų (sadhu), atsisakiusių turtų bei gyvenimo malonumų ir gyvenančių pagal griežtas religines taisykles. Jie nekerpa plaukų, rengiasi tunikomis, kurių spalva atitinka kulto pakraipą. Šivos sekėjai tepasi kūną pelenais, simbolizuojančiais mirtį ir atgimimą. Jie atlieka įvairias praktikas, tarp jų ir jogą.
Nepalas yra miškinga šalis. Nors miškai kertami, bet dar yra didelių plotų, kuriuose auga brangią medieną teikiantys medžiai ir bambukai. Miškai užima 35.2 proc. šalies teritorijos. Žemutinėse kalnų šlaitų zonose tarp pušų ir ąžuolų gausu įvairių žydinčių augalų. Aukštesnėse zonose vyrauja eglės ir krūmynai, o aukščiau kaip 3660 m virš jūros lygio auga tik žemi augalai. Drėgnose zonose paplitę tigrai, leopardai, elniai ir drambliai. Aukštutinėse zonose yra laukinių ožkų, avių ir vilkų. Kai kurie žmonės tiki, kad Nepalo kalnuose klaidžioja paslaptinga būtybė, vadinama ječiu arba „bjauriuoju sniego žmogumi“. Daugiau straipsnių: Azija , Nepalas Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: