Didysis vilkstinių uostas - Sirija - Azija - Įdomios vietos - wildlife
  • Didysis vilkstinių uostas
    Data: 2008-08-28, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 530, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Didysis vilkstinių uostas Chalebas – vienas iš seniausių prekybos mazgų Artimuosiuose Rytuose.
    Vilkstinėmis per dykras keliavę prekijai džiaugdavos išvydę raudonas Chalebo (Vakaruose jis dažniau vadinamas Alepu) tvirtovės sienas – kelionės tikslas jau arti. Nemažai jų suplaukdavo čia, pusiaukelėn tarp galingojo Eufrato vandenų bei Viduržemio jūros, taigi prekyba šiuose kraštuose nuo seno virte virė – skambėjo skaičiuojamos monetos, iš rankų į rankas keliavo puikiausias Kinijos šilkas, Indijos prieskoniai, dramblio kaulas iš Afrikos, Jemeno sidabrakalių papuošalai ir kitos prašmatnybės.
    Turimais duomenimis, miestas gyvuoja nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e., tad Artimuosiuose Rytuose jis amžiumi antras po Damasko. Kadaise, labai seniai, šią derlingą vietovę savo buveinei pasirinko Džamchado karalystės valdovai. Paskui ją užgrobė hetitai, po jų – asirai, graikai, romėnai, arabai. Visi jie nuo amžių čionai pildėsi savo aruodus ir varė pelningą prekybą tarp Europos bei Tarpupio kraštų.

    Ženklas – nenugalima tvirtovė

    Ir po šiai dienai Chalebe, to paties pavadinimo srities pagrindiniame mieste, klesti prekyba, tik dabar čia daugiausia prekiaujama audiniais bei elektronika. Chalebo senamiesčio turgus – vienas didžiausių Artimuosiuose Rytuose. Bendras dengtų jo prekyviečių ilgis – daugiau kaip 11 km. Kaip ir senais laikais, kai į miestą tolydžio plūsdavo prekijų vilkstinės, kiekviena gatvelė ar skersgatvis turi savo karavansarajų arba chaną – nakvynės namus bei užkandinę atvykėliams. Esama čia ir šiuolaikiškų viešbučių, skirtų keliauninkams iš Vakarų. Daugiausia jų pritraukia grėsminga tvirtovė, dunksanti ant 49 m aukščio kalvos – savotiškas Chalebo ženklas. Praamžės jos šaknys glūdi ūkanotoj senovėj. Keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą ant šios kalvos stovėjo senovės sirų, vėliau hetitų šventykla, skirta lietaus bei derliaus Dievui Chadadui, Chalebo miesto globėjui.
    Graikams ši vieta atrodė paranki gynybai ir itin patogi žvalgytis po apylinkes, tad jie pastatė įtvirtinimus. Arabų valdovai graikų Akropolio vietoje sumūrijo dar galingesnę tvirtovę, apjuostą gilaus gynybinio griovio, per kurį vienintelių tvirtovės vartų link veda akmeninis aštuonių skliautų tiltas. Vartus saugo galingas stačiakampis sargybos bokštas. Už sienos ligi šiol matyti karališkų rūmų liekanos. Sosto salėje išmūryti nauji skliautai bei dvi mečetės.

    Krikščionys buvo nubausti

    Chalebo senamiesčio vidury, tvirtovės papėdėj, dunkso didinga bizantinio stiliaus krikščionių katedra. Dabar čia Halavijos medresė, musulmonų mokykla, kur mokoma islamo tikybos. Ši ir dar trys krikščionių bažnyčios dvyliktajame amžiuje musulmonų teismo sprendimu buvo nusavintos ir panaudotos kitiems tikslams. Šitaip atsilyginta krikščionims už templierių ordino kryžeivių žygius. Nuo tada tik graikų bei armėnų krikčionims leista turėti nedidelius maldos namus.
    Iškiliausia ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – vienuoliktajame amžiuje statyta Omejidų mečetė. Korano raštų pynės puošia jos viršutines atbrailas, o šalia į dangų stiebias grakštus 45 m aukščio minaretas. Ji pripažinta vienu gražiausių viduramžių paminklų visoje Sirijoje, o ketvirtainis minaretas, kaip ir tvirtovė ant kalvos – Chalebo ženklu. Beje, šiuo metu mieste gyvena apie pusė milijono žmonių.
    UNESCO sprendimu, Chalebo senamiestis ir dykumų vilkstinių švyturys – senoji kalvos tvirtovė – paskelbti pasaulinės reikšmės kultūros paminklais, reikšmingais visai žmonijai. Tai iš tūkstantmečių glūdumos atėjęs nekainojamas paveldas, atsispindėjęs miesto mečetėse, senųjų krikščionių gyvenvietėje, islamo mokyklose, karavansarajuose, turguose, kapinynuose ir daugybėje savitą, rytietiškais raštais mirgančių namų.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Azija , Sirija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*