Akropolis - šventasis Atėnų kalnas - Graikija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Akropolis - šventasis Atėnų kalnas
    Data: 2008-11-22, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1790, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje
    Akropolis - šventasis Atėnų kalnas Kažkada Partenonas buvo lobynas, o vėliau parako sandėlis.
    Akropolis, arba Atėnų „miestas ant kalvos", stovi ant 156 m aukščio kalkakmenio uolos atodangos. Įrengus šulinius, ši vieta tapo natūralia tvirtove. Tryliktojo amžiaus pr. m. e. pradžioje čia įsikūrė Mikėnų karaliai ir pastatė pirmuosius didžiule siena apsuptus rūmus ant kalvos, kurios istorija siejama su Dzeuso dukterimi Atėne.
    Kai Mikėnų monarchija išnyko, septynioliktajame amžiuje pr. m. e. rūmai tapo šventykla. Pirmasis didelis naujas pastatas toje vietoje - senasis Partenonas, arba Atėnės šventykla, ir ankstesnysis Partenonas - buvo pradėti statyti šeštajame amžiuje pr. m. e. Šimtmečiu vėliau Akropolio kalvos statiniai įgavo dabartinę formą.
    Atėnus dažnai užkariaudavo, dažnai keisdavosi valdžia, todėl viduramžiais miestas vėl tapo tvirtove. Akropolyje gyveno katalonų ir frankų hercogai ir regentai, vėliau turkai, kol 1687 m. Lunebergo artilerijos karininkas padarė tam pabaigą. Tarnaudamas Venecijos dožo Morosinio armijoje, kuri apsiautė Akropolį užėmusius turkus, jis pataikė į turkų parako sandėlį ir susprogdino Partenoną.
    Šitaip nuniokotas Partenonas labiausiai viliojo suvenyrų medžiotojus. Britų diplomatas lordas Elginas Konstantinopolyje išplėtė istorinių meno daiktų verslą. Šis škotų lordas pirkdavo didžiules sugriuvusių pastatų nuolaužas, kurios 1809 m. pateko į Britų muziejų Londone ir vadinamos „Elgino marmuru". Garsi graikų aktorė Melina Mercouri, kuri buvo Graikijos kultūros ministrė, kol buvo gyva, prašė Britaniją sugrąžinti marmurą. Graikija iki šiol primygtinai reikalauja marmuro iš Britanijos, kuri pateikė „teisėto įsigijimo" įrodymus.

    Aukso ir dramblio kaulo deivė

    1854 m. visa Akropolio teritorija buvo paskelbta archeologiniu paminklu, tačiau tik 1977 m. prasidėjo statinių rekonstrukcija. Nuo tada atstatomi visi Akropolio pastatai. Trūkstamos dalys atkuriamos iš marmuro ir įtvirtinamos nerūdijančio plieno smaigais. Tai brangiai kainuojančios pastangos atstatyti svarbiausius Europoje istorinius paminklus.
    Partenonas yra svarbiausias Akropolio akcentas. Šie kolonomis apsupti griuvėsiai yra puikiausias iki šiol išlikęs senovinės civilizacijos statinys. Šiandieninis Partenonas, arba Atėnės šventykla, pastatytas 438 m. pr. m. e., buvo skirtas saugoti lobių skrynioms iš Atėnų jūrų sąjungos ir ankstesnės Atėnės šventyklos Akropolio tvirtovėje. Beveik 12 m aukščio deivės Atėnės statula iš aukso ir dramblio kaulo kainavo daugiau nei visas pastatas. Vien jos auksas svėrė daugiau nei toną. Penktajame amžiuje pr. m. e. ši neįkainojama Atėnės statula dingo kažkur Konstantinopolyje. Šiuo metu mažesnes marmurines kopijas galima pamatyti Atėnų nacionaliniame architektūros muziejuje. Šeštajame amžiuje Partenone buvo atėniečių bažnyčia, tryliktajame amžiuje šventasis Romos imperatorius paskyrė ją katalikų bažnyčiai. 1640 m. osmanai pavertė šį klasikinį didingą statinį mečete.
    Nepaisant to, kas valdė Atėnus, kaip smarkiai nukentėjo Partenonas nuo plėšikų, gaisrų ar karo, graikai Akropolį su Partenonu visada laikė deivės Atėnės namais.
    Nė vienas antikos pastatas neprilygo Partenonui skulptūromis ir reljefais ir nė vienas nebuvo skirtas vienai deivei. Deivės Atėnės pasiekimai pavaizduoti giliame priekinės sienos reljefe, kurio aukštis daugiau nei 3 m, o plotis - 28 m. Partenoną juosiantis frizas buvo 160 m ilgio ir vaizdavo svarbiausią Atėnės kulto panatėninę procesiją. Ši procesija garbino deivę, kuri ilgiau nei tris tūkstančius metų sergėjo miestą.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Europa , Graikija
    Komentarai:
    viskas gerai
    Data: 2009-02-18, Parašė: Marius
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*