Europa: Šiaurės pašvaistė
Tatrų nacionalinis parkas
Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Tatrų nacionalinis parkas
Data: 2008-12-29, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2452, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Du Tatrų nacionaliniai parkai, vienas Lenkijoje, kitas Slovakijoje, turi bendrą 64 kilometrų ilgio sieną. Jie abu neapsakomai žavūs: gamtos ir vietos kultūros reikšmę 1993 metais, kai pasidarė aišku, kad unikalų kalnų kraštovaizdį reikia saugoti, pripažino UNESCO.
Šiuos puikius kalnus suformavo pleistoceno ledynai. Tatrų kalnagūbris nėra labai ilgas, driekiasi apie šešiasdešimt kilometrų, jo plotis - penkiolika kilometrų, žodžiu, tai tik aukščiausia Karpatų kalnų dalis. Pagal geologinius darinius Tatrai skirstomi į Aukštuosius ir Žemuosius. Rytuose stūkso Aukštieji Tatrai, sudaryti daugiausia iš kietos granito uolienos ir dėl erozijos virtę smailiomis, dantytomis viršūnėmis. Tai tipiškas alpinis kraštovaizdis, aukščiausia viršūnė – 2655 metrų Gerlachas, bet šių kalnų atšiaurus grožis ir didybė nenusileidžia Alpėms. Vakarinius Tatrus sudaro metamorfinės uolienos ir klintys, pastarąsias ištirpdė ir išgraužė vanduo. Šie kalnai ne tokie aukšti, bet labai gražūs, su giliais tarpekliais ir urvais, kaip antai Vielka Sniežna. Šis urvas maždaug dvidešimties kilometrų ilgio ir 814 metrų gylio. Parke esama apie 650 urvų, į kai kuriuos leidžiami turistai.
Šiandien Tatrų ledynai nebeformuoja, bet liko jų pėdsakai: U pavidalo slėniai, morenos ir cirkai, kuriuose dažnai tyvuliuoja kalnų ežeriukai - gyvybės juose nedaug, o vanduo neįprastai skaidrus. Gražiausios šiame nacionaliniame parke sraunios upės, ežerai ir kriokliai, kurių itin daug Aukštuosiuose Tatruose, nes kristalinėse uolienose vandeniui sunku išgraužti vagą, tai daug lengviau padaryti tose vietose, kur vyrauja klintys.
Daugiau kaip septyniasdešimt procentų šių nacionalinių parkų apaugę eglynais, atsiradusiais ne be žmogaus įsikišimo. Miškai daug šimtmečių buvo kertami malkoms, nes metalų rūdų kasykloms, tiekusioms žaliavą šio krašto liejykloms, reikėjo kuro. Todėl dabartiniai miškai labai skiriasi nuo kitų panašių platumų miškų: juos sudaro eglės. Vis dėlto peizažui būdingas aukštikalnių vertikalusis zoniškumas, atspindintis klimato, augalijos ir gyvūnijos kitimą. Maždaug 1525 metrų aukštyje medžius pakeičia kreivi krūmokšniai, atsparūs atšiauriausiam kalnų klimatui. Dar aukščiau auga alpinės pievos, paskui driekiasi tik uolos. Žolėti plotai ir pliki akmenys užima daugiau kaip ketvirtadalį nacionalinių parkų ploto.

Apmąstymų kalnai

Šios vietovės nepavadinsi nuošalia, bet žmonėms, ieškantiems ramybės, plačių horizontų ir vietos apmąstymams, sunku rasti tinkamesnį kampelį. Neatsitiktinai vienas dažniausių Lenkijos Tatrų lankytojų buvo Karolis Voityla, popiežius Jonas Paulius II.
Net ten, kur, rodos, nėra gyvybės, įdėmiai įsižiūrėjus, galima pamatyti daugelį iš 1000 rūšių augalų, sudarančių Tatrų kalnų florą: alpinę liūtpėdę (Leontopodium alpinum), puikiąją aštuonikę driadą (Dryas octopetala), nebylią kvartero periodo ledynų liudytoją, stipriomis šaknimis įsikirtusią į klintis, besidriekiančią pažemiu lanksčiais sumedėjusiais stiebais, slepiamą grakščių lapelių ir pasipuošusią gausybe baltų žiedų. Tokiose vietose galima pamatyti ir gyvūną, kuris yra abiejų Tatrų nacionalinių parkų simbolis, - gemzę.
Šių mažųjų slovakų-lenkų Alpių fauna iš esmės nesiskiria nuo kitų Europos kalnų, kaip antai čia daug švilpikų, žinduolių, atkreipiančių turistų dėmesį garsiu švilpimu, kai išsigąsta. Kita, žemesnėse vietose paplitusi ir daug rečiau matoma gyvūnų rūšis - kurtinys; norint išvysti, kaip išdidžiai šis pasipūtėlis žingsniuoja, reikia ilgai ir tyliai laukti tankiame pušyne, be to, būtina ne tik kantrybė bei atida, bet ir sėkmė. Apie Tatrų kalnų gamtos grožį galima susidaryti įspūdį, apsilankius nacionalinių parkų pakraščio miestų, Zakopanės ir Tatrų Lomnicos, muziejuose. Kurortuose, be muziejų, netrūksta viešbučių, o parkuose nutiesta 773 kilometrai trasos, kad lankytojams būtų prieinami gražiausi Europos kampeliai. Lenkija ir Slovakija, šalys, kurių ekonomikai turizmas labai svarbus, remia ir vietos kultūrą: unikalią architektūrą, tradicijas ir papročius. Daugiau straipsnių: Europa , Lenkija , Slovakia Susijusios nuotraukos iš Flickr: Komentarai: Komentarų nėra... Komentarų forma: