|
|
-
Hondūras: Moskitija (Moskitų krantas)
Moskitija - Saugomos teritorijos
Centrinė Amerika: Belizas , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , SalvadorasĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Hondūras: Moskitija (Moskitų krantas)
Data: 2010-12-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 201, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Moskitija - tai laukinė teritorija, plytinti tolimame rytiniame Hondūro kampe. Vakaruose ją saugo Rio Platano, o pietuose - Rio Koko kalnai. Tai didžiulis plotas - beveik penktadalis visos Hondūro teritorijos. Jis užima 84 000 kv.km ir pasižymi neįtikėtina ekologine įvairove: pakrantės pelkės, lagūnos, atogrąžų miškai, upių slenksčiai ir kalnuotos savanos - viskas telpa šiuose plotuose.
Į Moskitija išsiruošti gali tik tikras avantiūristas: čia nerasite išmintų takų, regione nėra kelių, nebus prabangios nakvynės ir maisto. Visur keliausite upėmis, tradicinėmis iš rąsto išskobtomis kanojomis ar plaustais arba brausitės per takelius džiunglėse. Kiekvienas upės vingis suteiks nuostabių įspūdžių. Visa kelionė, kurią lydės ryškios spalvos, keisti garsai ir tropikų kvapai, bus neužmirštamos patirties šaltinis.
Moskitijoje yra penki draustiniai. Rio Plataną supanti teritorija, platus beveik nepaliesto atogrąžų miško ruožas, yra pasaulio paveldo biosferos draustinis. 1996 metais jis buvo paskelbtas nykstančiu ir imtas saugoti kaip vienas iš vertingiausių Centrinės Amerikos atogrąžų miškų... Moskitija - Saugomos teritorijos
Data: 2009-03-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 341, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Moskitija (La Moskitia) - tai regionas, esantis į rytus nuo Truchiljo (Trujillo) miesto ir besiribojantis su Nikaragva. Didžioji jos dalis yra Grasjas a Dioso (Gracias a Dios) departamente. Nors pavadinimas „Moskitija“ skamba panašiai į žodį „moskitas“, ir iš tikro Moskitijoje yra aibės moskitų, jo kilmė siejama su miskitų kalba ir neturi jokių sąsajų su vabzdžiu. Pagal legendą, kartą prieš daugelį amžių grupė čibčų genties žmonių keliavo iš pietų į šiaurę Atlanto pakrante, kuri šiandien priklauso Hondūrui. Jiems vadovavo didysis karys Miskutas. Būrys ilgai ėjo nesustodamas. Vieną dieną jie priėjo didelę įlanką - šiandien ją vadiname Bruso lagūna (Laguna de Brus). Žuvies tiek, kad net pakrantėje knibždėjo. Vanduo skaidrus, ant medžių daugybė vaisių, žemė derlinga. Ir didysis vadas tarė: „Pagaliau - rojus žemėje“. Praėjo daug dienų, atėjo vasara, o įlankos vanduo pasidarė sūrus. Miskutas pamanė, kad dievas Vanaisa vis dar baudžia jo žmones ir pasipiktinęs nusprendė keliauti toliau, nors dalis jo žmonių pasiliko (dabar čia Brus Lagūnos miestas). Kita dalis kartu su Miskutu leidosi per mišką, persikėlė per Kokosų upę, apsistojo jiems patikusioje vietoje ir ilgainiui įkūrė keletą kaimų. Kaimyninė gentis tavahkai Miskuto žmones vadino Mišku u (tavahkų kalba - „Miskuto žmonės“). Tačiau miskitų kalba garsas „u“ neturi jokios reikšmės, todėl jie pridėjo „uto“. Taip atsirado žodis „miskuto“, kuris pakito į „miskito“ atvykus į šį regioną europiečiams...