Europa: Šiaurės pašvaistė
Tatrų nacionalinis parkas
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Europa: Šiaurės pašvaistė
Data: 2011-02-18, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1448, Komentarų: 1, Šiaurės pašvaistė (Aurora borealis) - labai ypatingas, pačios Gamtos surengtas spalvotų šviesų spektaklis naktiniame danguje. Šio vizualiai stulbinančio reginio žavesio paslaptis - jo efemeriškumas. Niekuomet negalite būti tikri, kada pamatysite Šiaurės pašvaistę ir kokį spalvų žaismą stebėsite danguje. Kartais pašvaistė gali atrodyti kaip apmaudžiai monochrominis, permatomas debesis, o kartais - kaip pulsuojanti spalvinga skraistė.
Šis nuostabus gamtos reiškinys turi nemažiau nuostabų, į mokslinę fantastiką panašų paaiškinimą. Pašvaistė atsiranda tuomet, kai elektros krūvį turinčios dalelės, nešamos Saulės vėjo 1200 km per sekundę greičiu, pakliūva į Žemės magnetinį lauką. Šios dalelės yra traukiamos prie ašigalių, patenka į jonosferą ir, susidūrusios su atmosferos dujomis, išskiria fotonus - šviesos dalelytes, švytinčias raudona, žalia, mėlyna ir violetine šviesomis... Tatrų nacionalinis parkas
Data: 2008-12-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2451, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Du Tatrų nacionaliniai parkai, vienas Lenkijoje, kitas Slovakijoje, turi bendrą 64 kilometrų ilgio sieną. Jie abu neapsakomai žavūs: gamtos ir vietos kultūros reikšmę 1993 metais, kai pasidarė aišku, kad unikalų kalnų kraštovaizdį reikia saugoti, pripažino UNESCO.
Šiuos puikius kalnus suformavo pleistoceno ledynai. Tatrų kalnagūbris nėra labai ilgas, driekiasi apie šešiasdešimt kilometrų, jo plotis - penkiolika kilometrų, žodžiu, tai tik aukščiausia Karpatų kalnų dalis. Pagal geologinius darinius Tatrai skirstomi į Aukštuosius ir Žemuosius. Rytuose stūkso Aukštieji Tatrai, sudaryti daugiausia iš kietos granito uolienos ir dėl erozijos virtę smailiomis, dantytomis viršūnėmis. Tai tipiškas alpinis kraštovaizdis, aukščiausia viršūnė – 2655 metrų Gerlachas, bet šių kalnų atšiaurus grožis ir didybė nenusileidžia Alpėms. Vakarinius Tatrus sudaro metamorfinės uolienos ir klintys, pastarąsias ištirpdė ir išgraužė vanduo. Šie kalnai ne tokie aukšti, bet labai gražūs, su giliais tarpekliais ir urvais, kaip antai Vielka Sniežna. Šis urvas maždaug dvidešimties kilometrų ilgio ir 814 metrų gylio. Parke esama apie 650 urvų, į kai kuriuos leidžiami turistai.