|
|
-
Rusija: Vladimiras - Petrodvoreco rūmai
Puikusis Sankt Peterburgas
Novgorodas - Rusijos lopšys
Maskva ir vėl švyti
Baikalo ežeras
Sibiro tundra
Kamčiatkos pusiasalis
Eurazija: RusijaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Novgorodas - Rusijos lopšys
Data: 2008-11-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 993, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Šv. Sofijos katedra įspūdingai demonstruoja ankstesnę galią.
Nors Novgorodo pavadinimas reiškia "naują miestą", iš tiesų miestas tokio senumo, kaip pati Rusija. Jis įkurtas dešimtajame amžiuje. Pagal pavadinimą galima spręsti, kad tuo metu toje vietoje jau buvo gyvenvietė, kurią devintajame amžiuje įkūrė galbūt legendinis Rurikas. Novgorodas yra į šiaure nuo Ilmenio ežero, maždaug 192 km nuo Sankt Peterburgo. Miestą išilgai dalija Volchovo upė, kuri įteka į Ladogos ežerą ir susijungia su kitais, taip pat ir rytų krypties vandens keliais.
Dėl šių vandens kelių Novgorodas ekonomiškai klesti, todėl jau penkis šimtus metų, unikaliai ilgą laiką Rusijos istorijoje, miestas yra garsus kultūros centras.
Novgorodą valdė Vladimiras I (Šventasis), viešpatavęs nuo 978 m. iki 1015 m., tačiau kai jo valdžia apėmė visos Rusijos žmones, jis išvyko į Kijevą. Laisvę mylintys novgorodiečiai nenorėjo būti pavaldūs Kijevui, todėl turtingam prekybiniam miestui pavyko išlikti gana autonomiškam nuo Rusijos valdžios. Nuo 1136 m. tikroji valdžia buvo stambiųjų žemvaldžių, arba bojarinų, ir jų buržuazinės vyriausybės rankose, nes jie skirdavo gubernatorių. Tuo metu Novgorodas turėjo unikalų Rusijoje statusą - laisvoji Novgorodskaja respublika.
Rusijai susivienijus su Ortodoksų Bažnyčia, buvo peržiūrėtas bojarinų įstatymas. 988 m. Vladimiras I išaukštino ortodoksinę krikščionybę iki valstybės religijos. Novgorodo žmonės neskubėjo pereiti į krikščionybę, dauguma vis dar garbino senąjį slavų Dievą perkūną, Perimą. Galiausiai buvo paskirtas arkivyskupas, kuris turėjo gyventi Novgorodo tvirtovėje ir atstovauti visuotiniam susirinkimui.Theopaneso freskos
Novgorodo tvirtovė, vadinama „detina" (stipriu vaikinu), stovi vakarinėje miesto dalyje ant kairiojo Volchovo upės kranto. Penki svogūno formos kupolais papuošti bokštai iškyla virš tvirtų kalkakmenio citadelės sienų. Tai šv. Sofijos katedra, nuostabiausias ir didžiausias citadelės pastatas, pastatytas 1045 - 1052 metais. Ji atlaikė pakeitimus ir išsaugojo paprastą ir griežtą išvaizdą. Daug būdingų bruožų, kurie vėliau buvo pavadinti „Novgorodo stiliumi", akivaizdūs net šioje ankstyvosios statybos plytų bažnyčioje: milžiniškas mastas ir galingu, pompastiškų formų dominavimas žavių ir poetiškų motyvų fone.
Katedros fasadas nepuoštas. Mažai belikę ir senųjų vidaus freskų. Seniausia ir vertingiausia vienuoliktojo amžiaus šv. Petro ir šv. Povilo ikona drauge su kitomis ikonomis šiuo metu yra Novgorodo muziejuje. Šios ikonos - tai labai vertingi meno kūriniai.
Penkioliktajame amžiuje šiame mieste – valstybėje buvo 150 bažnyčių ir vienuolynų. Daugumą jų užsakė šeimos, merkantilinės draugijos ir miestiečiai, todėl jos ne tokios pretenzingos, nei statytos karalių nurodymu. Mieste daug amžių dominavo Jurijaus vienuolynas, kurio kupolai primena kareiviškus šalmus, šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčia Kosjevnikuose ir Kristaus Viešpačio katedra su nuostabiomis freskomis. 1378 m. Bizantijos dailininkas Theophanesas sukūrė freskas, kurios priskiriamos geriausioms to meto freskoms.
1570 m. siaubingos Ivano Rūsčiojo žudynės palaužė Novgorodo politinę galią. Per II pasaulinį karą nuo vokiečių nukentėjo tiek gyventojai, tiek miesto bažnyčios ir meno lobynas. Po karo dauguma paminklų, tarp jų auksiniai ir sidabriniai Novgorodo bažnyčių kupolai, buvo rūpestingai atstatyti ir atgavo ankstesnį rusišką žavesį.Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – AktėjaDaugiau straipsnių: Eurazija , RusijaKomentarai: Komentarų nėra...Komentarų forma: