Sirija - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Sirija:
    Palmyra - Dykumos miesto šventyklos
    Data: 2008-12-21, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1531, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Palmyra - Dykumos miesto šventyklos Palmyra, šiaurės Sirijos miestas, buvo žymus Vidurinių Rytų prekybos centras, klestėjęs po Petros nuosmukio. Graikiškai jos pavadinimas reiškia „palmių miestas". II a. jis išaugo aplink tolimą oazę Šilko kelyje, einančiame nuo Kinijos ir Indijos iki Viduržemio jūros. Kaip ir Petrą, šis miestas turtėjo lupdamas iš pirklių vilkstinių didelius mokesčius. Jo turtingumas patraukė Romos imperijos dėmesį, ir I a. po Kr. ji įsiveržė į šią oazę. Vis dėlto Palmyra išlaikė tam tikrą nepriklausomybę: romėnai tiesė puikias gatves ir statė šventyklas, bet imperatorius Hadrianas paskelbė ją miestu vasalu, turinčiu tokias pat teises kaip Roma. Įspūdingiausias iš romėnų pastatų stovi Didžiosios kolonados gale. Tai Baalo šventykla - erdvus 15 m aukščio sienos ir Korinto stiliaus kolonų apsuptas statinys, kurio viduje yra šventovė su aukuru.
    Baalbeko šventyklos
    Data: 2008-08-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 737, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Baalbeko šventyklos Net jų griuvėsiai alsuoja didybe.
    Luvre, Paryžiuje, gali pamatyti bronzinę dievo Baalo statulą auksiniu šalmu. Kiti Artimuosiuose Rytuose aptinkami jo atvaizdai raguoti jaučio ragais, o rankose laiko ietį ir kuoką. Baalas (anksčiau Balu, "viešpats") – vienas iš semitų dievų, kurio valioje buvę lietus bei derlingumas. Su jo garbinimu ir siejamas Baalbeko, "Baalo miesto", vardas.
    Čia, Libane, žaliuojančių kalvų bei plikų Antilibano kalnagūbrio uolų apsuptame slėnyje, slūgso net keletas kultūrinių sluoksnių. Vienas po kito vėlesnių laikų griuvėsiai užklojo anksčiau buvusius, tad po žvirgždu bei nuolaužomis slypi daugiau kaip trisdešimt senovinių šventyklų. Pasak asirų metraščių, dar 17 a. pr. m. e. čia buvo miestas, vardu Balis. Stambiu prekybos mazgu jį pavertė finikiečiai, garbinę audrų dievą Balu Chadadą. Po finikiečią Balų užvaldė graikai, dievą Baalą (taip jie tarė Balu vardą) netrukę sutapatinti su savo saulės Dievu Helijumi, o miestą pavadinti Heliopoliu.
    Šventasis Damaskas
    Data: 2008-08-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 807, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Šventasis Damaskas Šiam nuostabiam miestui jau daugiau kaip 6000 metų.
    Arabų supratimu, niekas taip nepanašu į rojų, kaip praamžis Damaskas. Dailūs rytietiški jo pastatai, patogi padėtis Antilibano kalnų papėdėje bei derlingos apylinkių žemės jau nuo seno apdainuojami dainių. Anot padavimo, pranašas Mahometas atsisakęs aplankyti Damaską: priėjęs pietinį jo priemestį al Kadamą, jis pasukęs atgal tardamas, jog žmonėms esąs sukurtas vienas rojus, ir negalį būti kito čia, žemėje. Kalbama, kelyje islamo kūrėjas palikęs gilius pėdsakus, kurie esą ilgai buvę matomi.
    Uolėtų kalnų ir bežadės dykumos apsiausty žaliuojančioms Damasko apylinkėms gyvybės teikia Barado upė. Pavilioti jos vandenų gaivos prieš šešetą tūkstančių metų čia įsikūrė pirmieji žmonės. Ilgainiui kukli jų buveinė išaugo į didmiestį. Jokia kita pasaulio gyvenvietė negali pasigirti tokia turtinga ir marga praeitimi. Arabų istorikai tvirtina Damaską esant miestiškos gyvensenos lopšiu. Šiaip ar taip, jis ženkliai senesnis už bet kurį iš Europos miestų.
    Didysis vilkstinių uostas
    Data: 2008-08-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 529, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didysis vilkstinių uostas Chalebas – vienas iš seniausių prekybos mazgų Artimuosiuose Rytuose.
    Vilkstinėmis per dykras keliavę prekijai džiaugdavos išvydę raudonas Chalebo (Vakaruose jis dažniau vadinamas Alepu) tvirtovės sienas – kelionės tikslas jau arti. Nemažai jų suplaukdavo čia, pusiaukelėn tarp galingojo Eufrato vandenų bei Viduržemio jūros, taigi prekyba šiuose kraštuose nuo seno virte virė – skambėjo skaičiuojamos monetos, iš rankų į rankas keliavo puikiausias Kinijos šilkas, Indijos prieskoniai, dramblio kaulas iš Afrikos, Jemeno sidabrakalių papuošalai ir kitos prašmatnybės.
    Turimais duomenimis, miestas gyvuoja nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e., tad Artimuosiuose Rytuose jis amžiumi antras po Damasko. Kadaise, labai seniai, šią derlingą vietovę savo buveinei pasirinko Džamchado karalystės valdovai. Paskui ją užgrobė hetitai, po jų – asirai, graikai, romėnai, arabai. Visi jie nuo amžių čionai pildėsi savo aruodus ir varė pelningą prekybą tarp Europos bei Tarpupio kraštų.