Ispanija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • Ispanija:
    Garajonajaus nacionalinis parkas
    Data: 2012-04-30, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 28, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Garajonajaus nacionalinis parkas Šis nacionalinis parkas, UNESCO paskelbtas pasaulio paveldo objektu, įsikūręs La Gomeros salos viduryje ir Kanarų salose, su niekuo nepalyginamas. 40 kv.km ploto parkas yra tikras išsigelbėjimas nuo triukšmingo naktinio gyvenimo kitose salose. Maždaug 70% parko teritorijos dengia laurisilva miškai, kuriuose gausu šaltinių ir upių, čia dažnai tvyro tirštas drėgnas rūkas, aplankantis La Gomeros aukštikalnes. Šis miškas - tai tik liekanos drėgnųjų atogrąžų miškų, prieš milijonus metų dengusių didžiulius pietų Europos plotus, tačiau išnykusių dėl apledėjimų. Čia aptinkami ir kedrų miškai, ir azoriniai lauramedžiai, kanariniai bugieniai ir kanariniai gluosniai. Visžalius medžius dengia samanos, jie dažnai skendi rūke, kurį atneša Atlanto vėjai. Vaikščiodami po parką, kylate aukštyn ir leidžiatės žemyn kalvų šlaitais, pereinate per upelius mažais mediniais tiltukais. Nepamirškite ir žvalgytis po mišką bei pasigrožėti retkarčiais tolumoje pasirodančiais reginiais. Artėdami prie kalvos viršūnės, matote Los Roques plotus, kaimyninėje Tenerifės saloje išvystate Teidės ugnikalnį.
    Gavarni
    Data: 2012-02-23, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 207, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Gavarni Aukštai Pirėnų kalnuose, po pat Prancūzijos-Ispanijos siena, driekiasi Gavarni, įeinantis į Pirėnų nacionalinio parko sudėtį. Tai vaizdingas, natūralus pasagos formos amfiteatras su aukščiausiu Europoje kriokliu (422m). Senovinio ledyno išskobtas Pirėnų uolose, 800m skersmens amfiteatro pagrindas netvarkingai padengtas morenomis, o slėnio dugne, pro kurį kelią prasigraužė upė, išsibarstę dideli rieduliai ir uolų nuolaužos, kai kurios namo dydžio; ledynui atsitraukus, jos liko sausos niūksoti aukščiau. Artindamiesi prie krioklio apačios mišku apaugusia vietove, matote aplink jus tarsi bokštai stūksančias uolas. Vienuolika uolų viršūnių aplink amfiteatrą siekia 3000m aukštį, sudarydamos smailią keterą, skiriančią Prancūziją ir Ispaniją.
    Cabañeros nacionalinis parkas
    Data: 2011-11-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 280, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Cabañeros nacionalinis parkas 390 kv.km ploto Cabañeros nacionalinis parkas įsikūręs Toledo kalnuose į pietvakarius nuo to paties pavadinimo miesto. Parko teritorijoje driekiasi žemos kalvos, kalnai ir miškai. Čia augančios augalų rūšys puikiai prisitaikė išgyventi skurdžioje dirvoje ir atšiauriomis oro sąlygomis, kurios įvairuoja nuo stingdančio šalčio ir stūgaujančių vėjų žiemą iki kepinančių karščių vasarą. Čia auga dygialapių akmeninių ąžuolų plotai, taip pat ir kamštiniai ąžuolai, tarp kurių įsiterpia Viduržemio jūros regionui būdingi krūmokšniai ir vešlios ganyklos.
    Kuenka - Kabantys namai
    Data: 2009-07-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1673, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Kuenka - Kabantys namai Kuenka (Cuenca) yra vienas gražiausių viduramžių Ispanijos miestų, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai miestas - peizažas. Jo didžiausia vertybė ne išskirtiniai statiniai, o išskirtinis urbanistinis ansamblis, unikalus architektonikos ir kraštovaizdžio derinys. Po to, kai XIII a. Kastilijos karalius Alfonsas VIII Kuenkos regioną atkariavo iš musulmonų, miestas sparčiai augo, aplink centre dominuojančią pilį, sienos ir vartų saugomoje teritorijoje radosi naujų gatvelių, namų, bažnyčių. Tuo tarpu prie Chukaro (Jucar) upės ir jos intako Huekaro (Huecar) vagos suformuoto tarpeklio žmonės, ieškodami saugumo, statė namus ant paties stačių uolėtų šlaitų krašto. Dabar atvykus į Kuenką ir norint pajusti egzotišką Kuenkos dvasią, būtina pamatyti Huekaro tarpeklį. Taigi reikia leistis Julian Romero gatve link San Pablo tilto, paprastai vadinamo „Geležiniu tiltu“. Šis metalinis pėsčiųjų tiltas, kurį pastatė inžinierius Fusteris (Fuster), yra ideali vieta apžiūrėti tarpeklį ir garsiuosius, miesto simboliu tapusius kabančiuosius namus (Casas Colgadas).
    Salamanka - Kultūrų lydinys
    Data: 2009-07-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1587, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Salamanka - Kultūrų lydinys Salamankos gatvės, kuriose vyko ne vieno garsaus romano veiksmas, yra susijusios su daugybe istorinių įvykių; apie jas pasakojamos legendos ir dainuojami romansai. Tai ta pati senoji Salmantika, priklausiusi Luzitanijos provincijai, kurioje gyveno Iberijos keltai, apsistojo Hanibalo gentys, ir kuri vestgotų laikais tapo vyskupo rezidencija. Rekonkistos metu, 1085 m. išvadavus miestą iš musulmonų, kunigaikštis Raimundas Burgundietis pradėjo miesto atgimimą.
    Nuo XIII a. Salamanka tapo svarbiu istorijos „veikėju“. Karaliaus Alfonso X Išmintingojo nurodymu įsteigta Bendrųjų mokslų mokykla, iš kurios išaugo vienas svarbiausių to laikmečio universitetų (dabartinis universiteto pastatas pastatytas XIV a. pradžioje). Iš jo bibliotekų ir aulų pasaulinės šlovės keliu išėjo rašytojas, bažnyčios mokytojas Šventasis Jonas nuo kryžiaus (San Juan de la Cruz), brolis Luisas de Leonas (Fray Luis de Leon), Migelis de Unamunas (Miguel de Unamuno) ir daug kitų įžymių asmenybių. Salamankos universiteto pastatas yra vienas ryškiausių plateresko stiliaus architektūros paminklų. Pasigėrėjus ažūriniu, gausiai ornamentuotu fasadu, įdomu dar atlikti tradicinį studentų ritualą - rasti, kurioje vietoje pavaizduota varlė.
    San Sebastianas - Kino filmų miestas
    Data: 2009-07-25, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1740, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    San Sebastianas - Kino filmų miestas Kantabrijos jūros pakrantėje, Igeldo (Igeldo) ir Urgulo (Urgull) kalnų papėdėje yra įsikūrusi Donostija (baskų kalba - Donostia, ispaniškai - San Sebastián). Miestas visų pirma asocijuojasi su garsiuoju tarptautiniu kino festivaliu, bet jis pasižymi ir nepaprastai gražiu kraštovaizdžiu. Neveltui senosiose romėnų kronikose jis vadintas „Gražiąja Easo“. Romėnų laikais čia buvo nedidelė gyvenvietė. Amžiams bėgant, istorinis miesto vaidmuo darėsi reikšmingesnis ir galiausiai radosi didelis ir gražus kosmopolitinis miestas. San Sebastiano žavesį keliautojas gali atrasti, pasirinkęs vieną iš miesto Turizmo biuro parengtų maršrutų.
    Senamiesčio (Parte Vieja) maršrutas prasideda Bretxa turguje, vingiuoja siauromis gatvėmis ir baigiasi Urgulo kalno šlaituose (norint pamatyti gražiausius miesto vaizdus, reikia pėsčiomis užlipti iki viršūnės). Einant šiuo maršrutu, verta ilgiau sustoti prie XVI a. La Mota pilies griuvėsių ant Urgulo kalno, Nuestra Señora del Coro bazilikos su barokiniu fasadu, Sagrado Corazón de Jesús statulos ir San Telmo archeologijos ir etnografijos muziejaus.
    EI Eskorialis - rūmai, vienuolynas ir mauzoliejus
    Data: 2008-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 856, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    EI Eskorialis - rūmai, vienuolynas ir mauzoliejus EI Eskorialis yra didingas, tačiau asketiškas ir grėsmingas.
    Monumentalus pastatas, vadinamas Eskorialiu, yra karališkas šv. Lauryno vienuolynas, įsikūręs mažame Eskorialio miestelyje (EI Real Monasterio de San Lorenzo del Escoriat). Šis statinys nedemonstruoja tuščiagarbės galios ir neatspindi savimylų valdovu svajonių ar vizijų. Eskorialyje garbinama didybė. Natūralios gamtos apsupto monumentalaus lygiagretainio vakarų ir pagrindinis fasadai yra apytikriai 207 m ilgio ir 161 m pločio su šešiolika vidinių kiemų, penkiolika skersinių pasažų, aštuoniasdešimt šešiomis laiptinėmis ir aštuoniasdešimt aštuoniais fontanais. Gyventojai galėjo žvalgytis pro du tūkstančius langų, tačiau niekas negalėjo pažvelgti į vidų.
    Įkūrimo įstatuose parašyta, kad karalius Pilypas II įsteigė vienuolyną šv. Lauryno garbei, nes šio šventojo dieną 1557 metais buvo laimėtas svarbus mūšis prieš prancūzus. Kita pastato statybos priežastis paprastesnė - vienas iš paskutinių Karolio V norų pastatyti bažnyčią, kurioje būtų palaidotas jis ir jo šeima.
    Mauriškoji Kordoba
    Data: 2008-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 865, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Mauriškoji Kordoba Kažkada Mezquita buvo didžiausia Vakarų šalių mečetė.
    Jam iš paskos driekiasi mirtis ir griuvėsiai, priešais jį - derlingos Gvadalkivyro (Rio Gualdalquivir) pakrančių lygumos, o ties upės vingiu, Sieras kalnų papėdėje, įsikūręs jo svajonių miestas. Kažkada tai buvo romėnų provincijos sostinė, vyskupijos centras, paskutiniojo vestgotų karaliaus gimtasis miestas. Dabar Kordoba priklausė jam, čia jis apsistojo. Čia jis, Abdr ar Rahmanas I, įkūrė savo dinastiją.
    Persijos abasidai Damaske išnaikino visus jo giminaičius. Vieninteliam Omejadų dinastijos palikuoniui, šiam dvidešimties metų amžiaus jaunuoliui pavyko išvengti skerdynių. Jaunasis princas slėpėsi Egipte, kai jį ten surado, pabėgo pas berberus į Atlaso kalnus, iš kur buvo kilusi jo motina. Ji buvo pagrobta ir parduota į kalifo haremą. Kadangi ji nebuvo žmona, jos sūnus negalėjo pretenduoti į sostą. Tačiau dabar jis buvo paskutinis gyvas Omejadų giminės narys.
    Ispanijos maurų rūmai
    Data: 2008-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1404, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ispanijos maurų rūmai Alhambra yra vienas iš geriausių pasaulietiškos islamo architektūros pavyzdžių.
    Granada yra vienas iš puikiausių įvairių kultūrų visuomenės pavyzdžių. 250 metų mažoje Granados karalystėje taikiai gyveno musulmonai, krikščionys ir žydai. Galiausiai, valdant Izabelei iš Kastilijos, 1492 m. krikščionių fundamentalistai išstūmė maurus ir uždraudė jų pamaldas.
    Alhambros rūmai iškyla priešais snieguotas Siera Nevados kalnų viršūnes tarsi prisiminimas apie prarastas svajones. Šis pasaulietiškos islamo architektūros pastatas prilygsta Tadž Mahaliui. Gėlių aromatai, marmuro vėsa, čiurlenantis fontanų ir šaltinių vanduo grąžina lankytojus į rytietišką Ispanijos gyvenimą, į turtingą maurų palikimą, kuris tryliktajame ir keturioliktajame amžiuje klestėjo Andalūzijoje.
    Raudonoji pilis, arba Calat Alhambra, vainikuoja vieną kalvą kalnagūbrio, kuris rytinėje pusėje baigiasi 3500 m aukščio viršūne. Vakaruose, kalnų papėdėje, driekiasi Granada. Alhambros išorės išvaizda dera prie kalvą supančios įtvirtinimų sienos. Maurų rūmai yra už tos sienos. Iš apačios pirmiausia galite pamatyti Alkazabą (Alcazaba), seniausią Alhambros dalį, išsikišusią virš miesto it laivo pirmgalis.
    Gaudžio pamokslas akmenyje
    Data: 2008-11-15, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1045, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Gaudžio pamokslas akmenyje Barselonai liko ispanų architekto viso gyvenimo kūrinys Sagrada Familia bažnyčia.
    Tai turėjo būti „pamokslas akmenyje" ir architekto katalikiško tikėjimo paliudijimas, o svarbiausia ši katedra turėjo būti nuostabiausias jo kūrinys. Architektas Antonio Gaudis paaukojo daugiau nei keturiasdešimt gyvenimo metų savo svajonei - dvidešimtojo amžiaus katedrai. Kai 1926 m. jis mirė, sulaukęs beveik septyniasdešimt ketverių, paliko pradėtą milžinišką statybą. Buvo pastatytas tik šiaurinis katedros frontonas, o iš planuotų aštuoniolikos bokštų baigtas tik vienas. Šventosios šeimos (Sagrada Familia) bažnyčia iki šiol nebaigta, greta vis dar sukiojasi keliamieji kranai ir kita įranga. Nepaisant to, ansamblis tapo vienu iš garsiausių pasaulyje religinių statinių ir Barselonos emblema bei meninio individualumo, paniekinusio grynai ekonominius sumetimus, simboliu.
    Paskutiniaisias gyvenimo metais talentingasis architektas gyveno statybos vietoje, nerimaudamas dėl mažėjančių rėmėjų lėšų. Iki tol bažnyčia buvo statoma vien tik iš aukotų pinigų. Neramiais 1920-aisiais sumažėjo domėjimasis kulto pastatais, o Gaudžio architektūros stilius buvo laikomas pasenusiu, madingu tapo griežtas funkcionalumas. Kai 1936 m., dešimt metų po Gaudžio mirties, prasidėjo pilietinis Ispanijos karas, katedros statyba nutrūko. Garsusis Katalonijos sūnus buvo priskirtas liaudies priešams, todėl anarchistai sudegino laidojimo rūsį su Gaudžio palaikais ir išgrobstė jo studiją. Išliko vos keli jo eskizai, planai ir modeliai.
    Kanarų salos - Teidės ugnikalnis
    Data: 2008-10-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 3386, Komentarų: 3, Vieta žemėlapyje
    Kanarų salos - Teidės ugnikalnis Virš Tenerifės salos iškilęs įspūdingas ugnikalnis meta ilgiausią pasaulyje šešėlį.
    Žvelgiant iš jūros, Teidės viršukalnė yra nuostabių spalvų. Snieguotos viršūnės baltumą keičia sodrus vulkaninių šlaitų raudonis, o žemiau plytinčią medžių ir dirbamos žemės žalumą juosia tamsi vandenyno mėlynė.
    Kelionių vadovuose Tenerifė - didžiausia iš Kanarų salų, beveik pusės Olandijos dydžio - dažnai aprašoma kaip kalnuota trikampio formos sala su aukštai iškilusia Teidės viršūne.
    Tačiau iš tikrųjų visa sala yra šio įspūdingo kalno tąsa. Žemiau 3718 m viršūnės, aukščiausios Ispanijos teritorijoje, pušimis apaugę vulkano priekalnių šlaitai tęsiasi iki slėnių šiaurėje ir paplūdimių pietuose.
    Teidės ugnikalnis yra ne vien Tenerifės kurortų fonas. Jis - nepaprasto gamtovaizdžio, susidariusio per daugelį vulkano išsiveržimų, kulminacija. Kūgiška viršūnė stūkso senesnio 2000 m aukščio vulkano krateryje, didžiuliame gamtiniame smėlio ir pemzos amfiteatre. Senasis krateris, juosiamas 74 km ilgio sienos, yra oranžinių, purpurinių, tamsiai raudonų, pilkų, ochrinių kreivų uolų, išplėštų iš kalnų gelmių, arena. Ją raižo kanalai ir griovos (canadas), kuriuos išskobė išsilydžiusi lava. Visa teritorija dabar yra nacionalinis parkas Las Canadas del Teide.
    Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas
    Data: 2008-10-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 833, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas Pirėnų gilumoje siauromis virš miškingų slėnių stūksančių uolų atbrailomis klajoja gemzės ir laukinės ožkos.
    Šalia Araso upės, skubančios Ordesos kanjonu per slenksčius ir krioklius, ošia bukai, maumedžiai ir kiti spygliuočiai. Šią vaizdingą vietovę vainikuoja monumentalus grublėtos tvirtybės simbolis - rievėto kalkakmenio siena, stačiai kylanti iš slėnio daugiau nei 600 m. Ordesos kanjonas tęsiasi Araso slėniu apie 16 km. Toliau aukštupio link miškingą vietovę keičia rieduliais nusėtos ganyklos, čia švarūs kalnų vėjai šiurena žolę, vasarą mataškuotą edelveisais, gencijonais, plukėmis ir orchidėjomis.
    Araso slėnis yra vienas iš keturių upių slėnių Ordesos ir Monte Perdido nacionaliniame parke, užimančiame 156 kv. km plotą vidury Pirėnų - laukinės ir stulbinančios kalnų virtinės Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje. 3355 m aukščio Monte Perdidas - trečia pagal aukštį Pirėnų viršūnė ir aukščiausias klintinis Europos kalnas. Visi keturi slėniai - Araso, Aniškio, Pinetos ir Eskuaino - išskobti ledynų, slinkusių nuo Perdido ir dviejų kaimyninių viršukalnių, Cilindro ir Ramondo, drauge vadinamų Trimis Seserimis.
    Donjanos nacionalinis parkas
    Data: 2008-10-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 907, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    Donjanos nacionalinis parkas Bekraštėje tylioje pelkėje ir miške aplink ją verda laukinis gyvenimas.
    Pietų Ispanijos tyrlaukiuose šalia neužmatomų, upių vagų išraižytų pelkių kūpso žvilgantys švitrūno krūmynai ir smėlio kopos. Kai kur tyvuliuoja ežerai, šalia žaliuoja pušynai ir kamštinių ąžuolų giraitės. Tai Donjanos nacionalinis parkas (Coto Donana), užimantis daugiau kaip 500 kv. km teritoriją Gvadalkivyro upės žiotyse.
    Donjana - vienas svarbiausių Europos faunos ir floros rezervatų. Čia gyvena retos ir nykstančios rūšys, pavyzdžiui, karališkasis erelis ir lūšis, apsistoja daugelis migruojančių paukščių, ypač laukinių, atkeliaujančių iš Skandinavijos ir Rusijos.
    Donjana prasideda nuo Atlanto vandenyno skalaujamo auksinių smilčių paplūdimio. Už paplūdimio kyla švelnaus balto smėlio kopos, pilnos įdubų, vadinamų corrales, pavasarį prisipildančių vandens. Šios kopos panašios į Sacharos, tik vietoje vėduoklinių palmių čia auga pušys.
    Ispanijos bedlendas
    Data: 2008-10-05, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1034, Komentarų: 2, Vieta žemėlapyje
    Ispanijos bedlendas Uolėtame dykuminiame pietų Ispanijos kraštovaizdyje, kur kadaise vešėjo ąžuolai ir kedrai, liko tik opuntijos.
    Tik pusvalandis kelio nuo Viduržemio pajūrio miesto Almerijos naktinių klubų ir paplūdimių - ir tu jau negyvenamų plikų nykių kalvų, išraižytų didžiuliais plyšiais ir griovomis, krašte. Tai Ispanijos bedlendas - taip pavadintos dėl panašumo į Šiaurės Amerikos Vakarų bedlendą.
    Nedaugelis keliautojų čia užsibūna, tačiau nelygūs keliai į Taberną ir Nicharą eina per bedlendą - nuniokotas Almerijos provincijos aukštumas ir gilias sausringas daubas. Tai viena kalnuočiausių Ispanijos provincijų, vakaruose ji ribojasi su didžiuliu Siera Nevados kalnynu ir apima mažesnius - Siera de los Filabro ir Siera Alhamilos. Be to, tai sausiausią Ispanijos dalis: abipus 1285 aukščio Alhamilos keteros plyti Taberno ir Nicharo dykumos.
    Krituliai čia iškrinta nereguliariai, nes Siera Nevada sulaiko iš Atlanto atslenkančius debesis. Almerijos dykumose būna tik 20 lietingų dienų per metus, metinis kritulių kiekis - apie 110 mm. Užėjus lietui - tai paprastai būna liūtis, per kelias minutes užtvindanti uolų skrodes - ūmūs potvyniai išgraužia kelius, išverčia telegrafo stulpus ir kelioms dienoms ar savaitėms atkerta atokesnius kaimus.