Rusija - Eurazija - Įdomios vietos - wildlife
  • Rusija:
    Vladimiras - Petrodvoreco rūmai
    Data: 2009-09-13, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1506, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Vladimiras - Petrodvoreco rūmai Vladimiras, vadinamas „Rusijos architektūros perlu“, yra vienas seniausiy Rusijos miestų. Jį 1108 m. įkūrė kunigaikštis Vladimiras Monomachas. Daug šimtmečių Vladimiras buvo šiaurės vakarinės Rusijos politikos, prekybos ir amatų centras. Jis yra vienas iš svarbiausių vadinamojo „Auksinio žiedo“ turistinių maršrutų miestų, kuriuose išliko unikalūs istorijos ir kultūros paminklai. Žiedas prasideda Maskvoje, toliau - kiti miestai: Suzdalė, Vladimiras, Ivanovas, Kostroma, Jaroslavlis, Rostovas, Pereslavlis Zaleskis ir Sergijev Posadas.
    Vladimiro mieste yra virš šimto architektūros paminklų. Ypač vertingi XII-XIII a. statiniai, pastatyti iš balto kalkakmenio. Mieste yra trys UNESCO Pasaulio paveldo objektai: Auksiniai vartai - miesto simbolis, Dangun Ėmimo soboras ir Šv. Dimitrijaus soboras; visi jie - XII a. statiniai, nors vėlesniais amžiais daugiau ar mažiau rekonstruoti. Šv. Dimitrijaus soboras pasižymi nepaprastu grakštumu ir grožiu. Tai lyg baltame akmenyje iškalta ikona. Beveik visus fasadus puošia daugybė bareljefų su zoomorfinėmis figūromis ir ornamentais...
    Puikusis Sankt Peterburgas
    Data: 2008-11-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 895, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Puikusis Sankt Peterburgas Miestas ant Nevos – tai Rusijos „langas į Vakarus".
    Sankt Peterburgas yra jauniausias iš didžiųjų kosmopolitiškų pasaulio miestų, jis įkurtas netgi vėliau už Niujorką. Tiesa, yra keli vėliau išaugę miestai, pvz., Brazilija, tačiau jie statomi naudojant modernias statybos technologijas ir planuojami atskiromis zonomis. Tuo tarpu Sankt Peterburgo stilius labai panašus į aštuonioliktojo amžiaus stiliaus miestą su dominuojančia baroko ir klasikine architektūra. Rusijos „langą į Vakarus" kūrė vokiečių, prancūzų ir italų architektai. Istorikai nesutaria, ar šį miesto apibūdinimą pirmasis pavartojo Petras Didysis, italų rašytojas Francesco Algorotti, ar rusų poetas Puškinas.
    Sankt Peterburgas išsidėstęs daugiau nei keturiasdešimtyje salų, kurios mažais upokšniais ir kanalais dar smulkiau sudalytos į maždaug šimtą mažesnių. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti absurdiška statyti miestą upės deltoje, tačiau Petras Didysis, kuris nuolatos keisdavo savo rezidencijas, tokiame mieste jautėsi saugiau. Šiuolaikiniu požiūriu tai irgi yra privalumas, nes šis miestas su nuolatos besikeičiančiais vaizdais tapo vienu iš gražiausių Europos miestų.
    Novgorodas - Rusijos lopšys
    Data: 2008-11-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 992, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Novgorodas - Rusijos lopšys Šv. Sofijos katedra įspūdingai demonstruoja ankstesnę galią.
    Nors Novgorodo pavadinimas reiškia "naują miestą", iš tiesų miestas tokio senumo, kaip pati Rusija. Jis įkurtas dešimtajame amžiuje. Pagal pavadinimą galima spręsti, kad tuo metu toje vietoje jau buvo gyvenvietė, kurią devintajame amžiuje įkūrė galbūt legendinis Rurikas. Novgorodas yra į šiaure nuo Ilmenio ežero, maždaug 192 km nuo Sankt Peterburgo. Miestą išilgai dalija Volchovo upė, kuri įteka į Ladogos ežerą ir susijungia su kitais, taip pat ir rytų krypties vandens keliais.
    Dėl šių vandens kelių Novgorodas ekonomiškai klesti, todėl jau penkis šimtus metų, unikaliai ilgą laiką Rusijos istorijoje, miestas yra garsus kultūros centras.
    Novgorodą valdė Vladimiras I (Šventasis), viešpatavęs nuo 978 m. iki 1015 m., tačiau kai jo valdžia apėmė visos Rusijos žmones, jis išvyko į Kijevą. Laisvę mylintys novgorodiečiai nenorėjo būti pavaldūs Kijevui, todėl turtingam prekybiniam miestui pavyko išlikti gana autonomiškam nuo Rusijos valdžios. Nuo 1136 m. tikroji valdžia buvo stambiųjų žemvaldžių, arba bojarinų, ir jų buržuazinės vyriausybės rankose, nes jie skirdavo gubernatorių. Tuo metu Novgorodas turėjo unikalų Rusijoje statusą - laisvoji Novgorodskaja respublika.
    Maskva ir vėl švyti
    Data: 2008-11-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 927, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Maskva ir vėl švyti Amžiną bažnyčios ir valstybės kovą Rusijoje laimėjo bažnyčia, bent jau Maskvos architektūroje. Jėzaus Išganytojo katedros auksiniai kryžiai ir kupolai, kurie 1932 m. Stalino nurodymu buvo susprogdinti, ir vėl suteikia miestui savitumo. Katedra buvo atstatyta.
    Daugelį metų begalinių Rusijos platybių sostinė buvo tik tvirtovė, arba kremlius, tačiau aplink vidinius įtvirtinimus žiedais plėtėsi gyvenvietė. Šiais laikais, be tvirtovės su gynybinėmis sienomis, driekiasi platūs prospektai, geležinkelio linijos, senamiesčio kvartalai, Didysis teatras, didžiulė šv. Bazilijaus katedra ir Raudonoji aikštė.
    Kremlius išsaugojo pradinį pavidalą nuo caro Ivano III viešpatavimo laikų XV amžiaus pabaigoje. Rusiškas žodis kreml reiškia citadelę, tvirtovę. Trikampis šios citadelės plotas ant kalvos priešais Maskvos miestą ir Maskvos upę užima maždaug 30 ha. Ivanas pakvietė architektus iš Italijos ir pavedė Kremliuje pastatyti rusiško stiliaus rūmus ir bažnyčių. Vėliau caro įpėdiniai pastatė koplyčių, bažnyčių, vienuolynų, arsenalų, rezidencijų, teatrų, imperatoriaus rūmų ir valstybės valdymo pastatų. Visi jie buvo pastatyti Kremliaus viduje, todėl šiandien Kremlius primena aptvertą miestą.
    Baikalo ežeras
    Data: 2008-08-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1827, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Baikalo ežeras Apsuptas kalnų ežeras Vidurio Sibiro pietuose yra giliausias žemėje ir sudaro penktadalį viso pasaulio gėlo vandens.
    Žvelgiant iš miško į Baikalą, iš kur atsiveria nepaprasto grožio vaizdas į ežerą, matyti ant šakų pririšti kaspinai ir juostelės. Juos pririšo keliautojai, taip išreikšdami norą dar kartą čia sugrįžti. Iš tikrųjų tamsiai mėlynas ežeras magiškai traukia. Plačiosios Rusijos gyventojams tai šventa jūra, didžiausias jų milžiniškos šalies gamtos stebuklas, toks pat kaip anglams Doverio baltosios uolos ar amerikiečiams Didysis kanjonas.
    Baikalas kurykanų kalba reiškia „daug vandens". Kurykanai šiose apylinkėse gyveno maždaug prieš 1300 m. Ežero gylis yra apie 1620 m ir jame yra penktadalis viso pasaulio paviršinio gėlo vandens - 23 000 kub. km, tiek pat, kiek visuose Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose kartu sudėjus.
    Sibiro tundra
    Data: 2008-08-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1314, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Sibiro tundra Trumpą vasarą žydi šalta be medžių lyguma. Ji ribojasi su lediniu Šiaurės ašigaliu.
    Samanų kilimas užklojęs beveik visą Sibiro tundrą - didžiulę lygumą su daugybe ežerų ir pelkių. Tundra tęsiasi maždaug 3200 km per Šiaurės Sibirą išilgai Arkties ledynų pakraščio. Tipiškas gamtovaizdžio pavyzdys yra Taimyro pusiasalis - šiauriausia Eurazijos žemyno dalis.
    Rašytojai ir zoologai Geraldas ir Lee Durrelliai> atvykę į Taimyro pusiasalį 1980-ųjų vasarą, rašė: "Storas samanų ir žolių kilimas dengia sušalusią žemę. Papurusios į saulutes panašios gėlytės ir dar kitokios mėlynos, tarsi mažytės neužmirštuolės, kelia į jus savo galvutes. Visur iki kulkšnių siekia nykštukiniai gluosnių miškai su rožinėmis gėlytėmis, ryžtingai augančiomis iš po smaragdo žalumo samantų".
    Iki trijų mėnesių per metus čia būna nuolatinė dienos šviesa, tačiau saulė pakyla neaukštai ir vidurvasarį oras įšyla tik iki 5 °C. Žiemą saulė iš viso nepakyla: spindi tik amžinas mėnulis ir kartkartėmis įspūdinga Šiaurės pašvaistė. Žiemą temperatūra nukrinta ir iki 44 °C šalčio. Augalai turi mažai laiko žydėti ir brandinti sėklas. Dauguma ją daugiamečiai ir mažyčiai, augantys pažeme, kad apsisaugotų nuo be perstojo pučiančio šalto vėjo.
    Kamčiatkos pusiasalis
    Data: 2008-08-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1515, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kamčiatkos pusiasalis Dūmai,garai ir ugnis vyrauja šioje šaltoje atokioje ugnikalnių ir geizerių žemėje rytiniame Sibiro pakraštyje.
    Tobulos kūgio formos Kliučių ugnikalnis, aukščiausias Kamčiatkos pusiasalio taškas, yra vienas didžiausių Žemėje veikiančių ugnikalnių. Iš jo viršukalnės, kuri yra beveik tokio pat aukščio kaip Monblanas - 4750 m, nuolat rūksta dūmai. Per kokius 300 pastarųjų metų jis buvo išsiveržęs daugiau kaip 50 kartų.
    Kliučių ugnikalnis yra vienas iš 150 ar daugiau ugnikalnių, stūksančių šiame lediniame atokiame kalnuotame pusiasalyje, išsikišusiame į pietus Rytų Sibire. Maždaug 30 ugnikalnių yra veikiantys.
    Kartu su Kurilų salomis - 56 ugnikalnių salų, besidriekiančių nuo pusiasalio smaigalio, grandine – jie sudaro vieną aktyviausių Ugnies žiedo, ugnikalnių juostos Ramiajame vandenyne, dalių. Drauge jie sudaro dešimt procentų visų pasaulio aktyvių ugnikalnių. 1907 m. Štiubeljos ugnikalnis išmetė tiek pelenų ir dulkių, kad buvo užklotas visas pusiasalis, o jis yra maždaug tokio pat dydžio kaip Japonija, ir užtemdytas Kamčiatkos Petropavlovskas, esantis už 100 km.