Airija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Airija:
    Donegolo įlanka
    Data: 2011-07-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 642, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Donegolo įlanka Donegolo įlanka yra didžiausia Airijoje pusmėnulio formos įlanka, supama aukščiausių Europoje uolų. Jos paplūdimiai ir mažytės įlankėlės - vieni švariausių pasaulyje ir visų tinkamiausi banglenčių sportui. įlanką supa maži miestukai ir gyvenvietės, kur iki šiol klesti tradiciniai amatai; tarp jų ir didžiausias žvejybos laivynas Kilibegse. Donegolo įlanką vainikuoja švytintis bekraštis dangaus skliautas, o jos vandenys susilieja su nuolat kintančiu žavių panoraminių vaizdų kaleidoskopu. Jei gamtoje esama didingumo, tai jis būtent čia.
    Donegolo įlanka plyti šiaurės vakarų Airijoje ir nukreipia vyraujančius vakarinius vėjus iš Atlanto vandenyno į Rosnoulago ir Bandorano paplūdimius, esančius pietinėje įlankos pusėje ir garsėjančius savo didelėmis, varžyboms tinkančiomis bangomis. Bandorano miestas yra populiarus kurortas; iš čia Rougey Walk takas veda į vaizdingą uolų viršūnę ir nedidelį įlankėlių kraštovaizdį pro Fėjų Tiltus - bangų išmuštas arkas uolose - į Burtų Krėslu vadinamą uolą, kol atsiveria reginys į Talan Straudą - tobulą išlinkusį balto smėlio ruožą po uolomis.
    Elvio ola
    Data: 2011-07-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 675, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Elvio ola Žvelgiant iš Golvėjaus įlankos, šiaurinėje Ko. Klero pakrantėje matyti rumbuota kalkakmenio plynaukštė, vadinam Barenu. Ji plika, negyva ir nesvetinga netgi avims. Tik retkarčiais įsiterpia žolės kuokštas, pagyvinantis 40 pilkos spalvos atspalvių, kuriais plynaukštę nudažo kerpės, mylių mylias besidriekiančios uolų plyšiuose. Šis paslaptingas kraštovaizdis yra unikalus (čia buvo treniruojami JAV astronautai; tik vėliau pasirodė, kad šis kraštovaizdis visiškai nepanašus į Mėnulio), tačiau jis slepia kai ką dar labiau neįprasta. Elvio ola yra vienintelis įėjimas į didžiulį požeminių urvų kompleksą, kur galite ištyrinėti Bareną iš vidaus.
    Iš Elvio olos tunelis veda į visą eilę urvų, kuriuos per milijonus metų išgraužė vanduo, po stiprių liūčių besisunkiantis pro uolų paviršių. Siautulingi vandenys sukūrė tokias katedras kaip Midsamerio urvas su 5000metų amžiaus stalagmitų kolonomis, vamzdžio pavidalo praėjimus, plikų uolų galerijas ir tokias menes kaip Mad Holas, kurios gumbuoti stalagmitai savo dabartinį dydį pasiekė per 8000metų...
    Kerio pakrantė
    Data: 2011-07-12, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 839, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kerio pakrantė Žemėlapyje šiaurės vakarinė Airijos dalis atrodo lyg serija durklo dūrių Atlanto vandenyne. Tai Keris, ten dantyti pusiasaliai įsiterpia į gilias įlankas, o atšiaurų gamtovaizdį sušvelnina maloni Golfo srovės šiluma. Žaluma dengia netgi iškiliausius kalvų šlaitus, o kiekvienos uolienų atodangos užuovėjoje tarpsta laukinės gėlės ir plačialapiai medžiai. Keris - legendinė ramaus žavesio juosta, nusidriekusi nuo Šanono žiočių iki Bantrio įlankos vakarinės dalies, o jos miesteliai ir kaimai, kaip Trali, Dinglis, Kilarnis, Skelligs ir Sneem - viso pasaulio poetų vaizduotę žadinantys vietovardžiai. Atlanto vandenų skalaujamas sodriai žalias Keris nesiduoda įveikiamas permainingų orų, dažnai per vieną dieną atnešančių visus keturis metų laikus.
    Dinglio pusiasalis
    Data: 2011-07-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 810, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Dinglio pusiasalis Pats šiaurinis iš penkių pusiasalių, kurie tarsi penki pirštai įsirėžia į Atlanto vandenyną pietvakariniame Airijos gale, Dinglio pusiasalis (Corca Dhuibhne) yra labiausiai į vakarus nutolęs taškas pagrindinėje šalies teritorijoje. Jis slūgso ant povandeninių smiltainio uolų, kurios sudaro ir Sliv Miskišo kalnus rytinėje pusiasalio dalyje, ir Brandono kalną, antrą pagal aukštį Airijos kalną (953m).
    Dažnai siaučiamas Šiaurės Atlanto oro masių, šis laukinis kraštovaizdis žinomas savo stulbinančiais vaizdais, atsiveriančiais į Didžiąją Blasketo salą, Dinglio įlanką ir per Kaslmeino uostą - į Magilikadžio Riksą. Daugelio apibūdinamą kaip vieną žaviausių kraštovaizdžių Žemėje, jį sudaro uolienų atodangos ir grublėtos uolos, apvalainos, miškais apaugusios kalvos, žavūs alpiniai-arktiniai augalai, augantys aukščiau kalnuose, ir platūs smėlio paplūdimiai. Čia vos ne už kiekvieno kampo atsiveria vis nauji didingi reginiai. Be turistų numinto tako pusiasalyje daug šoninių kelių bei takų, leidžiančių lankytojams neskubant patyrinėti nuostabaus grožio apylinkes.
    Morno kalnai
    Data: 2011-07-03, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 747, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Morno kalnai Granitiniai Morno kalnų šlaitai Dauno grafystėje, Šiaurės Airijos pietrytinėje dalyje, iškyla nuostabaus grožio kraštovaizdyje, o aukščiausia jų viršukalnė, Sliv Donaras, yra 849m aukščio. „Slieve“ yra airių kalbos žodis, kilęs iš „sliahb“, reiškiančio „kalną“.
    Pilki uolėti Sliv Donardo šlaitai iškyla nuo didžiausios Airijoje kopos, apaugusios viržiais, ir paplūdimio, juosiančio Murlo (Mourlough) nacionalinio gamtos draustinio pietinį ir rytinį kraštus. Tai daugelio laukinių gyvūnų rūšių buveinė, tarp jų paminėtini baltagurklis strazdas, škotinė kurapka, ilgakojai pelkių paukščiai; čia prieglobstį randa ir pilkieji ruoniai. Gamtos draustinyje gausu laukinių gėlių ir spalvingų drugių, kaip antai nimfalidžių.
    Nėjaus ežeras
    Data: 2011-06-24, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 471, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Nėjaus ežeras Šiaurės Airijos centre tyvuliuojantis seklus Nėjaus ežeras (jo didžiausias gylis 25m, o vidutinis - 9m) užima 390 kv.km plotą - tai didžiausias savo užimamu plotu ežeras Britų salose. Penkios iš šešių Šiaurės Airijos grafysčių ribojasi su jo krantais. Ežerui vandenį tiekia Aukštutinis Barnas, iš šiaurės tekanti upė, Blakvoteris ir dar keletas kitų upių, įtekančių šiaurėje į Žemutinį Barną. Ežero krantuose daug upėtakių ir ungurių žvejybos vietų, o žvejyba čia yra labai populiarus laisvalaikio praleidimo būdas.
    Toome įlankoje šiaurės vakarų ežero pakrantėje atrasti seniausi Airijoje žmogaus rankų darbo gaminiai. Manoma, kad mezolito eros žmonės (apie 6000m. prieš Kristų) Airijoje pirmiausia apsigyveno ežero pakrantėse: vietomis aptinkama ir neolito laikų archeologinių radinių. Vietinis padavimas byloja, kad dabartinio ežero vietoje kadaise buvęs miestas, ir kartais pro vandenį esą galima įžiūrėti jo pastatus. 1959m. dėl potvynių kontrolės darbų ženkliai sumažėjo vandens lygis ežere, tačiau nebuvo pastebėta nieko, kas galėtų tai patvirtinti.
    Milžinų Kelias
    Data: 2008-10-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1722, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Milžinų Kelias "Matematikė" gamta Airijos pajūryje sukūrė slėpiningą akmenų simetrijos reginį.
    Gamtos suteiktą simetriją, pavyzdžiui, gėlių, vabzdžių dalių ir tigro snukio margio, laikome savaime suprantama. O štai geologijoje tai pasitaiko rečiau, todėl toks atvejis kelia nuostabą. Milžinų Kelias yra tarsi įspūdingai atskleistas matematinis gamtos gabumas. Ji dešimtis tūkstančių daugiasienių akmens stulpų sustatė drauge kaip saują gigantiškų pieštukų.
    Iš tolo Kelias panašus į bet kurią kitą žavingos Antrimo grafystės vietovę tačiau staiga dėmesį patraukia keistai languotas kyšulys. Nuo uolų papėdės jis leidžiasi į jūrą kaip didžiulis primityviai padirbtas slipas. Trumpam prarandi tikroves jausmą, nes atrodo, kad tokį gamtovaizdį galima sukurti tik kompiuterine grafika. Vis dėlto šis išskirtinis geologinis darinys radosi maždaug prieš 60 mln. metų.
    Šiaurės Amerikos ir Eurazijos žemynai, iki tol susijungę, pradėjo skirtis. Tarp jų atsivėrė Atlanto vandenynas ir pamažu plėtėsi nuo vulkaninio rifto, einančio išilgai vidurio kalnagūbrio. Airija, su daugybe veikiančių ugnikalnių, kaip tik yra ties šiuo riftu. Prasidėjus lėtai žemynų kelionei, šiame antsprūdyje susidarė Airijos ir Škotijos lavos plotai.
    Mohero uolos
    Data: 2008-10-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1361, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Mohero uolos Vakarinį Airijos krantą nuo negailestingų Atlanto vandenyno antpuolių saugo beaistriai sargybiniai.
    Didžiąją dalį Airijos kraštovaizdžio sudaro žali laukai ir kalvos, seklūs ežerai ir upeliai. Tačiau šen bei ten Gamta daro dramatišką mostą, galbūt primindama stulbinančią savo galią. Mohero uolos - vienas raiškiausių mostų šiaip ramiame Airijos kraštovaizdyje. Jos dunkso priešais Atlantą tarytum rantytų skardžių koncertiną. Šios tamsios uolos Klero grafystės pajūriu driekiasi 8 km.
    Mohero uolos neturi nieko švelnaus: nei smėlingų įlankėlių papėdėje, nei žolėtų šlaitų, nei subtilių gėlių iškyšuliuose. Tiesiog iš vandens kyla stati didinga 200 m aukščio siena ir, nors vandenynas atakuoja jos pagrindą vėjo ir bangų artilerija, regis, ji gali atlaikyti puolimą per amžius.
    Iš tikrųjų Atlantas šioje vietoje bauginantis. Kiekviena atskubėjusi putota banga užvirsta ant nusiritančios ankstesnės ir sudūžta į uolas plakdama tamsiai mėlyną ir pilką spalvas. Ir visad, išskyrus ramiausias dienas, žmogų ar gyvūną, išdrįsusį prieiti prie skardingo uolų krašto, kiaurai permerkia vakarų vėjų blaškomi sūroki purslai.
    Benbalbinas
    Data: 2008-10-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 792, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Benbalbinas Kalnas plokščia viršūne, iškilęs virš vakarų Airijos žemumų, turi sąsajų su poetu ir su milžinu.
    Slaigo ganyklų vidury stūkso masyvi didžioji Benbalbino dalis, panaši į apverstą laivo korpusą. Status akmeniniai kalno šlaitai, permainingų orų išraižyti kaip koncertinos dumplės, rėmina plokščią viršūnę, iškilusią virš lygumos 300 m.
    Benbalbinas svarbus ir airių mite. Pasak legendos, ant šio kalno šlaito žuvo keltų karys Dajarmudas. Jis pabėgo su milžino Fino Makulo, nutiesusio Milžinų Kelią, sužadėtine, o kerštingas Finas pastūmėjo Dajarmudą į lemtingą kovą su užburtu šernu. Taip pat čia VI a. šv. Kolmsilis (Kolamba) vedė į mūšį 3000 vyrų. Ir būtent šio kalno globai atsidavė airių poetas W.B. Yeatsas, pasirinkęs jį savo kapo vieta.