EI Eskorialis - rūmai, vienuolynas ir mauzoliejus - Ispanija - Europa - Įdomios vietos - wildlife
  • EI Eskorialis - rūmai, vienuolynas ir mauzoliejus
    Data: 2008-11-16, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 857, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje
    EI Eskorialis - rūmai, vienuolynas ir mauzoliejus EI Eskorialis yra didingas, tačiau asketiškas ir grėsmingas.
    Monumentalus pastatas, vadinamas Eskorialiu, yra karališkas šv. Lauryno vienuolynas, įsikūręs mažame Eskorialio miestelyje (EI Real Monasterio de San Lorenzo del Escoriat). Šis statinys nedemonstruoja tuščiagarbės galios ir neatspindi savimylų valdovu svajonių ar vizijų. Eskorialyje garbinama didybė. Natūralios gamtos apsupto monumentalaus lygiagretainio vakarų ir pagrindinis fasadai yra apytikriai 207 m ilgio ir 161 m pločio su šešiolika vidinių kiemų, penkiolika skersinių pasažų, aštuoniasdešimt šešiomis laiptinėmis ir aštuoniasdešimt aštuoniais fontanais. Gyventojai galėjo žvalgytis pro du tūkstančius langų, tačiau niekas negalėjo pažvelgti į vidų.
    Įkūrimo įstatuose parašyta, kad karalius Pilypas II įsteigė vienuolyną šv. Lauryno garbei, nes šio šventojo dieną 1557 metais buvo laimėtas svarbus mūšis prieš prancūzus. Kita pastato statybos priežastis paprastesnė - vienas iš paskutinių Karolio V norų pastatyti bažnyčią, kurioje būtų palaidotas jis ir jo šeima.
    Pilypas su džiaugsmu pildė šį norą, tačiau kaip galingiausias to meto žmogus jis norėjo pastatyti paminklą savo pasaulietiškai ir bažnytinei galiai.
    Pats karalius su religiniu užsidegimu ieškojo tinkamos vietos, kreipėsi patarimo į geologus, žynius ir filosofus. Galiausiai Siera de Gvaderamoje (Sierra de Guaderrama), viena diena kelio nuo naujosios Madrido sostinės, jis rado tinkamą plokščiakalnį. Nepatraukliu artimiausios gyvenvietės EI Escorial (Gyvačių kalvos) vardu pavadino patį pastatą ant 1055 m aukščio kalvos. Netoliese buvo apleista kasykla, tačiau įkalnės gruntas buvo tvirtas, o šalia dunksojo kalnai. Tolumoje galima buvo įžvelgti sostinę, kurioje viešpatavo Pilypas II. Šis atsiskyrėlis karalius, kuris retai keliaudavo ir retai su kuo nors tardavosi, valdė pasaulį ant storiausių popieriaus pluoštų surašytais įsakais.
    Karalius pats vadovavo projektui ir pasamdė architektą Bautista de Toledo iš Neapolio, kuris mirė 1567-aisiais, praėjus vos ketveriems metams nuo statybų pradžios. Darbą perėmėjo padėjėjas Juanas Herrera ir sugebėjo baigti milžinišką pastatą per dvidešimt vienerius metus. Viename pastate sujungta vienuolynas, rūmai ir kunigų seminarija. Pilypas stebėdavo, kaip vyksta statybos ant plokščiakalnio iš vietos, kuri iki šiol vadinama Silla de Felipe II. Iš šios patogios vietos geriausiai apžvelgti Eskorialį gali ir šių laikų lankytojai.

    Tarp renesanso ir baroko

    Iš arti matyti, kad pastatas pastatytas iš dailiai supjaustytų ir sujungtų šaltos pilkos spalvos, granitą primenančio akmens blokų. Šis stilius su ryškiomis linijomis būdingas renesansui, tačiau tuo metu Europa jau neatsilaikė barokui, tai galima pastebėti ir Eskorialyje. Tai ne įprastinis įmantrus barokas, bet barokas be puošybos ir žaismingų formų (desornamentado). Architektas sąmoningai vengė puošybos. Šis baroko stilius, kuriame nepastebėsite jokio pretenzingumo, vėliau pagal Eskorialį buvo pavadintas estilo scoralense. Kai kas paniekinamai šį stilių vadina „barbariškumu akmenyje" (barbaridad de piedras). Bet kuriuo atveju šis pastatas tiksliai atspindi jo įkūrėjo charakterį: griežtą, grėsmingą, absoliutų ir giliai religingą valdovą. Kadangi Pilypas visų pirma save suvokė kaip Dievo tarną, neatsitiktinai Šv. Petro bažnyčia Romoje buvo pirmasis pasiūlytas Eskorialio pavyzdys. „Aš, karalius, skelbiu karaliaus tvarką, kuri yra dievo tvarka". Fligelio aplinka, kur atsiskyręs gyveno ir galiausiai mirė didysis Ispanijos valdovas, buvo be galo paprasta ir asketiška: darbo kambarys ir miegamasis su langu į pagrindinio altoriaus pusę.
    Šaltinis: 100 pasaulio stebuklų – Aktėja
    Daugiau straipsnių: Europa , Ispanija
    Komentarai:
    Komentarų nėra...
    Komentarų forma:
    Vardas*
    Įveskite saugos kodą kaip parodyta paveiksliuke
    Kodas*
    Komentaras*