Kanarų salos - Teidės ugnikalnis
Data: 2008-10-05,
Paskelbė: Marius,
Žiūrėtas: 3013,
Komentarų: 3,
Vieta žemėlapyje
Virš Tenerifės salos iškilęs įspūdingas ugnikalnis meta ilgiausią pasaulyje šešėlį.
Žvelgiant iš jūros, Teidės viršukalnė yra nuostabių spalvų. Snieguotos viršūnės baltumą keičia sodrus vulkaninių šlaitų raudonis, o žemiau plytinčią medžių ir dirbamos žemės žalumą juosia tamsi vandenyno mėlynė.
Kelionių vadovuose Tenerifė - didžiausia iš Kanarų salų, beveik pusės Olandijos dydžio - dažnai aprašoma kaip kalnuota trikampio formos sala su aukštai iškilusia Teidės viršūne.
Tačiau iš tikrųjų visa sala yra šio įspūdingo kalno tąsa. Žemiau 3718 m viršūnės, aukščiausios Ispanijos teritorijoje, pušimis apaugę vulkano priekalnių šlaitai tęsiasi iki slėnių šiaurėje ir paplūdimių pietuose.
Teidės ugnikalnis yra ne vien Tenerifės kurortų fonas. Jis - nepaprasto gamtovaizdžio, susidariusio per daugelį vulkano išsiveržimų, kulminacija. Kūgiška viršūnė stūkso senesnio 2000 m aukščio vulkano krateryje, didžiuliame gamtiniame smėlio ir pemzos amfiteatre. Senasis krateris, juosiamas 74 km ilgio sienos, yra oranžinių, purpurinių, tamsiai raudonų, pilkų, ochrinių kreivų uolų, išplėštų iš kalnų gelmių, arena. Ją raižo kanalai ir griovos (canadas), kuriuos išskobė išsilydžiusi lava. Visa teritorija dabar yra nacionalinis parkas Las Canadas del Teide.
Pati viršūnė irgi randuota. Statūs ir dantyti jos šonai išvagoti lavos, išsiliejusios iš mažo viršūnės kraterio. Iš 30 m gylio žiočių tebegaruoja sieringos dujos, kalnas šimtmečiais lieja lavą. 1705 m. ji užliejo didžiumą Garačiko uosto. Per išsiveržimą 1909 m. 5 km ilgio lavos liežuvis nutįso šiaurvakariniu šlaitu. Žiemą temperatūra krinta žemiau nulio, griovos prisipildo sniego ir ledo, žvarbūs vėjai pusto skalūno žvyrą.
Senieji šviesiaplaukiai Tenerifės gyventojai, vadinami gvančiais, davė kalnui Pragaro viršūnės vardą, XV a. užkariautojų ispanų išverstą į Pico de Teide (Teidės viršūnė). Gvančiai tikėjo, kad tai - pragaro dievo Guajotos buveinė. Keliautojai lygino jį su mielu tėvu, amžinai saugančiu septynias savo dukteris - Tenerifę ir kitas pagrindines salas: Palmą, Hierą, Gomerą, Gran Kanariją, Fuerteventurą ir Lansarotę.
Auštant Teidė pasakiškai žavi: kylanti saulė išryškina rytinius šlaitus, o likusi salos dalis skendi rausvoje debesų jūroje - tamsi piramidė šviesėjančio dangaus fone. Galbūt labiausiai stulbina giedrą ar saulėtą rytą Teidės metamas šešėlis - milžiniškas trikampis patamsina apie 200 km ilgio vandens ruožą jūroje. Tai ilgiausias šešėlis pasaulyje. Besileidžianti saulė apkraštuoja tamsųjį kūgį raudoniu ir jis virsta ugnies dievo viršūne.
Be to, Teidės viršukalnė atlieka svarbų vaidmenį Tenerifės ekologijoje. Šlaitų pavėsyje ir prieglobstyje net sausose lavinėse kraterio lygumose veša augalai, čia tarp kvapnių rausvų ir baltų palėpšnių, žibuoklių, saulučių dūzgia bitės.
Nuokalnėse žemiau parko drėgmė iš žemų debesų kondensuojasi ant pušų spyglių ir laša į akytas uolienas. Dar žemiau ūkininkai renka brangų vandenį ir nukreipia aptvertiems sklypams (fincas) drėkinti; čia apsaugoti nuo šiaurės rytų vėjų saulėje noksta, pomidorai, vynuogės, bananai ir bulvės. Šiaurėje, slėnio dugne, klimato, dažnai vadinamo amžinuoju pavasariu, sąlygomis tarpsta senovinės dracenos, apelsinai ir migdolai, laurai, mirtos, rožės, mimozos ir bugenvilijos.
Dėl didžiulio Teidės šešėlio vanduo ties pietiniu ir rytiniu salos krantais išlieka palyginti vėsus. Tai leidžia kauptis maistingosioms medžiagoms, todėl šiuose vandenyse įprato buriuotis banginiai bei delfinai ir ypač grindos, dabar tapusios turistų traukos objektu.
Viktorijos laikų turistams pereiti kraterį buvo nepaprastai sunku. Olivia Stone, anglų rašytoja, išdrįsusi žengti „lavos luitais" 1883 m., rašo taip: „Nėra nė kvadratinio colio lygaus paviršiaus; tai vien smulkių smailių masė; todėl batai ir pirštinės beveik suplėšomos į skutus." Pati viršūnė buvo įveikiama dar sunkiau: „Energingai ir drąsiai puolę kopti puria ir netvirta žeme, po kelių jardų pridusę susmukome ant šlaito kaupdamiesi naujiems žingsniams." Visa tai buvo daroma mėnesienoje, nes ponia Stone ir jos vyras norėjo laiku pasiekti viršūnę, kad galėtų stebėti aušrą.
Šiuolaikiniams lankytojams lengviau. Teidės ugnikalnis pasiekiamas keliu iš visų salos pusių, o parke įrengti takai, vedantys į tokias vietas kaip Cuevo del Hielo - ledo urvas 3350 m aukštyje, čia niekad neištirpsta sniegas. Be to, funikulieriumi galima pakilti į La Rambletą, iš kurios iki viršūnės tik pusė valandos kelio.
Ten galima apžiūrėti garuojantį pabalusį kraterį, paskui pasižvalgyti tolyn, į kitas salas. Atvykę auštant, ir jūs galite patirti, ką Olivia Stone pavadino „viena didingiausių Gamtos pastangų" - Pico de Teide saulėtekį.
Šaltinis: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera
Daugiau straipsnių:
Europa
,
Ispanija
Komentarai:
geras labai grazus
Data: 2011-04-16, Parašė: labukas
Jo beje pries vaziojant pasidomekit reikia gauti kazkoki leidima del sveikatos, kad leistu uzlipti i pacia virsune. Mes jo neturejom tai neleido lipti,teko koki 50 metru zemiau jos vaikscioti
Data: 2010-08-26, Parašė: mindis
buvau teides ugnikalny,vaizdas nerealus,jausmas neapsakomas.kas busit tenerifef tikrai patariu nuvykit tenai,neapsivilsit,tik pasiimkit striuke,nes uzkilus y virsune temperatura nukrenta net iki 10 laipsiu,pakyla vejas,tai tikrai vesoka.
Data: 2009-09-07, Parašė: ramune
Komentarų forma:
RSS naujienų prenumerata.
Facebook: