Kamčiatkos pusiasalis
Data: 2008-08-12,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 1516,
Komentarų: 0,
Vieta žemėlapyje
Dūmai,garai ir ugnis vyrauja šioje šaltoje atokioje ugnikalnių ir geizerių žemėje rytiniame Sibiro pakraštyje.
Tobulos kūgio formos Kliučių ugnikalnis, aukščiausias Kamčiatkos pusiasalio taškas, yra vienas didžiausių Žemėje veikiančių ugnikalnių. Iš jo viršukalnės, kuri yra beveik tokio pat aukščio kaip Monblanas - 4750 m, nuolat rūksta dūmai. Per kokius 300 pastarųjų metų jis buvo išsiveržęs daugiau kaip 50 kartų.
Kliučių ugnikalnis yra vienas iš 150 ar daugiau ugnikalnių, stūksančių šiame lediniame atokiame kalnuotame pusiasalyje, išsikišusiame į pietus Rytų Sibire. Maždaug 30 ugnikalnių yra veikiantys.
Kartu su Kurilų salomis - 56 ugnikalnių salų, besidriekiančių nuo pusiasalio smaigalio, grandine – jie sudaro vieną aktyviausių Ugnies žiedo, ugnikalnių juostos Ramiajame vandenyne, dalių. Drauge jie sudaro dešimt procentų visų pasaulio aktyvių ugnikalnių. 1907 m. Štiubeljos ugnikalnis išmetė tiek pelenų ir dulkių, kad buvo užklotas visas pusiasalis, o jis yra maždaug tokio pat dydžio kaip Japonija, ir užtemdytas Kamčiatkos Petropavlovskas, esantis už 100 km.
Čia dažni žemės drebėjimai: per pastaruosius 200 m. jų buvo daugiau negu 150. Įvykęs 1952-ųjų lapkritį buvo antras pagal stiprumą, pasiekęs 8,4 balo pagal Richterio skalę.
Kunkuliuojančiu šimtų versmių vandeniu šildomi namai ir šiltnamiai. Juose auginamos daržovės ir bulvės eksportui. Geizerių slėnyje prie aktyvaus Kronokų ugnikalnio šnypščia, gurgia ir garuoja 25 geizeriai, o mineralai raudonai, rusvai, violetiškai ir rudai nuspalvina uolas aplinkui. Veikonas - didžiausia verdančio vandens srovė maždaug kas tris valandas keturioms minutėms šauna 49 m viršų.
Geizerių slėnis yra nuostabiame Kronokų gamtiniame draustinyje, kurio plotas maždaug 10 300 kv. km. Kronokų ežeras apačioje vakarinių Kronokų šlaitų yra didžiausias Kamčiatkos ežeras. Kaip ir kitoje pusiasalio dalyje, draustinyje yra pelkėtos tundros pakrantės juosta, kur karaliauja samanos ir kerpės. Teritorijos gilumoje yra kalnų, todėl ten jau vyrauja krūmai ir miškai, daugiausia beržynai.
Čia klaidžioja didžiausi Eurazijoje rudieji lokiai, taip pat šiauriniai elniai, Sibiro snieginiai avinai, poliarinės lapės, kiaunės, audinės, kamčiatikiniai švilpikai ir ilgauodegiai starai. Išilgai pakrantės ruoniai ir jūros paukščiai mėgaujasi žuvimis. Kailiai ir žuvys, ypač kiaunena ir lašišos, - pagrindinis Kamčiatkos gyventojų pragyvenimo šaltinis.
Kamčiatkos Petropavlovskas, maždaug 240 tūkstančių gyventojų turintis miestas, yra didžiausias žvejybos uostas su laivynu. Kamčiatkos klimatas atšiaurus: ilgos, šaltos ir sniegingos žiemos bei trumpos, vėsios ir drėgnos vasaros. Kamčiatkos upė niekada, netgi žiemą, neužšąla dėl į ją subėgančių karštų šaltinių.
Dėl nemalonių orų ir atokumo Kamčiatka Rusijoje turi nekokį vardą. Išdykę ar negabūs mokiniai sodinami į paskutinį klasės suolą. Ta galinė suolų eilė mokykloje vadinama „kamčiatka". Į Sibirą buvo tremiami nusikaltėliai.
Etniniai Kamčiatkos gyventojai koriakai ir čiukčiai XVIII a. buvo beveik išnaikinti caro kazokų. Pastarųjų palikuonių dar tebegyvena pusiasalyje. Dabar, naudojant šiuolaikines transporto priemones ir vykstant prekybai, Kamčiatka nebėra tokia nepasiekiama. Tačiau šis atšiaurus, laukinis kraštas vis dar tebėra paslaptingas ir mažai ištirtas.
Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai - Alma littera
Daugiau straipsnių:
Eurazija
,
Rusija
Komentarai:
Komentarų nėra...
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: