-
Austrija: Zalckamergutas
Šiaurės Tirolis
Krimlio krioklys
Zalcburgas - Muzikos miestas
Viena - Senamiestis
Gracas - Senamiestis
Melko benediktinų vienuolynas
Belvederio rūmai
Ledo urvai
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , VokietijaĮdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje.RSS Naujienos:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: -
Austrija: Zalckamergutas
Data: 2011-03-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 609, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Zalckamergutas yra pasaulio paveldo kraštovaizdis, garsėjantis savo kerinčiais ežerų, kalnų ir kaimelių reginiais. Tai neabejotinai pats žaviausias Austrijos regionas, kuriame Habsburgų imperijos klestėjimo dienomis imperatorius ir kilmingieji jo šeimos nariai leisdavo atostogas.
Žodis „saltzkammergut“ reiškia „druskos kasyklų dvaras“; nedarkant kraštovaizdžio, druska čia buvo kasama dar nuo bronzos amžiaus. Faktiškai druskos (arba „baltojo aukso“) verslas tik prisidėjo prie šio regiono žavesio, nes padėjo susikrauti didžiulius turtus, - tai atspindi puiki šio regiono istorinių miestų architektūra. Verslo monopolis priklausė šalies vyriausybei ir iki pat XIX a. Zalckamergutas buvo uždaras pašaliečiams, siekiant užkirsti kelią druskos kontrabandai.
Seniausioji pasaulyje druskos kasykla yra čia, Halštate. Šis neįtikėtinai nuostabus XVII a. žaislinis miestukas su savo nuosavu kriokliu, pavojingai įsispraudęs tarp 135m gylio Halštato ežero stataus kranto ir Dachšteino kalnų skardžių. Šiaurės Tirolis
Data: 2011-03-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1598, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Pasakiški Šiaurės Tirolio Alpių vaizdai verti iliustruotos vaikiškos knygelės - sraunios kalnų upės, bėgančios miškingais jų šlaitais, slėniai su kaimeliais, išsimėčiusiais tarp vešlių ganyklų, apledėjusios viršukalnės ir žėrintys lediniai ežerai. Šis žavus regionas su savo panoraminiais kraštovaizdžiais, grynu kalnų oru ir žiburiuojančiais tyrais ežerais - tikras pramogų rojus visiems, kas mėgsta gamtą.
Vildšpicė, antras pagal dydį kalnas Austrijoje, yra 3374m aukščio. Jo šlaitai padengti ledu, tačiau nesunkiai įveikiami, todėl sutraukia daugybę mėgėjų kopti apledėjusiais šlaitais. Čia stūkso dar virš 700 kalnų, aukštesnių nei 3000m, tad visa ši teritorija puikiai tinka alpinizmui. Žiemą pasaulinio garso kurortuose, kad ir Kicbiūhelyje ir Sent Antone prie Arlbergo, renkasi greitojo nusileidimo nuo kalnų ir slidinėjimo raižyta vietove mėgėjai. Šiltesniais mėnesiais galite plaukti kajakais, leistis į žygius pėsčiomis, jodinėti ar važinėtis kalnų dviračiais. Krimlio krioklys
Data: 2010-06-26, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2070, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Viena didžiausių Austrijos jžymybių yra Krimlio krioklys vakariniame Aukštojo Tauerno nacionalinio parko pakraštyje. Krimlis - didžiausias Europoje krioklys, įeinantis į didžiausių pasaulio krioklių aštuntuką. Jis krinta iš 380 m aukščio trimis įspūdingomis kaskadomis, kurių kiekviena siekia daugiau nei 100 m ir tarpusavyje jungiasi šėlstančio vandens slenksčiais. 7 kub. m per sekundę greičiu krintančios vandens masės griaudėjimas iš tiesų bauginantis.
Krimlis srūva per siaurą, miškingą slėnį pačioje nuostabiai žavaus Rytų Alpių ledynų regiono širdyje - čia dunkso virš 300 kalnų, aukštesnių nei 3000 m, ir aukščiausias Austrijoje kalnas -3798 m aukščio Grosglokneris. Dešimtadalį Aukštojo Tauerno parko teritorijos dengia ledas, kalnai nuolat stūkso su sniego kepurėmis, o žiema čia gali trukti iki aštuonių mėnesių. Zalcburgas - Muzikos miestas
Data: 2009-06-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2070, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Po to, kai keltai, romėnai ir germanai apsigyveno šiame regione, Zalcburgas atsidūrė prekybinių kelių sankirtoje. Kunigaikščiai ir vyskupai įsakė čia pastatyti pilį tvirtovę, didelę katedrą ir kelias bažnyčias. Buvo pasitelkti patys geriausi to laikmečio menininkai. Rezidencijos, rūmai, tiltai ir sodai tokie, kokie ir dera „mažajai Romai“. Barokinį miesto branduolį sudarė rūmai, turtingų miestelėnų namai ir parkai. Šiandienos Zalcburge išliko anų laikų žavesys. Jį dar paryškina apylinkių grožis. Miestą supa trys medžiais apaugusios kalvos: Monchsberg, Kapuzinerberg ir Rainberg. Tarp jų teka Zalcacho (Salzach) upė. Zalcburge yra daugybė vertingų architektūros paminklų. Štai miesto simbolis - Aukštutinio Zalcburgo tvirtovė (Festung Hohnesalzburg), pastatyta XI a. pradžioje - yra didžiausia ir geriausiai išlikusi Centrinės Europos pilis; šalia vaizdingo ežero įsikūrę Leopoldskrono rūmai (Schloss Leopoldskron) žavi prabangia rokoko architektūra; Helbruno pilis (Schloss Hellbrunn) įdomi ne tik ankstyvojo baroko raiška, bet ir originaliais vandens parko įrenginiais; Helbrunerio alėja (Heilbrunner Allee) parodo neįtikėtiną XVI a. pradžios aristokratų namų virtinę; Getreidegasse yra pats gražiausias ir originaliausias Austrijos prekybinis centras su tipiškais metaliniais ženklais, kybančiais virš parduotuvių, gatvė, kur gimė Mocartas ir įsikūręs Zalcburgo lėlių teatras (jo nuostabaus interjero fone garsiosios lėlės vaizduoja visų pirma Mocarto operų herojus)...
Viena - Senamiestis
Data: 2009-06-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2246, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Viena - tai mėgstamiausias muzikos ir meno mylėtojų miestas. Jis taip pat traukia austrų virtuvės smagurius ir tuos, kas svajoja apie imperinę epochą. Šio gražaus miesto kultūrinė praeitis itin turtinga (užtenka prisiminti vien tik Bethoveną, Mocartą, Malerį, Štrausą, Froidą, nekalbant apie plejadą kitų asmenybių). Bet Vienos paveldas susijęs ne tik su garsiais muzikais ir psichiatrais, juk jame yra daug šeimų, kurios čia gyvena beveik du tūkstančius metų.
Šioje vietoje 50 m. buvo įkurta Vindobona - romėnų karinė stovykla. 1156 m. Viena buvo Batenbergų rezidencija. Laisvojo miesto privilegijas miestas gavo 1198 ir 1221 m. Osmanų imperijos antpuolių metu nuo 1529 iki 1683 m. Viena nusipelnė „Vakarų bastiono“ titulo. Valdant Juozapui II miestas tapo „Šlovingąja Viena“, klestinčiu daugiatautės imperijos centru. Vienos senamiesčio, įrašyto į UNESCO Pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą, struktūra, statiniai ir erdvės iškalbingai pasakoja įspūdingą raidos istoriją. Šį unikalų architektūros šedevrą sudaro dvi dalys: senieji pastatai bei kompleksai ir modernūs architektoniniai projektai. Gracas - Senamiestis
Data: 2009-06-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1986, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Turėdamas patį didžiausią ir gražiausią istorinį ansamblį Rytų Europoje, Gracas (Graz) didžiuojasi savo praeitimi. Nuo Šlosbergo (Schloßberg) kalno viršūnės atsiveriantis senamiesčio vaizdas liudija apie šimtmečiais trukusį miesto klestėjimą. Žengi jo gatvelėmis ir matai viduramžių, renesanso ir baroko atspindžius, pasiduodi bažnyčių ir rūmų žavesiui, užsimiršti jaukiuose kampeliuose ir romantiškuose kiemuose. Graco senamiestis juk ne šiaip sau įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą.
Pasakojant apie Gracą, sunku surasti tinkamus žodžius. Senojo miesto dvasią ir esmę suvokti įmanoma tik savo kojomis palietus jo grindinį, savo akimis atradus jo įdomybes ir savo juslėmis pasimėgavus jo skanėstais. Pažvelkime atgal. Prieš devynis šimtus metų, taigi XI amžiuje, nuo Šlosbergo kalno apylinkes stebėjo mūrinė pilis. Aplink šį pirmą daigelį dygo ir augo vis daugiau statinių, telkėsi vis daugiau žmonių ir atėjo metas, kai Habsburgai šią vietą nusižiūrėjo kaip tinkamiausią savo rezidencijai. Laikai būna permainingi, tokie jie buvo ir Gracui. Po Napoleono armijos siautėjimo 1809 m. iš pilies, be griuvėsių, mažai kas beliko. Tik Laikrodžio bokštas (Uhrturm) - vienišas didvyris, atliekantis miesto simbolio vaidmenį - ištvėrė negandas... Melko benediktinų vienuolynas
Data: 2008-11-06, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1371, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
Vienas iš puikiausių Europos baroko pastatų ant Dunojaus kranto.
Pusiaukelėje tarp Vienos ir Linco, Dunojaus pakrantėje, iškyla uolienų atodanga, kuri atkreipdavo visų laikmečių galingųjų dėmesį. Šioje vietoje gyvenvietes kūrė akmens amžiaus genčių vadai, šias uolas romėnai naudojo kaip karinius įtvirtinimus, vengrų gentys glaudėsi už jų kovose su Bavarija. Ši vietovė Nybelungų giesmėje apdainuojama kaip Medelikas. Dešimtajame amžiuje viešpataujant Babenbergo hercogui ji tapo rytinio pasienio apygarda ir Austrijos lopšiu ir suklestėjo kaip Melkas. Neblėstančią šlovę Melkui pelnė benediktinų vienuoliai, kurie ant šio plokščiakalnio pastatė vieną iš gražiausių Europos vienuolynų.
1089 m. hercogas Leopoldas II Melko citadelėje įkūrė vienuolyną ir pastatė mauzoliejų šv. Colemanui, airių princui, kuris per piligrimų kelionę į Jeruzalę nukeliavo tik iki Skokerau, kur jį mirtinai nukankino kaip šnipą. Dvyliktajame amžiuje Babenbergeriai benediktinams paaukojo dvarą Melke. Po bažnyčių reformos vienuolynas išsiplėtė ir Melkas tapo svarbiu Žemutinės Austrijos religijos, dvasininkijos ir meno centru. Penkioliktajame amžiuje tai buvo viena iš turtingiausių Katalikų Bažnyčios abatijų. Belvederio rūmai
Data: 2008-11-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1408, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje
Kur kažkada gyveno imperatoriai, dabar valdo biurokratai.
Austrijos imperatorius Leopoldas I skundėsi, kad mieliau gyventų dykumoje nei Belvederio rūmuose. Kai per osmanų apsiaustį 1683 m. jis pabėgo iš miesto, Vienos gyventojai praminė jį "turkišku kiškiu". Susivienijus Saksonijos, Bohemijos, Bavarijos ir Lenkijos monarchams, miestą pavyko iš turkų atgauti ir atstatyti imperatoriaus buveinę. Pasitraukę turkai miestui paliko ne tik geros kavos paslaptį, bet taip pat labai daug nuniokotų pastatų. Grįžęs Habsburgų imperatorius miestą atstatė visiškai nauju baroko stiliumi. Vienas iš šių didingos architektūros statinių yra Belvederio rūmai.
Belvederio rūmai - tai įvairių laikotarpių stilių mišinys. Drauge su įvairiais komplekso pastatais ir Belvederio parku, pasodintų tryliktojo amžiaus fortifikacijų vietoje, rūmai užima 787 298 m2. Seniausia Belvederio dalis, kurią pradėjo statyti Bohemijos karalius Otokaras II, yra Šveicerhofas, taip pavadintas dėl šveicarų sargybinio, kurį čia buvo paskyrusi Marija Teresė. Ledo urvai
Data: 2008-10-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1285, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
Aukštai Austrijos Alpėse yra tviskanti Ledo milžinų karalystė - Eisriesenwelt.
Sušalusios kaskados, nuo kurių tįsta milžiniški varvekliai, saugo ramybę kalno šlaito gilumoje. Teneno masyve į pietus nuo Austrijos miesto Zalcburgo įsikūrusi Ledo milžinų karalystė - Eisriesenwelt. Tai didžiausia urvų sistema Europoje: jos galerijų ir į katedras panašių salių labirintas driekiasi 40 km.
Įžengus į urvą, kelią pastoja 30 m aukščio ledo siena, jos viršuje - olų ir urvų labirintas. Rami geltona lempų šviesa ir vadovų žibintų spinduliai išryškina ledo užuolaidas ir statulas ar kolonas, apšviečia pilkšvą šerkšną, žvilgantį ant urvų sienų. Pasakiški ledo dariniai gavo skambius vardus: Ledo vargonai, Ledo koplyčia, kalno gilumoje sušalusios užuolaidos dengia Ledo duris. Vietomis siaurais koridoriais švilpauja šalti skersvėjai, kuriuos sukelia oro judėjimas tarp įėjimų į aukščiau esančius urvus.
Ledo milžinai atsirado vandeniui sunkiantis į kalkakmenio urvus, susiformavusius prieš gerus 2 milijonus metų. Šiame aukštyje - Ledo milžinų karalystė yra daugiau nei 1500 m virš jūros lygio - žiemą temperatūra urvuose būna labai žema. Šaltinių ir lietaus vanduo, prasismelkiantis ir lašantis į urvus, nespėja sukurti kalkakmenio urvams būdingų stalaktitų bei stalagmitų, nes tučtuojau užšąla įspūdingiausiais pavidalais.